Apie tai jis ketvirtadienį rašė savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje:
„Tai bus ilgas tekstas, bet jei jūs neturite kantrybės jam – nieko nepadarysiu, tokia jau „ta beprotiška gyvenimo skuba“, kaip sakė vienas dar ne klasikas. Tačiau jei jus užkabinsiu, gali būti, kad gyvenimo tempą imsite vertinti kitaip. Kaip jums atrodo, ar atsitiktinai vis daugėja reportažų apie „ežius“ pasienyje su Baltarusija ar Kaliningrado sritimi? Informacijos apie pilietinio pasipriešinimo kursus ar atsparumą hibridinėms grėsmėms? Naujų patarimų, ką reikėtų daryti dieną X? Naujienų apie derybas ir galimas taikos sąlygas tarp Ukrainos ir Rusijos?
Aš viena vertus labai džiaugiuosi ir sveikinu šiuos pranešimus. Kita vertus, darausi vis labiau niūrus. Nes tą dieną, kai prasidės derybos tarp Ukrainos ir Rusijos, reikės įjungti visai kitokį atgalinį skaičiavimą. Pradės suktis labai neramus skaitiklis: dienos ir valandos iki kitos Rusijos agresijos.
Visą vasarą, būdamas Vašingtone, sutikinėjau su labai patyrusiais saugumo ekspertais, diplomatais, buvusiais ambasadoriais, karinių strategijų ir taktikų žinovais. Ir šalia savo pagrindinio, akademinio tyrimo gaudžiau ženklus bei žinutes apie tai, kokie yra JAV ketinimai dėl karo Ukrainoje. Kokie yra amerikiečių ketinimai apskritai dėl saugumo Europoje. Su kai kuriais kalbėjausi labai mandagiai, po akademinio abstraktumo antklode. Su kai kuriais – po alaus ar viskio dozės, kuri atriša liežuvį labiau. Ir tie ženklai, kurių prisirinkau per keletą mėnesiu, nepadidino mano optimizmo, galvojant apie mūsų saugumą. Priešingai. Aš maniau, mes Lietuvoje, jau truputį paranojiškai į rusiją žiūrim, reikia iš platesnės perspektyvos pažvelgti, nuo „pasaulio stogo“. Bet tai, kad mes esame truputį paranojikai, dar nereiškia, kad mes esame neteisūs.
Labiau iš vidaus pačiupinėjęs amerikiečių – tiek respublikonų, tiek demokratų, tiek „neutralių“ – vertinimus, galiu pasakyti užtikrintai: mes dar per mažai paranojiški. Todėl visą vasarą intensyviai galvojau ir dėliojau tezes, kurios pavirto į nuoseklų pranešimą – mokymus apie tai, su kuo mums gali tekti susidurti per artimiausius trejus ar penkerius metus. Surinktas nuotrupas ir labai plačias, sudėtingas analizes ir straipsnius lipdžiau į aiškesnio vaizdo mozaiką. Ir noriu pasidalinti tuo su Jumis.
Mano galva, dauguma iš mūsų vis dar nepakankamai aiškiai suvokia, kokią žalą gali padaryti nedidelės tikimybės, bet ypatingai didelės žalos scenarijus, jei nauja Rusijos agresijos banga būtų skirta išbandyti NATO politinį solidarumą ir įtraukti Baltijos šalis. Ne, tai nebus tokia pat agresija, kaip 2022 m. prieš Ukrainą. Tai būtų kitokia agresija, tačiau mums pasekmės gali būti katastrofiškos.
Todėl net jei tokio scenarijaus tikimybė yra maža, jam reikia būtinai ruoštis labiau, nei tikėtinam „viskas bus gerai“ scenarijui. Jei viskas bus gerai, tai bus gerai. Bet jei įvyks tas mažos tikimybės scenarijus – jūs galite prarasti viską. Visą savo turtą, sveikatą, artimuosius, planus apie 10-15 proc. metinio pelno nešančias investicijas, sočią senatvę iš III-iosios pensijų pakopos fondų, išmokėtą paskolą už butą ir atsilaisvinančius pinigus egzotiškesnėms atostogoms. Ko man trūksta Lietuvos viešose ir neviešose diskusijose apie pasirengimą dienai X – tai ramaus aiškinimo, ką mes galime... Ne, TURIME! padaryti, kad dieną X mus ištiktų ne su puikiai sukomplektuota išgyvenimo kuprine, bet panikoje ir nežinant, kuria kryptimi eiti, o su iš anksto apgalvotu planu. Planu, kuris leis pasiruošti dienai X prieš keletą mėnesį ar daugiau. Kuris leis pasirūpinti savo ir artimųjų saugumu dar prieš tai, kada jais pradės rūpintis kariuomenė.
Pasakysiu primityviai paprastą dalyką: jūsų asmeniniai interesai ir vertybės nebūtinai 100 proc. sutaps su valstybės interesais. Nes valstybė ir kariuomenė galvoja visų pirma apie visuomenę, kaip visumą. Ir jos pagrindinė užduotis – sustiprinti ir pasirūpinti visuomenės atsparumu bei gebėjimu atsilaikyti prieš agresiją. Tačiau visuomenėje yra labai daug atskirų asmenybių, o jų gebėjimai ir galimybės yra labai skirtingos. Niekas geriau už jus nepasirūpins jumis ar jūsų artimaisiais. Tik jūs žinote, kokios jūsų fizinės, psichologinės, finansinės galimybės išgyventi karo metu.
Ir anaiptol neturėtų būti gėda svarstyti tokius asmeninius pasirinkimo variantus, kurie skiriasi nuo tipiško oficialaus raginimo ginti šalį nuo agresoriaus visomis priemonėmis. Nes galbūt jūs turite neįgalius tėvus, mažamečius vaikus, kuriuos visų pirma reikės apsaugoti, išgabenti ten, kur saugu. Ir jei jūs žinosite ir pasirengsite tam iš anksto savarankiškai – patikėkite, jūs padarysite didelę paslaugą ir kariuomenei ar šauliams, nes jiems reikės pasirūpinti ne tik tiesioginės agresijos atrėmimu, bet ir civilių evakuacija ir saugojimu.
Jei jūs žinote savo pareigas, atsakomybes ir ruošiatės gintis – tai taip pat reikalauja sprendimų, kurie labai pravers jau dabar. Likus kelioms dienoms iki galimos agresijos jau bus per vėlu ieškoti pirmosios pagalbos kursų arba galvoti, ar nereikėtų parduoti savo buto, nes jis labai arti pirmųjų galimo fronto linijų.
Į ką aš vedu: mes turime išnaudoti laiką, kurį dar turime dabar tam, kad pasirinktume ir nuspręstume, ką mums konkrečiai reikia padaryti jau šiandien, per artimiausius tris mėnesius, pusę metų ar 3 metus. Kai kuriems sprendimams jau bus per vėlu, kai visos žiniasklaidos priemonės ir politikai šauks, kad rusai neišvengiamai rengiasi pulti Baltijos šalis. Kai kurie sprendimai gali būti sunkūs ir skausmingi. Tai lyg pasiryžimas eiti pas odontologą, kai dar danties neskauda, bet jau žinai, kad kažkas yra negerai. Aš noriu būti savotišku jūsų odontologu – papasakoti jums, ką jums reikia padaryti, kol dar karas neprasidėjo (ir galbūt jis neprasidės niekada)“, – rašo T. Janeliūnas.
Kviečia į mokymus
Rugsėjo 26 d. 18 val. T. Janeliūnas kviečia į tiesioginę transliaciją apie strateginį planavimą netikrumo sąlygomis.
„Pasakosiu, kodėl reikia planuoti net tada, kai mes labai daug ko nežinome, kas gali nutikti. Kaip skiriasi tipinis „gerovės laiko“ strateginis planavimas ir planavimas netikrumo sąlygomis. O svarbiausia – aš pateiksiu jums konkrečius ženklus, „raudonas lemputes“, kada reikia aktyvuoti savo asmeninį pasirengimo planą. Kada jau reikėtų dėtis tą suruoštą kuprinę ir keliauti ten, kur numatėte pasitikti dieną X.
Surizikuosiu būti nekuklus: retas kas kitas Lietuvoje jums pateiks galimus konflikto scenarijus aiškiau ir nuosekliau, nei aš. Tuo užsiimu jau bemaž dvidešimt metų. Aš negaliu pataikyti idealiai su prognozėmis (niekas to negali), bet aš esu perskaitęs dešimtis ir šimtus tarptautinės politikos raidos ir konfliktų scenarijų ir gana neblogai atpažįstu ženklus, kurie veda į kažkokią krizę. Būtent tais ženklais pasidalinsiu ir mokymų metu. Kodėl mokymai yra mokami/brangūs? Nes jie turi vertę. Ir ta vertė yra ne šiaip dar vienas jūsų malonumo dirgiklis. Priešingai – tai gali būti labai nemaloni patirtis, kaip odontologo kėdėje. Bet aiškesnis supratimas, ką jūs galite padaryti jau dabar, kad išsaugotumėte tai, ką turite – tai yra vertingiau, nei tiesiog smagus koncertas ar gero vyno butelis. Laukiu jūsų savo mokymuose, rugsėjo 26 d. 18 val. Zoome. Užsiregistravusiems dalyviams bus prieinamas ir renginio įrašas, jei negalite pasijungti tiesioginei transliacijai“, – nurodo T. Janeliūnas.
