Pavasarį naujienų portalas tv3.lt aprašė vieno į Lietuvą atvykusio dirbti ukrainiečio istoriją. Oleksandras apie 3 mėnesius dirbęs vienoje šalies statybviečių, kurios vadovas taip pat ukrainietis, tačiau už triūsą taip ir negavo nė cento. Daugiau skaitykite čia.
Tokių kaip Oleksandras – ne vienas. Nors VDI praneša, kad ukrainiečių išnaudojimo darbe atvejų šiemet nenustatyta, patvirtinama, kad vien per šių metų pirmąjį pusmetį į darbo ginčų komisiją kreipėsi 82 ukrainiečiai. Daugiausiai kreipimųsi – dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo. Tarnybos nustatė ir nelegalaus darbo, užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimų.
Dar liūdnesnį vaizdą nupiešia ir pateikta kita statistika – per pirmą šių metų pusmetį nustatyti 279 nelegaliai dirbę asmenys. Iš jų 59 asmenys buvo atvykę iš Ukrainos.
Sektorių mastas plečiasi
Pavojaus signalais dėl nelegalaus darbo skambina ir NVO. Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) vadovė Kristina Mišinienė tv3.lt atvirauja, kad centro pagalbos linija dažnai sulaukia skambučių dėl darbinio išnaudojimo, kuris tam tikrais atvejais panašėja ir į prekybą žmonėmis – nesudarytos darbo sutartys arba jose neteisinga informacija, vėluoja arba iš viso neišmokami atlyginimai, darbdavys nuolat užgaulioja, žemina, grasina atleisti.
Sektorių, kuriuose fiksuojami pranešimai dėl galimo išnaudojimo, mastas taip pat plečiasi.
„Jei prieš kelis metus tokie skundai dažniausiai aidėjo iš transporto sektoriaus, tai dabar girdime juos ir iš statybų, aptarnavimo, žemės ūkio. Tikrai daug nuskriaustų, apvogtų žmonių yra tarp komandiruotų į mūsų šalį darbuotojų, žmogus apsukruolių iš įdarbinimo agentūrų kur nors Ukrainoje apiformintas kaip dirbantis, pavyzdžiui, mėsos apdirbimo fabrike Lenkijoje, nors realiai jis ten nėra net apsilankęs, jis dirba kur nors statybose pakaunėje“, – nurodo K. Mišinienė.
Tačiau mūsų šalies įstaigos, tiriančios darbinį išnaudojimą tokiam darbuotojui, jei iškyla konfliktas, niekuo negali padėti – jo tarsi nėra Lietuvoje.
Lengva pasinaudoti, nes nemoka kalbos, nežino įstatymų
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė pabrėžia, kad užsieniečių išnaudojimas darbovietėse yra itin opi problema. Tokiais žmonėmis lengva pasinaudoti – jie nemoka kalbos, nežino įstatymų.
„Jie nėra lygiaverčiai, nes ukrainiečiai yra socialiai jautri grupė – jie ne tie patys mūsų tautiečiai, žinantys, kad mums gali parašyti anonimiškai skundą, žinantys, kad į VDI gali paskambinti, ir kad jiems nieko už tai nebus. O su nuo karo pabėgusiais ukrainiečiais viskas yra kitaip. Jie visko absoliučiai bijo“, – laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo I. Ruginienė.
I. Ruginienė patvirtina, kad dėl išnaudojimo darbe atvejų ukrainiečiai gali kreiptis tiek į VDI, tiek į LPSK: „Nesvarbu kokia kalba – tai gali padaryti tiek rusiškai, tiek ukrainietiškai, tiek angliškai rašydamas. Bazinę konsultaciją mes tikrai suteiksime ir padarysime“.
„Mes skatiname kreiptis, jeigu yra kažkas blogai. Buvo tokių atvejų, kad darbuotojas už du mėnesius 100 eurų darbo užmokestį gavo. To mes tikrai netoleruosime ir atsakomybės tokie darbdaviai tikrai sulauks“ , – laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo VDI kancleris Šarūnas Orlavičius
Tačiau svarbu žinoti, kad kiekvienas dėl pažeidimų darbe besikreipiantis asmuo turi turėti įrodymus.
„Būtų gerai ir vaizdo, ir garso įrašai, ir tam tikri dokumentai, kuriuos gali pas save pasilikti darbuotojas. Bet koks įrodymas yra labai svarbus ir prisideda prie sėkmės istorijos. Tai tokių galutinių išeigų gali būti įvairių“, – nurodo I. Ruginienė.
Nuo lapkričio 1 dienos įsigaliojo Darbo kodekso pakeitimai, kurie apibrėžia bet kokią draudžiamą veiklą prieš darbuotoją, susijusią su psichologiniu smurtu, priekabiavimu.
„Negalima bet kaip elgtis siekiant pažeminti darbuotoją, paveikti jo orumą. Nustatytos ir tam tikros pareigos darbdaviams. Viena iš pagrindų, ką jau turėjo pasidaryti darbdaviai, kurių vidutinis darbuotojų skaičius 50, tai pasitvirtinti psichologinio smurto darbe politiką. Taip pat numatyta visiems darbdaviams šviesti darbuotojus. Nusimatyti skundų pateikimo tvarkas, kaip tie skundai gali būti pateikiami dėl galimo psichologinio smurto, kaip jie tiriami ir panašiai. Tikimės, kad šie pakeitimai bus veiksmingi“, – nurodo Š. Orlavičius.
Karo pabėgėliai – taikinys prekeiviams žmonėmis
Signalų dėl į karo pabėgėlius nusitaikiusius prekeivius žmonėmis Lietuvoje sulaukta dar karo pradžioje – registracijos centruose buvo bandoma privilioti ir prikalbinti merginas užsiimti prostitucija, nelegaliu darbu.
Tą patvirtino ir vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė ir pabrėžė, kad klausimas yra aktualus.
„Mes tik išgirdę pirmą informaciją apie tokius galimus atvejus iškart reagavome“, – tuomet kalbėjo ministrė.
„Kaip žinia, prekeiviai žmonėmis, suteneriai visada ieško asmenų, kurie yra pažeidžiami, kurių išnaudojimas reikalautų nedidelių kaštų, o nauda būtų didelė. Tad karo pabėgėliai šiuo atveju gali būti tikrai parankūs: žmonės sutrikę, išgąsdinti, nusiminę, svetimoje šalyje jie nežino kalbos, įstatymų, pagalbos sistemos jiems nesuprantamos“, – tv3.lt sako K. Mišinienė.
Seksualinio išnaudojimo tema, anot K. Mišinienės, Lietuvoje opi. Išnaudojimas prostitucijoje tiek iki karo, tiek dabar nėra plačiai nagrinėjamas: „Teisėsauga tebevykdo gėdingus „plaštakės“ reidus po įvairius nelegalius „taškus“, vėliau girdime apie tai, jog „ukrainietės prostitucijoje laimingos, jos gerai uždirba, jas aišku, nubaudėme, bet pagalbos joms nereikia“.
Didžiausia rizika tapti prekybos žmonėmis aukomis kyla moterims, vaikams, neįgaliems asmenims.
„Realybėje matome moteris, labai jaunus žmones iš tokių vietovių, kaip Mariupolis, Doneckas įstrigusius kokio „geradario“ išnuomotame motelyje, neaišku kokiu būdu, be sutarčių jo ir įdarbintus valymo agentūrose, maisto gaminimo, paslaugų sferose, sunkiai dirbančius, tačiau nieko neuždirbančius. Labai skaudu matyti, kad tokie sukčiai naudojasi šių žmonių neviltimi, situacijos nesuvokimu, sugeba juos padaryti beveik priklausomus nuo savęs, mokina juos nepasitikėti mūsų valstybės teisėsauga, darbo inspekcija, socialinėmis tarnybomis.
Ne kartą teko būti liudininke tokių situacijų, kai mūsų pareigūnai, tarnautojai norėtų padėti žmogui, šiam reikia tik pasakyti tiesą apie savo darbo, gyvenimo sąlygas, tačiau akivaizdžiai išnaudojamas žmogus gina nesąžiningą darbdavį, įdarbinimo agentūrą, slepia jų neteisėtus veiksmus, mat jam yra pažadėta, jog „būk kantrus, niekuo nepasitikėk, jei ne mes, tu čia iš viso gyventum gatvėje“, – apie liūdnas ukrainiečių patirtis kalba K. Mišinienė.
Vidaus reikalų ministerija (VRM) patvirtina, kad Ukrainos piliečiai dar iki karo buvo labiausiai išnaudojamų prekybai žmonėmis asmenų penketuke.
Anot K. Mišinienės, nukentėjusiems nuo išnaudojimo galime padėti kiekvienas – patarimu, palaikymu, palydėjimu iki pagalbos tarnybų: „Nebijokime sugaišti truputį daugiau laiko, pasigilinkime į situaciją, pasinaudokime mums lengviau prieinamomis informacinėmis sistemomis. Kaip gali būti, jog didmiesčiuose tiek daug vienišų, neretai neviltyje egzistuojančių karo pabėgėlių, o mes jų tiesiog nematome, nieko apie juos nežinome?
Net jeigu jie gyvena mūsų laiptinėse, mes vaikštome tomis pačiomis gatvėmis, apsiperkame tose pačiose parduotuvėse... Kviesčiau tautiečius atminti, jog pabėgėlio duona yra labai neskalsi, dažnam reikia gal ne tiek dovanojamo daikto, kiek palaikymo, priėmimo į savo tarpą, „pastovėjimo“ už jį, kai piktavaliai asmenys kėsinasi pasinaudoti atblokštais į mūsų šalį migrantais“.
Lietuva ruošiasi, kad atšalus orams, o rusams gadinant energetikos infrastruktūrą, gali padaugėti atvykstančių karo pabėgėlių iš Ukrainos. Statistikos departamento duomenimis, nuo karo pradžios į Lietuvą atvyko 70 tūkst. Ukrainos gyventojų.
