Užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas spaudos konferencijos metu pareiškė, kad pagrindinės Demokratijos ateities forumos temos, natūralu, buvo diktatūros ir tai, kaip demokratijos gali nubrėžti savo riboženklius kovoje su autokratais. Anot viceministro, vyksta kova dėl demokratijų, pasaulis susiduria su egzistenciniais iššūkiais ir svarbu, kad demokratijų balsas būtų girdimas, o iniciatyvos – matomos.
„Mes dėkingi JAV Prezidentui ir administracijai už šią demokratijos egzistencijai svarbią iniciatyvą telkti viso demokratinio pasaulio ir jo rėmėjų pajėgas. Lietuva, kuriai laisvė ir demokratija yra tapatybės pagrindas, yra pasirengusi kiek galėdama prisidėti prie šių pastangų, steigdama šią kohortą kartu su partneriais – Freedom House ir Alliance of Democracies“, – pabrėžė jis.
Pasak Joe Bideno specialaus asistento R. Berschinski, JAV prezidentas yra pareiškęs, kad svarbu burti pasaulio lyderius, jog šie kalbėtų vienas su kitu ir taip palengvintų kovą demokratijoms dėl jų vertybių.
„Pirmasis susitikimas buvo sėkmingas sprendimų priėmimo prasme, o šis jau bus sprendimų vykdymo susitikimas. Bus imtasi praktinių veiksmų“, – sakė jis.
J. Bideno atstovas pareiškė, kad rinkimų rezultatai niekaip nepakeis JAV politikos Ukrainos atžvilgiu, parama ir toliau bus teikiama. Santykiai su Baltijos šalimis taip pat nepasikeis.
O užklaustas apie karo nusikaltimus, kuriuos vykdo Rusija Ukrainoje, ir kaip tai bus sprendžiama ateityje, jis patikino, kad Rusija tikrai privalės už tai atsakyti, bet kokia tai bus forma – dar diskutuojama.
„Mes remiame Ukrainos sprendimus ir tai, kaip jie norės vykdyti teisingumą. Remiame sprendimus ir dėl tarptautinio tribunolo, teismų. Dėl specialaus tribunolo dar nenutarta“, – sakė jis.
Lietuvos užsienio reikalų viceministras pridūrė, kad, išties, dėl specialaus tribunolo dar nėra priimta sprendimo. Bet vienokia ar kitokia forma tiesos paieškos bus vykdomos, tai gali būti ir tarptautinis baudžiamasis teismas Hagoje, ir teisingumo paieškos su Jungtinių Tautų mandatu. Tiksli forma kol kas nėra aiški, bet ji turėtų paaiškėti.
Anot „Alliance of Democracies“ vykdomojo direktorius Jono Parello Plesner Lietuva parodė, kaip gali atsilaikyti prieš autokratų spaudimą, tai turi savo kainą, bet yra drąsu.
„Tai daro Vilnių laisvės miestu, kur daug opozicijos žmonių glaudžiais ir jie yra ne tik iš Baltarusijos. Norime rasti būdą, kad visos demokratijos dirbtų kartų imtų ikvėpimo iš NATO ir ne karine, bet sanglaudos prasme, nes kartu demokratijos gali padaryti daugiau“, – sakė jis.
Forumas vyksta antrą kartą
Lapkričio 9–10 dienomis Užsienio reikalų ministerija Vilniuje surengė antrąjį aukšto lygio Demokratijos ateities forumą, skirtą telkti demokratinio pasaulio ir demokratijos rėmėjų bendruomenę, aptarti didžiausius šiuo metu demokratijai kylančius iššūkius bei galimus veiksmus, siekiant atremti didėjantį autoritarinių režimų spaudimą.
Demokratijos rėmėjų susitelkimas ir veiksmų koordinavimas tapo dar aktualesnis, Rusijai pradėjus barbarišką karą prieš Ukrainą ir stiprėjant autoritarinių jėgų sąveikai. Autoritariniai režimai bendradarbiauja vykdydami agresiją prieš kaimynines valstybes ir savo pačių visuomenes, ardydami taisyklėmis grįstą tarptautinę tvarką.
Vienas iš pagrindinių klausimų, į kurį sieks atsakyti Forumo dalyviai, – kaip padėti demokratijos aktyvistams, veikiantiems autoritarinėse šalyse. Bus keliamas tikslas vienyti pastangas ir stabdyti globalią autoritarizmo stiprėjimo tendenciją pasaulyje, priešintis autoritarinių režimų mėginimams savo tikslams naudotis demokratinėmis institucijomis, atkurti trupančią tarptautinio saugumo architektūrą.
Telkti demokratijos rėmėjus priešintis autoritarizmui Lietuva įsipareigojo pernai vykusiame JAV prezidento Joe Bideno surengtame Viršūnių susitikime demokratijai. Šiam tikslui Lietuva yra subūrusi bendraminčių darbo grupę kartu su nevyriausybinėmis Freedom House (JAV) ir Alliance of Democracies (Danija) organizacijomis.
