Naktį iš antradienio į trečiadienį Lenkijos oro erdvę pažeidė kelios dešimtys Rusijos dronų.
Tuo metu trečiadienį Lietuvoje taip pat buvo užfiksuoti du Lietuvos oro erdvę pažeidę objektai. Vilniaus pakraštyje taip pat kilo didžiulis gaisras dujų pilstymo stotyje, o šalia gyvenantiems piliečiams paskelbta evakuacija.
O dar prieš keletą mėnesių neramumus kėlė ir į mūsų šalį įskridę dronai.
Visi šie įvykiai dar kartą primena, kaip svarbu būti pasiruošusiems įvairiems pavojams ir ką reikėtų daryti, kilus ekstremaliai situacijai.
Priminė, kaip elgtis taikos ir karo atveju
Viena iš pagrindinių priemonių, kaip gyventojai yra informuojami apie galimą pavojų – tai įrengtos civilinės saugos sirenos bei pranešimai į mobiliuosius telefonus.
Lektorė ir konsultantė, civilinės saugos ekspertė Renata Baniulienė primena, kad jei išgirdote kaukiančią civilinės saugos sireną, visų pirma reikėtų kuo greičiau skubėti į patalpų vidų ir įsijungti radiją ar televiziją, kadangi praėjus 3 minutėms būtent ten bus transliuojama informacija apie galimą pavojų.
„Aišku, lygiagrečiai dar ir į mobiliuosius telefonus ateis pranešimai, bet kadangi mes nežinome, koks tas pavojus, reikia eiti į patalpų vidų, nes gali būti oro tarša, uragano, potvynio, cheminis pavojus. Bet čia kalbu apie taikos metą.
Jeigu sirenos pradeda kaukti, kai yra paskelbta karo padėtis ir šalyje vyksta karas, nebereikia jungti televizijos, nes karo metu kaukianti sirena reiškia tik vieną, kad artėja oro antskrydis ir reikia kuo skubiau slėptis priedangose ar kitose požeminėse patalpose“, – primena R. Baniulienė.
Be to, civilinės saugos ekspertė pabrėžia, kad oro pavojaus atveju itin svarbus ir laiko faktorius, tad jei nėra galimybės laiku pasiekti priedangos, reikėtų slėptis rūsio patalpose.
„Jeigu pažymėta, kad priedanga yra už kilometro, tai tikrai jūs ten nebėgsit nei spėsit nubėgti. Tuo labiau, kad didžioji dalis priedangų yra įrengta mokyklose, darželiuose, įstaigose, kurios dienos metu yra pilnos. Ir jeigu oro antskrydis prasideda dieną, tai ta priedanga, kuri yra mokyklos rūsyje užsipildys mokiniais ir mokytojais ir žmonės, kurie gyvena šalia tos mokyklos paprasčiausiai nebetilps. Todėl reikia galvoti, kur arčiausiai ir greitai aš galiu pasislėpti“, – sako R. Baniulienė.
Visgi tokiu atveju, jei nėra galimybės pasiekti nei priedangos, nei artimiausio rūsio, pašnekovė pažymi, kad reikėtų eiti į vidines patalpas ir leistis į jų žemesnius aukštus, kur yra tvirtesnės sienos ir konstrukcijos.
„Svarbiausia, kad būtų bent 2 sienos, skiriančios nuo išorės. Tai yra, jeigu sprogimo banga arba sprogmuo pažeistų išorinę sieną tai, kad dar būtų 1 siena, kuri apsaugotų žmogų nuo konstrukcijų griūties, stiklo duženų ir panašiai“, – aiškina R. Baniulienė.
Dalinasi, kaip susikrauti išvykimo krepšį
Civilinės saugos ekspertė primena, kad ruošiantis ekstremalioms situacijoms reikia tinkamai pasirengti ir namuose, kuriuose gali tekti kurį laiką išgyventi ir be jokios išorės pagalbos.
Jos teigimu, namuose būtina turėti maisto atsargų, vandens, vaistų, degtukų, žvakių, planuoti, kur galėtumėte gaminti maistą taip pat, esant galimybei, susirasti alternatyvų elektros bei šildymo šaltinį.
Visgi didelės taršos, karo, branduolinės ar cheminės avarijos atveju, gali tekti palikti savo namus ir evakuotis iš vienos teritorijos į kitą. Tokiu atveju reikia susikrauti ir išvykimo krepšį.
Tiesa, šio krepšio turinys, pasak R. Baniulienės, gali būti itin individualus bei priklauso ir nuo to, kaip evakuojasi piliečiai.
„Vieni gali vykti savo automobiliu, kiti eina pėsčiomis, kas nors organizuotai, kur yra nustatyta kiek ir ką galima paimti. Jeigu važiuojame automobiliu, tai visko galime prisidėti, jeigu eini pėsčiomis ne kažin ką pakelsi.
Šiaip optimalus to krepšio svoris yra 10–15 proc. žmogaus kūno svorio. O reklamuojamas išvykimo krepšys, jį susikrovus, jis sveria virš 30 kg“, – atkreipia dėmesį civilinės saugos ekspertė, pabrėždama, kad dažnai evakuojasi vyresnio amžiaus žmonės, vaikai, moterys ar ligoniai.
Taip pat svarbu turėti omenyje ir kur planuojate evakuotis, kadangi, R. Baniulienės teigimu, jei evakuojatės į, pavyzdžiui, karo pabėgėlių pabėgimo centrą, tai reiškia, kad tokiose vietose bus suteikiamas maistas, medicinos pagalba, drabužiai ar vieta, kur miegoti. Todėl pasiimti reikėtų savo asmeninius daiktus.
Tuo metu nusprendus pasitraukti į kaimo vietovę ar sodybą, gali prireikti pasiimti ir daugiau buitinių dalykų, kaip, pavyzdžiui, kirvis, vinys, maisto produktai, puodai ar panašūs reikmenys.
„Taip pat dar yra individualūs poreikiai, nes vieni žmonės neišeis iš namų be kokio nors šeimyninio albumo, relikvijos, muzikantai, pavyzdžiui, gal be savo muzikos instrumento, geri meistrai be savo darbo instrumentų. Kiekvienas žmogus turi ką nors tokio, be ko nepaliks namų“, – sako R. Baniulienė.
Be to, civilinės saugos ekspertė pažymi, kad reikėtų turėti pasiruošus ir kuprinę su būtiniausiais daiktais, kuri galėtų būti naudinga tokiais atvejais, kai reikėtų greitai pasislėpti nuo pavojaus, pavyzdžiui, pasislepiant priedangoje.
„Ten turėtų būti svarbiausi dokumentai, vaistai, telefonas. Būtinai reikia turėti grynųjų pinigų, nes, jei šalis būtų užpulta, tai prie bankomatų nusidriektų didžiulės eilės arba tų pinigų greitai neliktų. Kai karas Ukrainoje prasidėjo, čia Vilniuje buvo sudėtinga išsigryninti pinigus.
Reikia apsaugos priemonių turėtų – keletą medicininių, porą respiratorių, polietileninių apsiaustų [...] žibintuvėlį, nes, jei reikia slėptis požeminėse patalpose, ten tamsu, užrašų knygutę su rašymo priemone, o kol dabar viskas ramu, tai į tą knygutę [reikėtų] persirašyti draugų, giminaičių kontaktus, adresus“, – akcentuoja pašnekovė.
Pabrėžia, kad evakuotis galėtų ne visi
Tiesa, civilinės saugos ekspertė primena, kad, jei šalyje prasidėtų karas, gyvybiškai svarbios valstybės institucijos vis tiek turėtų tęsti savo veiklą ir būti vykdamos net ir karo metu.
O tai reiškia, kad kai kurie piliečiai turėtų užtikrinti šių institucijų funkcionavimą.
„Turi veikti bankai, energetikos sektorius, transportas, ligoninės, turi dirbti ugniagesiai, policininkai užtikrinti viešąją tvarką. Vienu žodžiu, daug žmonių turėtų pareigų. Visos tokios funkcijos yra planuojamos mobilizaciniuose planuose ir planuojama, kokie žmonės visus tuos darbus darys.
Tai čia žmonės patenka į civilinio mobilizacinio personalo rezervą, yra su tuo supažindinami pasirašytinai ir jie žino, kad, jeigu prasideda karas, jie visi turės dirbti“, – aiškina R. Baniulienė, pridurdama, kad gali reikėti dirbti ir tiems, kurie dirba ūkio subjektuose.
Todėl civilinės saugos ekspertė pabrėžia, kad šeimoje reikėtų išsiaiškinti, kurie asmenys, pavojaus atveju, galėtų ar negalėtų evakuotis.
Taip pat su namiškiais reikėtų aptarti ir kas galėtų padėti, jei šeimoje yra ligonių, negalią turinčių ar vyresnio amžiaus žmonių bei kur reikėtų susirinkti, nusprendus evakuotis.
„Aišku, šeimoje reikia turėti principinį sprendimą ką darysiu, evakuosimės ar liksim. Žinoma, tas sprendimas greitai gali būti pakoreguotas karo aplinkybių, bet vis tiek pirmas pasirinkimas turi būti apgalvotas. Ir, jeigu, žmogus gali ir yra nusprendęs evakuotis, tada visa šeima turi būti susitarę, kur evakuotis“, – nurodo civilinės saugos ekspertė.
Taip pat reikėtų aptarti ir kokios patalpos šeimos namuose yra saugiausios, kur būtų galima pasislėpti nuo pavojaus bei kaip greitai būtų galima patekti į rūsį, jei jis yra įrengtas.
„Daugelis įsivaizduoja, kad turi būti koks nors receptas, instrukcija ką daryti, jeigu prasideda karas, ekstremalioji situacija. Nėra receptų, visą laiką reikia vertinti situaciją ir tiesiog pagal tai orientuotis, žinoma, pagrindinius principus reikia žinoti“, – primena R. Baniulienė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
