„Itin skaudu, kad nei trėmimai, nei kiti nusikaltimai žmoniškumui vis dar nėra tik istorijos objektas. Mūsų visų užuojauta šiandien – kenčiančios bei narsiai kovojančios Ukrainos žmonėms“, – trečiadienį Seime per Gedulo ir vilties dienos minėjimą sakė M. Rogers
Ji taip pat pabrėžė, jog tenka pripažinti, kad demokratinė Europa „labai vėluoja teisingumo įgyvendinimo darbe“ ir ir ne visi totalitarinių režimų budeliai dėl senyvo amžiaus sulaukė teisingumo.
„Kartais Lietuvoje ir dar dažniau kitur Europoje pasitaiko atvejų, kai aukų atmintis, teisė į teisingumą yra neigiamos. Vakarų Europoje iniciatyvos įvertinti sovietų nusikaltimus neretai vis dar laikomos kontroversiškomis. Nėra plačiai žinoma apie trėmimus ir kitus masinius sovietų nusikaltimus. O štai Berlyne, Treptovo parke, tebestovi sovietų kariams dedikuotas didžiulis memorialas su paties Stalino citatomis“, – kalbėjo M. Rogers.
Anot jos, svarbu akcentuoti, kad aukas skaudina jas kankinusių režimų simbolių buvimas viešojoje erdvėje, ir nors Lietuvoje įvestą komunizmo ir nacizmo simbolių draudimą kai tas laikė pertekliniu, iš aukų perspektyvos jis reiškė bent jau dalinį teisingumo įgyvendinimą.
„Net ir nuasmeninta sovietų kareivio statula prievartautai moteriai, jos dukrai ar anūkei greičiausiai simbolizuoja moterų kankintoją“, – sakė istorikė.
M. Rogers taip pat pabrėžė, kad teisingumo trūkumas yra faktorius, dėl kurio patirta psichologinė trauma negyja, o kolektyvinė trauminė patirtis perduodama ateities kartoms.
„Kartais savo darbe tenka girdėti argumentą, kad jau pavėlavome. Juk daug aukų ir budelių anapus. Vis tik, mano nuomone, teisingumo klausimas aukų atžvilgiu neturi senaties“, – reziumavo istorikė.
1941 metų birželio 14 dieną Sovietų Sąjunga pradėjo masinius Lietuvos gyventojų trėmimus į Sibirą. Sovietinių represijų laikotarpiu per 11 metų iš Lietuvos ištremta daugiau nei 130 tūkst. žmonių, koncentracijos stovyklose buvo įkalinta apie 150 tūkst. lietuvių.
