Šios lėšos 2022 metais turėtų būti panaudotos finansuoti atskirai įkurtai Baltijos saugumo iniciatyvai. Naujai išskirta pagalbos suma yra daugiau kaip 10 mln. dolerių didesnė nei pernai.
„Jungtinės Valstijos pademonstravo aiškią iniciatyvą per dabartinę saugumo krizę, palaikydama savo NATO sąjungininkes rytiniame flange ir Ukrainą, taip pat atkreipdamos tarptautinės bendrijos dėmesį į Rusijos veiksmus, – sakoma Estijos gynybos ministro Kalle Laaneto pranešime. – Kongreso sprendimas rodo, kad Jungtinės Valstijos yra įsipareigojusios mūsų regiono gynybai ir aiškiai supranta, kad jų šalies apsauga prasideda nuo Baltijos šalių.“
2020 metais įkurta Baltijos saugumo iniciatyva leidžia JAV sistemingiau remti nepriklausomų gynybos pajėgumų Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje plėtrą bei sąveiką. Praeitais metais pagal šią programą Baltijos šalys gavo 169 mln. JAV dolerių vertės paramą.
Ši pagalba padėjo Baltijos šalims greičiau nei planuota užbaigti karinės infrastruktūros vystymo ir pajėgumų stiprinimo projektus. Dabar Estija, Latvija ir Lietuva siekia kartu stiprinti savo didelio nuotolio netiesioginio nutaikymo ugnies galią, padedant JAV.
Be to, buvo reikšmingai sustiprintas JAV ginkluotųjų pajėgų dalyvavimas Baltijos jūros regione. Vašingtonas į šį regioną papildomai pasiuntė naikintuvų F-35, atakos sraigtasparnių AH-64, oro erdvės gynybos sistemų „Patriot“ ir padidinto amerikiečių karių kontingentus. Rusijai vasario 24-ąją pasiuntus savo pajėgas į Ukrainą, į Emario oro pajėgų bazę Estijoje atskrido trys modernūs JAV naikintuvai F-3,5.
Šiuo metu Baltijos šalyse vyksta JAV vadovaujamos karinės pratybos „Saber Strike“ („Kardo kirtis“), per kurias treniruojamasi ginti regiono oro erdvę.
