Pagal paskutinę visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ apklausą, didžiausią populiarumą tarp kandidatų į prezidentus turi ekonomistas Gitanas Nausėda, kurį rinkimuose palaikytų 23,5 proc. apklaustųjų. Antroje vietoje Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) iškelta Seimo narė I. Šimonytė – 22 proc. Trečiasis – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidatas, premjeras Saulius Skvernelis. Už jį prezidento rinkimuose balsuotų 18,4 proc. apklaustųjų.
Trijų rinkimų favoritų šansus ir jų rinkėjų skirtumus žurnalo „Valstybė“ organizuojamoje „Lietuvos ekonomikos konferencijoje“ aptarė „Vilmorus“ direktorius Vladas Gaidys.
Skvernelis neturi šansų
„Vilmorus“ apklausos metu buvo bandoma sumodeliuoti keletą antrojo prezidento rinkimų turo situacijų. Apklaustieji turėjo įvardinti, ką palaikytų, jei antrajame ture susitiktų I. Šimonytė su S. Skverneliu, G. Nausėda su S. Skverneliu ir G. Nausėda su I. Šimonyte.
Pirmajame scenarijuje gana stiprią persvarą turi I. Šimonytė. Už konservatorių kandidatę balsuotų 39,4 proc. apklaustųjų, už dabartinį premjerą – 28,2 proc. 32,3 proc. apklaustųjų, jei susiklostytų toks antrojo turo scenarijus, arba nežino už ką balsuotų, arba neitų balsuoti.
Antrajame scenarijuje S. Skvernelis patirtų dar didesnį pralaimėjimą. Už jį antrajame ture balsuotų 26,3 proc., o G. Nausėdą palaikytų 45 proc. Neapsisprendusių ar neisiančių balsuoti šioje poroje mažiau –28,6 proc.
Pagal „Vilmorus“ apklausą, ir I. Šimonytė, ir G. Nausėda džiaugtųsi pergale prieš dabartinį premjerą, tačiau tarpusavio dvikovoje pergalę švęstų G. Nausėda. Jį antrajame ture palaikytų 35,6 proc. apklaustųjų, I. Šimonytę – 28,4, nebalsuotų nė už vieną, neitų į rinkimus arba nežino, ką pasirinktų – 35,9 proc.
Prognozuoti nugalėtoją – (ne)įmanoma
Ar S. Skvernelis turi šansų per mažiau nei du mėnesius pagerinti savo rezultatą ir aplenkti kol kas reitinguose pirmaujančius kandidatus, V. Gaidys prognozuoti nesiryžo.
„Dabar sunku pasakyti, ar gali pasivyti. Daug klaidų kol kas daro“, – apie premjero kampaniją kalbėjo sociologas.
Nors pats atstovauja įmonei, kuri pagal užsakymus atlieka nuomonės apklausas, pats V. Gaidys pripažino, kad jos dažnai nereprezentatyvios ir rezultatas gali būti visiškai kitoks nei buvo prognozuota. Pagrįsdamas savo teiginį, sociologas pateikė du pavyzdžius iš nesenos Lietuvos politinės istorijos.
„1997 m. Prezidento rinkimai. Artūras Paulauskas prieš Valdas Adamkus. Pirmas turas, triumfališkai laimėjo A. Paulauskas. Antrame ture jis pralaimėjo. Pirmas turas lyg ir parodė, kad pagal logiką, visi turėjo pasiduoti tai nuotaikai ir balsuoti už tą laimėjusį. 2002 m. Prezidento rinkimai. V. Adamkus prieš R. Paksą. V. Adamkus pirmą turą laimėjo, ir tvirtai laimėjo. Antrame ture pralaimėjo. Ne visada tos apklausos iš viso daro įtaką“, – konstatavo „Vilmorus“ direktorius.
Pasak sociologo, pergalę rinkimuose dažnai lemia dalykai, kurių moksliškai prognozuoti neįmanoma. Kalbėdamas apie 1997 m. V. Gaidys prisiminė, kad A. Paulauskas daug kalbėjo visuomenę jautrinusius dalykus – trikalbystę ir mokymą gimtąja kalba lenkiškosiose mokyklose.
„2002 m. V. Adamkus buvo intensyviai vežiojamas po kultūros namus visoje Lietuvoje. Buvo gruodžio mėnuo, nešildomos patalpos, tad jis peršalo“, – kalbėdamas apie prieš 17 metų vykusius rinkimus prisiminė V. Gaidys.
V. Adamkui pasireiškė gripo požymiai, todėl jis nesirodė per televiziją, nedalyvavo susitikimuose su rinkėjais. Pasak V. Gaidžio, R. Paksas pasinaudojo šia situacija, pristatydamas save kaip jauną ir veržlų kandidatą. Sociologo teigimu, tokios netikėtos aplinkybės gali kardinaliai paneigti išankstines prognozes.
„Kas tą lemiamą žodį pasakys? Teigiamą žodį pasakyti labai sunku, reikia kalbėti valandas, bet tą žodį, kuris žemyn traukia, galima pasakyti labai greitai ir ta žinia nuvilnija labai greitai. Tie žodžiai gali ir nulemti“, – kalbėjo sociologas.
V. Gaidžio žodžiais, „šviesiausi Lietuvos protai“ dirba, renka tuos lemiamus žodžius, kurie gali nulemti jų kandidato pergalę.
„Gali paskutiniu metu netikėtai įvesti žmogų į studiją, kuriam prieš 30 metų kažkuris kandidatas užmynė. Šito nesuprognozuosi“, – šmaikštavo V. Gaidys.
Šimonytės pranašumas
Nors I. Šimonytė apklausose ir atsilieka nuo G. Nausėdos, V. Gaidys išskiria ryškiausią konservatorių kandidatės pranašumą prieš konkurentus.
„I. Šimonytės rinkėjas pats aktyviausias“, – konstatavo sociologas.
„Vilmorus“ apklausos duomenimis, 70 proc. apklaustųjų, kurie planuoja balsuoti už I. Šimonytę, tikrai dalyvaus rinkimuose. G. Nausėdos ir S. Skvernelio gerbėjų gretose daug mažiau tų, kurie tikrai žada rinkimų dieną mesti biuletenį į urną. V. Gaidžio tvirtinimu, nors bendrose apklausose I. Šimonytė ir užima antrąją vietą, jeigu skaičiuotume tik tuos rinkėjus, kurie tikrai žada dalyvauti rinkimuose, TS-LKD iškelta kandidatė stipriai pirmauja tiek vasario, tiek kovo mėnesio apklausose.
Ekspertai ne karta pabrėžė, kad G. Nausėda ir I. Šimonytė yra labai panašūs kandidatai. Tai atsispindi ir apklausose. Tiek pusė G. Nausėdos rinkėjų, tiek pusė I. Šimonytės palaikytojų balsuotų už kitą šios poros kandidatą, jei antrajame ture nebūtų jų favorito.
„S. Skvernelio elektoratas kitoks. Jie pasimetę, jie nei už tą, nei už tą. Čia ne jų lyderiai, jie nežino ką pasirinktų“, – pasakojo V. Gaidys.
Kalbėdamas apie rinkėjų amžių, sociologas išskyrė milžinišką skirtumą tarp konservatorių ir valstiečių kandidatų.
„I. Šimonytė ir S. Skvernelis kaip tokie poliai – nuo jauniausio iki vyriausio“, – teigė V. Gaidys.
Pasak „Vilmorus“ direktoriaus, didžiąją dalį I. Šimonytės rinkėjų sudaro jaunesni žmonės, turintys aukštąjį išsilavinimą ir aukštesnes pajamas, didmiesčių gyventojai. S. Skvernelio rinkėjai – vyresnio amžiaus žmonės, pensininkai, daugiausiai gyvenantys regionuose ir kaimuose. V. Gaidžio teigimu, G. Nausėdos rinkėjas daugiausiai yra vidutinio amžiaus, turintis aukštąjį išsilavinimą, tačiau ekonomistas gali pasiimti dalį rinkėjų ir iš I. Šimonytės, ir iš S. Skvernelio stovyklos. Pasak sociologo, tam gali pasitarnauti ir tai, kad G. Nausėda nepartinis.
„Kuo toliau nuo partinės identifikacijos, tuo labiau išloši. Kuo daugiau apimsi, tuo geriau“, – konstatavo V. Gaidys.
Portalas tv3.lt primena, kad pirmasis prezidento rinkimų turas vyks gegužės 12 d. Jei prireiks antrojo rinkimų turo, jis vyks kartu su Europos Parlamento rinkimais – gegužės 26 d.
