„Norėtųsi, kad žmonės pagaliau nustotų krūpčioti. Susitikimo metu prezidentas ruošiasi išklausyti generalinės prokurorės, o ne aiškinti jai, kaip reikia dirbti. Bet kai kurių politikų gyvenimiška patirtis, matyt, neleidžia to suprasti“, – komentare Eltai teigė F. Jansonas.
Kritiškai apie pirmadienį suplanuotą G. Nausėdos ir N. Grunskienės susitikimą, kurio metu šalies vadovas ketina aptarti pastarojo meto rezonansinių tyrimų eigą, socialiniuose tinkluose pasisakė Laisvės partijos deleguotas europarlamentaras, buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Dainius Žalimas. Jis kėlė klausimą, ar Prezidentūra nesikėsina į prokuratūros nepriklausomumą.
„Ką gi kitą reiškia toks neviešas „rezonansinių bylų“ aptarimas su generaline prokurore, jei ne galimybę prezidentui kontroliuoti jos darbą ir duoti nurodymus?“ – retorinį klausimą socialiniame tinkle „Facebook“ kėlė jis.
„O dar įsivaizduokime situaciją, jei prireiktų tirti nusikalstamą veiką, kurioje kaip nors tiesiogiai ar netiesiogiai būtų įsipainiojęs prezidentas ar artimiausia jo aplinka. Kas po tokių susitikimų galėtų patikėti tokio tyrimo nešališkumu ir nepriklausomumu?“ – tęsė jis.
Kritikos negailėjo ir opozicinės konservatorių frakcijos Seime seniūnas Mindaugas Lingė, akcentuodamas, kad, jo vertinimu, tai „konstituciškai ydingas susitikimas ir blogas precedentas“.
„Konstitucijos 118 straipsnis numato, kad Prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. Bet generalinė prokurorė apie tyrimus iškviesta klausytis prezidento ir tai kelia rimtų konstitucinio nepriklausomumo, nesikišimo į vykdomus tyrimus klausimų“, – „Facebook“ rašė Seimo narys, pridurdamas, kad tikisi, jog generalinė prokurorė bus principinga ir prezidentui „vietoj tyrimų aptarimo cituos Konstituciją ir 11 Prokuratūros įstatymo straipsnį“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
