Klimatologai neseniai pranešė, kad baltos it pasakoje žiemos tikėtis neturėtume. Žiema tikriausiai visai nebus balta, sniego sulaukti turėtume nebent trumpalaikio, tad rogučių ir kitų žiemos pramogų fanai turėtų skubėti džiaugtis vos iškritusiu sniegu.
Šaltai žiemai vis rečiau užsukant į Lietuvą, gamtininkai sako, kad dėl tokių klimato pokyčių turėsime priprasti ir prie kai kurių gamtos naujovių. Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro gamtinio ir ekologinio ugdymo skyriaus vedėjas, gamtininkas Almantas Kulbis pasakoja, kad žiemoms ir toliau šiltėjant, gali būti, kad Lietuvoje apsigyvens naujos augalų bei gyvūnų rūšys, augalų vegetacija vyks ilgiau, o vienmečiais turėję būti augalai gyvens kelerius metus. Apie gamtos anomalijas, naujoves ir žiemą – šiame interviu.
Žmonės socialiniuose tinkluose dalijosi prieš kurį laiką darytomis nuotraukomis. Prieš kelerius metus tokiu pačiu laiku turėjome kalnus sniego. Tai kas čia dabar vyksta už lango? Sniego nėra, net lapai iki galo nenukritę. Kas nutinka gamtai, kai lauke taip šilta?
Šaltis vis tiek ateis, o gamta yra tokia, kokios yra sąlygos. Pavyzdžiui, augalai išsiskiria unikalia savybe iš neorganinių medžiagų kurti organines, vykdyti fotosintezę. Jos metu iš saulės šviesos susidaro visiškai naujos medžiagos, dėl kurių augalai ir auga. Taip išsimaitina ir žolėdžiai gyvūnai, o mitybos grandinėje paskui ir plėšrūnai, ir mes, žmonės.
Kai ateina ruduo, augalų augimas ir žydėjimas sustoja, pievos ruduoja, o medžiai tampa nuogi. Tam yra kelios priežastys. Šiluma nėra pats svarbiausias dalykas. Trūksta šviesos. Dienos trumpėja, šviesos vis mažiau, fotosintezės procesas gali trukti vis trumpesnį laiką.
Medžiams yra paprasčiau, jie atsikrato lapijos ir pasiruošia žiemai. Žoliniams augalams viskas vyksta truputį kitaip, bet temperatūrai krentant visi fiziologiniai procesai augaluose vyksta lėčiau ir jų augimas sustoja. Dabar turėjome gana šiltą spalį, įsibėgėja lapkritis ir šilumos, atrodo neįtikėtina, bet pakanka. Dėl to augalai gali augti, žydėti.
Tai reiškia, kad sodo, miško ir daržo gėrybėmis galėsime džiaugtis ilgiau?
Nors procesai vyksta kitaip, augalai auga ir žydi lėčiau, bet vis tik žydi. Sodininkai ir daržininkai vis dar stebisi, kad štai, lapkritis, o soduose prisirenka aviečių, sirpsta uogos. Dar lapkričio 9-ąją mačiau, kad žmonės fotografavo pavėlavusią braškę. Ji nužydėjo ir dar bando raudonuoti. Tikriausiai neparaus, kad ją būtų galima valgyti.
Dar galima šiokio tokio derliaus ir iš daržo parsinešti. Yra petražolių ir kitų augalų. Įprasta, kad porai gali žiemoti. Nebuvo didelių šalnų, tad dar tikrai galima vieną kitą lapinę daržovę iš daržo parsigabenti.
Tas pats ir grybų pasaulyje. Pro langą matau pievelėje augančius gauruotuosius mėšlagrybius. Neatsimenu metų, kai tokiu metu, lapkričio devintąją, būtų galima šitų grybų pasirinkti. Šis grybas yra gana retas, jis yra valgomas, o kai kuriose užsienio šalyse ir vertinamas. Jis nušaldavo vienas pirmųjų, o štai dabar galima ir dygstančių matyti. Iš tikrųjų Lietuvoje grybų galima rasti beveik visus metus.
Užsiminėte apie grybus. Savaitgalį buvau miške, radau voveraičių, bet parsinešti ir suvalgyti jų neišdrįsau. Ar tokiu metu grybus valgyti dar galima?
Nebuvo didelių šalnų. Grybų negalima valgyti tada, kai jie yra sušalę. Taip pat grybų augimas nesustojo. Socialiniuose tinkluose matyti, kad žmonės vis dar randa rudakepurių baravykų, žaliuokių, o voveraitės tai jau iš viso nieko nuostabaus. Jos yra gana atsparios ir jų galima atrasti net iki Kalėdų, jei nėra sniego dangos.
Grybų vis dar yra, o vietomis žmonės jų visai daug prisirenka. Tik tiek, kad jie neauga taip sparčiai ir sezono durys, jau galima sakyti, užsiveria. Ištvermingiausi grybautojai grybų dar parsineša.
Valgyti juos galima, aišku, jei bus stipresnių šalnų, reikėtų būti labai atsargiems. Grybai yra gendantis produktas. Tokie atšalimai, kai naktį yra minus penki ar aštuoni laipsniai, o dieną kad ir plius dešimt, grybus skatina gesti. Tokių grybų, be abejo, valgyti negalima.
Temperatūra juk skirtingose Lietuvos vietose būna skirtinga. Kaip žinoti, kad grybo valgyti jau nebereikėtų tik į jį pažiūrėjus? Kokie išoriniai grybo požymiai išduoda jo būklę?
Vizualiai atskirti kartais yra gana sunku, nes vėlyvą rudenį dygstantys grybai per naktį sušąla, dieną vėl atitirpsta, kitą naktį vėl sušąla. Jie gali pradėti gesti. Reikėtų tiesiog vizualiai pažiūrėti. Reikėtų nerinkti tų, kurie atrodo tikrai nepatraukliai. Jei vizualiai matosi pokyčiai grybo vaisiakūnyje, tai saugiau tokių grybų nerinkti.
Anksčiau esate minėjęs, kad dėl šiltėjančio klimato į Lietuvą žengia naujos augalų ir gyvūnų rūšys. Kokios?
Kaita gamtoje vyko nuolat, tik ji yra pastebima per ilgesnį laiko tarpą. Lietuvoje buvo įvairių laikotarpių – ir šiltesnių, ir gerokai vėsesnių. Viena žmonių karta to nespėja pajusti. Palyginus su žemės istorija, Lietuvoje ledynmetis buvo kone prieš akimirksnį. Pokyčiai planetos istorijoje vyksta labai greitai, tačiau žmogaus kartoje yra beveik nepastebimi.
Augalijos kaita yra lėta. Taip, ateina naujos rūšys, bet rūšies arealo plitimas vyksta lėtai. Kilometrais ar dešimtimis kilometrų per metus. Taip, kaip natūraliai gali išplisti augalų sėklos. Jas didesniu atstumu gali pernešti nebent paukščiai.
Dar lėčiau keliauja medžiai. Viešojoje erdvėje galima išgirsti, kad klimatui šylant Lietuvoje turėtų pradėti nykti eglės, nes tai labiau šiaurinių kraštų medis. Tačiau iš tiesų tai neįvyks taip greitai. Gali būti, kad patys žmonės nuspręs eglių nebeauginti ir pradės sodinti bukų miškus, jie galbūt taps gana įprastais miškais.
Gyvūnai gali plisti daug greičiau. Visiems žinomas pavyzdys yra vabzdys maldininkas. Jis išplito labai greitai. Per keletą paskutinių metų atsirado vis daugiau šio vabzdžio radaviečių. Iš pradžių žmonės tai gamtininkams pranešdavo kaip didžiulę retenybę, o dabar jau galima matyti, kad tai yra gana įprastas radinys.
Maldininkai nukeliavo iki Estijos. Pernai metų sensacija buvo tai, kad maldininkai buvo rasti ne tik atkeliavę į Lietuvą, bet ir čia besidauginantys. Jie, kaip žinia, paprastai čia nežiemoja, o numiršta. Šiais metais patvirtinta, kad jie Lietuvoje gali daugintis, o ne tik gyventi atkeliavę.
Ar tos į Lietuvą žengiančios rūšys gali būti kažkuo pavojingos Lietuvoje jau gyvenančioms rūšims? Ar gali būti, kad naujai atvykę augalai ir gyvūnai išstums Lietuvoje jau gyvenančius?
Be abejo, gali, bet labiau invazinės, agresyvios ir greitai plintančios rūšys. Iš rūšių, kurios yra natūralaus arealo pakraštyje, vargu, ar galima to tikėtis. Jei jos plis savaime, tai plis labai lėtai. Šimtmečius, jei ne dar ilgiau.
Kalčiausias dėl augalų plitimo yra žmogus. Jis gali atsivežti kažkokias rūšis iš šiltesnių kraštų, jas čia auginti ir džiaugtis, kad jos auga Lietuvoje nenušaldamos. Vėliau gali paaiškėti, kad tos rūšys pačios savaime gali imti greitai plisti.
Vokiečiai šiemet išleido tokią knygą apie neofitus – augalus, kurie atkeliavo į Europą po Amerikos atradimo. Pasižvalgius Vokietijoje galima rasti daug pas mus nematytų ir retai auginamų augalų rūšių. Vokietijoje jos jau užima ir natūralias buveines ir tampa įkyriomis piktžolėmis, išstumia vietinius augalus.
Nereikia didelio atšilimo, pakanka vieno ar dviejų laipsnių metinės temperatūros pokyčio ir žmonės gali auginti iš šiltesnių kraštų atvežtus įvairius augalus. Vėliau augalai pradeda ir pas mus plisti. Augalų aklimatizacija yra atsakingas dalykas ir reikia pagalvoti, ar augalas yra reikalingas.
Dar vienas įdomus faktas. Kai kurie vienmečiai darželių augalai dėl šiltų žiemų, jei jų neišrauni, kitais metais vėl atželia ir jau auga kaip dvimečiai. Savo tėvynėje augalai yra daugiamečiai, pas mus gėlininkai juos augina kaip vienmečius. Dėl šiltų žiemų jie prisitaiko ir gyvena kitais metais.
Vasarą reklamuota, kad Lietuvoje imtos auginti palmės. Kokią ateitį joms čia numatote?
Žmonės drąsūs, ištroškę naujovių, nori kuo daugiau įdomesnių augalų. Bet kad palmės augs pas mus nuolat ir taps sodybų puošmenomis, tikėtis nereikėtų.
Turėjome dvi šiltas žiemas iš eilės, bet kas žino, gal ši žiema bus tokia, kur turėsime savaitę ar dvi kokius minus 30 laipsnių, tad palmės nukentės. Klimato šiltėjimas bus tolydus, tai reiškia, kad užims ne vienus metus, dešimtmečius, bet gali įsiterpti vieni metai, kurie visą sodininkų triūsą gali ir sunaikinti.
