Naujienų portalui tv3.lt M. Subelis pasakojo, kad ši netektis didžiulė ir labai skaudi tiek jam, tiek Lietuvai.
„Aš jau nežinau, aš jau bijau kažką galvoti, va, žinokite, tiesiog vienas po kito... Mes tik kalbame, kalbame... Ten Janina Narvilienė prie Kretingos, buvusi Seimo narė, buvusi draugė mano gera, išėjo prieš pusantrų, paskui Irena Marozienė, paskui, va, vakar pas mane Viktoro Malinausko dukra atvažiavo, irgi prisimename, kad metai jau praėjo, metai Viktoro nėra. Va, tik ką Novikienė skambino, maestro, reiškia, Noviko, jau tuoj metai bus, kaip nėra. Va, jau mėnuo, kaip Raudonikio [kompozitoriaus Algimanto Raudonikio] nėra, dabar Dalia.
Aš nežinau, kas čia šienauja negrįžtamai. Ir jau širdis plyšta, ją plėšia po gabaliuką, žinokite, iš tikrųjų, po gabaliuką. Taip iš tos širdies gabaliukas, taip išraunamas, išraunamas, išraunamas, kaip... Įsivaizduoju, kad čia didžiulė netektis ir Lietuvai pirmoje eilėje, tai gal ji įvertins. Bet, iš tikrųjų, kaip ir Dalytė, tai aš nenoriu sakyti, kad kažkokie valstybiniai įvertinimai, tai aš... Taip kažkaip praskrido poezija, o ką, Lietuva to nematė, kad ji ne tik veikėja, bet ji vis dėlto ir poetė?“ – sakė M. Subelis.
Subelis prabilo apie neišpildytą Teišerskytės svajonę
Jis pridūrė, kad su Dalia sukūrė ir bendrą dainą, skirtą partizanams. Taip pat prisiminė D. Teišerskytės gyvenimišką požiūrį, filosofiją, kaip ši mokėjo inteligentiškai pajuokauti apie gilius dalykus.
Tokiais žmonėmis, kaip ji, anot M. Subelio, reikia pasirūpinti, juos išklausyti.
„Jeigu nebus tų švyturių, tai į kur mes tada eisime?“ – teigė M. Subelis.
Dar rugpjūtį jis kartu su Dalia Teišerskyte dalyvavo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“, kur kalbėjo apie ją užklupusį vėžį.
„Visi suprantame ir tai matėsi, kad ji nėra sveikas žmogus. Bet vis vien, tas matymas, ta visa poza, povyza, mąstymas“, – sakė pašnekovas.
„Aš ją ir nuvežiau iškart po tos laidos, viskas, sakau, varom prie Žaliųjų, pridariau krūvą fotkių. <...> Ten mes valtyje, aš sakau, paimk skrybelę, didelę tokią, na, kaip anksčiau, atsimenate, ten devynioliktame amžiuje, tai su valtimi aš ją praplukdžiau per Žaliuosius, ji su skrybelaite ir dar išklausiau jos eilių“, – prisiminimais dalijosi M. Subelis.
M. Subelis papasakojo, kas vyko paskutinį mėnesį prieš D. Teišerskytės mirtį.
„Raudonikis išėjo prieš mėnesį ir aš jau sakau: Dalia, važiuosi? Na, ne, sako, laidotuvės kažkaip man, žinai... Na, ten užuojauta nuo manęs. Tada aš po Raudonikio grįžau, ir savo sveikatą biškį reikėjo taisyti ir skambinu, sakau, taip ir taip praėjo“, – kalbėjo D. Teišerskytės artimas bičiulis.
Jis papasakojo ir apie neišpildytą D. Teišerskytės svajonę.
„Pas mus yra dainų bendrų, ten, kur Mikalojus Novikas, amžiną atilsį, jis... Aš turiu dar išleisti, yra visa medžiaga, masteris padarytas, 12 gabalų, vinilą tą, iš 12 dainų, šešios yra Dalios žodžiais. Ir ji sakė, kad reikia padaryti, aš jau sutariau, Rotušėje daryti gal šiemet, gal pavasarį padaryti koncertą, ji sakė, tu padarysi, aš padeklamuosiu“, – kalbėjo D. Teišerskytės artimas bičiulis.
Subelis: išgėrė vieną kitą piliulę ir nusilpo
Jis pridūrė, kad D. Teišerskytė laukė vaistų, kurie kainuoja 15 tūkst. eurų, tačiau jie buvo kompensuojami.
„Ji gavo tuos vaistus, ministerija kompensavo. Ten kažkokie stebuklingi ir ji tą piliulę vieną kitą išgėrė ir, na, ir viskas, ten ir toliau ji nusilpo, ir pagelto... Čia jau pasakoju iš to, ką pasakojo sūnus Linas, jau sako, viskas, jai pablogėjo, geltonos kepenys, viskas sprogo, ten jau viskas buvo, visur vėžys.
Daktarai pasakė, kad viskas, iliuzijų neturėkit. Ir tada [Dalia] sako: vežkite mane namo, ką aš čia. Ir tada išvežė namo, ir viskas, Linas paklausė, kiek čia, ir pasakė, kad 2–4 dienos.
Ir mes jau žinojome, galvojau, kad gal rytoj tas įvyks ir mašinoje gėles, galvojau, atvažiuosiu ir net neisiu. Linas man sakė, ne, ji nenori nieko, ji tamsoje tokioje, ji sunkiai bendrauja. Sakau, nors nunešiu ir viskas, važiuoju į Kauną ir žinia pareina“, – apie skaudžius įvykius pasakoja M. Subelis.
„Dabar tik padėti artimiems, pagerbti, prisiminti. <...> Negali būti, kad žmogus, kaip pas mus priprantama, labai visi gerbia ir kai jau praeina metai, tai jau pamiršta. Na, ne, negalima taip“, – pridūrė jis.
Teišerskytės kova su vėžiu
2023-ųjų rugpjūtį, tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ moteris atvirai pasakojo, kad žinios apie aptiktą vėžį sulaukė netikėtai, vaikščiodama prekybos centre.
„Viskas prasidėjo prieš dvejus metus, rugsėjo mėnesį. Aš vaikščiojau po prekybos centrą ir man paskambino gydytoja, kurios patarimu man buvo atlikta kolonoskopija ir paimta biopsija.
Ji man pasakė, jog sergu vėžiu. Aš prisėdau ant suoliuko. Nesupratau, kas bus toliau, tačiau netrukus atsikvėpiau, nuėjau išgerti kavos ir nusipirkau suknelę“, – tada su šypsena prisiminė Dalia ir sakė, kad ženklų, jog gali sirgti klastinga liga, buvo ir anksčiau.
Tačiau diagnozę priėmė ramiai – gyvenimiškos patirtys užgrūdino. Sako, tarsi nujautė, kad kažkada viskas atsilieps sveikatai, nes beveik dešimtmetį gyveno pastovioje įtampoje, o už viską reikia susimokėti, šiuo atveju – sveikata.
D. Teišerskytė atviravo, kad kurį laiką apie savo diagnozę niekam nepasakojo, nes žino, kas tai per liga ir kuo ji gali baigtis. Apie ligą žinojo tik jos vaikai ir keletas artimiausių draugių.
Paklausta, kodėl žinią maždaug metus laiko diagnozę slėpė nuo visų, moteris atviravo: „Todėl, kad labai daug smalsuolių ir ne visi palinki gero, o aš vis dėlto tikiu gerų minčių galybe ir gerų žmonių buvimu šalia. Viena mano mylima klasikė yra pasakiusi, poetė geniali, kad ar miegoti kartu, ar vakarieniauti kartu, o verkti ir mirti – visada vienatvėje. Aš tuo bandžiau vadovautis.“
Moteris neslėpė, kad ligos gydymas – sunkus, ypač dviejų parų chemijos, kai nieko neskauda, bet organizmas silpsta. Tačiau D. Teišerskytė sakė, kad reikia kantrybės ir stiprybės, bet vos sugrįžus iš ligoninės iškart kibdavo į darbus – eidavo laistyti šiltnamį, surinkti nukritusius obuolius.
taip neraso. Jus ,kai skaudinate kita zmogu,jauciates"' palaimintos""...dar karta,kad Karma jus simta kartu nubaustu,.. man asaros byra,o jos tyciojasi.Kas su jumis gyvena,nelaimingi vyrai...
