Dizaineris J. Statkevičius D. Teišerskytę pažinojo nuo jaunystės ir prisimeną ją kaip labai šviesią, nuoširdžią asmenybę.
„Ji priėmė viską taip, kaip yra. Jeigu ir buvo liūdesys, kažkokios istorijos, ji vis tiek išliko moterimi su savo natūralia angliška šukuosena, visada pasidažiusi, visada graži. Ji nedingo – ji yra persona. Tokios šviesos kaip pas Dalią aš linkėčiau visiems“, – naujienų portalui tv3.lt sako dizaineris.
Šiuo metu J. Statkevičius visą savo laiką ir energiją skiria pasiruošimui naujos kolekcijos pristatymui, todėl liūdną žiną, kad mirė D. Teišerskytė išgirdo truputį vėliau iš savo mamos.
„Mane labai sujaudino ir sukrėtė. Vis dėlto tai žmogus iš didžiosios raidės“, – sako J. Statkevičius.
Juozas Statkevičius prisiminė apie nepamirštamą kelionę: „Plepėjom visą naktį“
Pirmą kartą su D. Teišerskyte dizaineris J. Statkevičius susipažino būdamas vos 16–17 metų, dar besimokydamas Kauno S. Žuko taikomosios dailės technikume (dabar – Kauno kolegija).
„Visai neseniai žiūrėjau laidą, kur Dalia pasakojo mūsų susipažinimo istoriją. Mes visada susitikę ją prisimindavom ir juokdavomės. Buvo įdomus epizodas, nes tada aš Rygoje mados festivalyje laimėjau Grand Prix. Dalia kaip tik važiavo į Vokietiją. Ten irgi buvo kažkoks avangardinės mados festivalis. Kadangi ji turėjo modelių agentūrą, ji vežėsi visas mergaites ir būtinai mane turėjo pagriebti prie jų.
Mes nuvažiavome į Berlyną. Tais laikais, 1989 ar 1990 metais, žmonės nebuvo matę tokių dalykų kaip „Kempinskio“ viešbutis, o ten viskas kvapą gniaužia. Ir įsivaizduokit, panelės įsitaiso į vienus kambarius, į kitus ir taip išeina, kad mums tų kambarių daugiau nelieka, yra tik vienas. Dalia sako: nu ką, Juozeli, miegosim kartu (juokiasi).
Tai su Dalia, žinokit, pramiegojom porą parų tame viešbutyje. Su Dalia visą laiką juokdavomės, jeigu taip būtų dabar, turbūt sakytų, kad tai koks nors priekabiavimas. Tada mes tiesiog gulėjom toje didžiausioje lovoje ir plepėjom visą naktį“, – prisimena J. Statkkevičius.
Anot dizainerio, su Dalia jį sieja „milijonas gražiausių prisiminimų“.
„Visada liks šviesi jos atmintis ir tik geri prisiminimai, todėl kad Dalia labai šviesus žmogus, labai linksmas. Nesvarbi jos bajoriška kilmė – ji galėdavo su bet kuo kalbėtis. Niekada neužrietusi nosies“, – poetę apibūdina J. Statkevičius.
Kaip prisimena dizaineris, D. Teišerskytė rodė didelį rūpestį kitais. Dar vadovaudama modelių agentūrai, ji siekė, kad ten esančios merginos gautų darbo.
„Labai gaila, kad tokie žmonės iškeliauja. Vis dėlto ji buvo ir poetė, ir šiaip labai dvasingas žmogus, visada ištiesianti pagalbos ranką. Aš galiu pasakyti tik geriausius žodžius“, – priduria pašnekovas.
Juozas Statkevičius: „Kartais skyrybos, kokia nors nelaimė pastumia“
D. Teišerskytei gyvenimas nepagailėjo išbandymų: moteris išgyveno skyrybas, vėliau sužinojo apie klastingą ligą. Anot J. Statkevičiaus, visi šie išbandymai suformavo jos stiprų charakterį.
„Dalia visą laiką viskuo dalinosi. Ji buvo užgrūdinta gyvenimo. Tokie žmonės turi ir rūstumo, ir nebijo pasakyti tiesos, ir turi gerą širdį. Dalia tokia buvo ir ji visada tokia išliks atmintyje“, – sako dizaineris.
„Kartais skyrybos, kokia nors nelaimė pastumia į [kūrybą]. Dalia nebijojo būti viena. Aišku, kad reikia žmogaus šalia, kuris tave palaiko, bet dalis vienatvės tave prablaško nuo kasdieninės rutinos. Ji tave pastato į vietą, tu susikaupi. Todėl ir Dalios poezija ilgesinga, sakyčiau, vieno žmogaus“, – teigia J. Statkevičius.
Pašnekovo manymu, tam tikri gyvenimo įvykiai, suteikė Daliai įkvėpimo kurti.
„Kartais skyrybos, kokia nors nelaimė pastumia į [kūrybą]. Dalia nebijojo būti viena. Aišku, kad reikia žmogaus šalia, kuris tave palaiko, bet dalis vienatvės tave prablaško nuo kasdieninės rutinos. Ji tave pastato į vietą, tu susikaupi. Todėl ir Dalios poezija ilgesinga, sakyčiau, vieno žmogaus“, – teigia J. Statkevičius.
Vis dėlto tai, pasak garsiausio šalies dizainerio, nėra blogas dalykas. Pašnekovas pripažįsta, kad ir jam gyvenimo išbandymai tam tikra prasme padeda kurti.
„Manau, kad truputėlį kančios visada padeda kūrybai. Kai viskas sotu ir labai gerai, man tai primena kalėdinę televizijos reklamą: visi sėdi prie stalo linksmi ir t.t. Gyvenime taip nebūna. Nieko gražaus nesukursi, jeigu esi sotus, linksmas ir laimingas. Visada reikia turėti kažkokį pipirą – mažą skauduliųką, iš kurio gimsta gražūs dalykai“, – teigia J. Statkevičius.
„Manau, kad truputėlį kančios visada padeda kūrybai. Kai viskas sotu ir labai gerai, man tai primena kalėdinę televizijos reklamą: visi sėdi prie stalo linksmi ir t.t. Gyvenime taip nebūna. Nieko gražaus nesukursi, jeigu esi sotus, linksmas ir laimingas. Visada reikia turėti kažkokį pipirą – mažą skauduliųką, iš kurio gimsta gražūs dalykai“, – teigia J. Statkevičius.
Netrukus, gruodžio 8 d., dizaineris J. Statkevičius pristatys naują kolekciją. Nors dėl netikėtos žinios apie D. Teišerskytės mirtį tiesioginių užuominų į jos atminimą nesuplanuota, anot dizainerio, renginys alsuos elegancijos, išdidumo, prabangos ir skonio dvasia, kurią poetė skiepijo kitiems.
Ši D. Teišerskytės aura, pasak pašnekovo, įkvėpdavo ir kitus siekti aukštesnių tikslų.
„Gyvenimas yra apsikeitimas. Kokius tu žmonės pažįsti, tokie tavo darbai ir aplinka. Kaip tame posakyje: „Pasakyk, kas tavo draugas, aš pasakysiu, kas tu“. <...> Prieš tokius žmones tu negali nukristi veidu į purvą – visada turi būti aukštumoje. Tą užkeltą kartelę skiriu Daliai“, – komentuoja J. Statkevičius.
Arminas Lydeka: Dalia Teišerskytė turėjo išskirtinį estetikos pojūtį
Seimo narys, liberalas, etiketo žinovas Arminas Lydeka ne vieną kadenciją dirbo kartu su D. Teišerskyte, buvo „suolo draugai“ parlamente.
„Su Dalia daug bendravome, plenarinių posėdžių salėje greta ilgai sėdėjome. Pokalbių būdavo pačių įvairiausių. Pradedant įvairiais teisėkūros klausimais dėl vieno ar kito įstatymo, baigiant pokalbiais apie grožį, estetiką, meną.
Tai žmogus, su kuriuo bendraudavau ir kalbėdavau apie labai daug ką, labai įvairiomis temomis. Tuo ji buvo nepakartojama“, – naujienų portalui tv3.lt pasakojo A. Lydeka.
Jis sakė, kad labiausiai pasiges „nuoširdaus pasiplepėjimo“ su D. Teišerskyte.
„Nereikėdavo protokoliškai vertinti, ieškoti tinkamo žodžio, teiginio, kad gal ta tema per daug sudėtinga, per skaudi, per rimta, per neįdomi. Su Dalia būdavo galima apie viską pasiplepėti. Iš tiesų, tai yra didelė vertybė.
Ji turėjo menišką sielą, kūrybingumą, išskirtinį estetikos pojūtį, ne tik žodžiuose, bet ir stiliuje, dizaine, aplinkoje, infrastruktūroje. Ji turėjo savo požiūrį, jos pojūtis buvo išskirtinai kokybiškas. Būdavo smagu apie tai pasikalbėti, įvertinti, padiskutuoti“, – pasakojo A. Lydeka.
„Išskirtinė asmenybė, vienareikšmiškai. Labai gaila, kad mes visi, Lietuva, jau Dalios nebeturime“, – pridūrė jis.
