Lietuvos policijos profesinės sąjungos (LPPS) vadovė Roma Katinienė teigia, kad šis išteisinamasis sprendimas palietė ir buvo lauktas visos Lietuvos policijos pareigūnų bendruomenės, ypač tų pareigūnų, kurie reaguoja ir vyksta į įvykius, kuriuose galėtų būti panaudotas šaunamasis ginklas.
O priimtas sprendimas, pasak jos, suteikia daugiau pasitikėjimo pareigūnams ginti visuomenės narius ir save.
Visgi LPPS vadovė priduria, kad nepaisant D. Šerpyčio išteisinimo, ji šioje situacijoje įžvelgia ir neigiamų dalykų, tokių kaip policijos bendruomenės ir paties pareigūno patirtas stresas ir psichologinis spaudimas.
„Visus metus vykstantys tyrimai, ikiteisminis tyrimas, teismo procesas, dalies visuomenės neigiami vertinimai ir komentarai. Tikrai ne iš vieno policijos pareigūno esu girdėjusi ir man pačiai yra skambinę ir klausę ar dabar policija šaudys visus ligonius ir panašiai“, – komentuoja R. Katinienė.
LPPS vadovė priduria, kad dėl šios bylos dalis dabartinių pareigūnų gali rimtai svarstyti ar verta tęsti tarnybą, o jauni žmonės – ar verta ją apskritai pasirinkti.
Kita vertus, anot R. Katinienės, D. Šerpyčio byla parodė, jog policijos bendruomenė geba mobilizuotis ir vieningai palaikyti vienas kitą.
„Ką rodo situacija, kad galbūt reikėtų dar labiau intensyvinti ir turėti sistemą, kaip padėti pareigūnams, kurie ne tik panaudoja šaunamąjį ginklą, bet ir patiria stresą tarnyboje, nes pasipriešinimo, smurto atvejų tendencijas tikrai akylai stebime ir matome, kad jos yra didėjančios“, – komentuoja R. Katinienė, pridurdama, kad kone kiekvieną savaitę nutinka įvykių, kuomet į policijos pareigūnus būna nukreiptas kokio nors tipo ginklas.
Pašnekovė taip pat pažymi, kad reikėtų apsvarstyti ir teisinės bazės sukūrimą, pagal kurią tokiose situacijose policijos pareigūnai galėtų gauti teisinę pagalbą ir gynybą.
„Namų darbus (reikia atlikti – tv3.lt) apie policijos pareigūnų parengimą, šaunamųjų ginklų, kitų priemonių panaudojimą, nes klaidas ir galbūt trūkumus pačios sistemos šiame nuosprendyje tikrai galima perskaityti ir matyti. Ir aš manau, kad išvados turėtų būti pasidarytos“, – sako R. Katinienė.
Be to, LPPS vadovė akcentuoja, kad D. Šerpyčio byla parodo, jog apie tam tikrus pokyčius reikėtų diskutuoti ne tik teisėsaugos, bet ir sveikatos apsaugos sistemoje.
„Reikėtų išnaudoti šitą skaudų atvejį, kad sistema tikrai galėtų geriau apginti ir pagelbėti pareigūnams, kad jie jaustųsi tvirtesni. Reikėtų labai aiškiai visiems siųsti komunikacinę žinutę, kad neverta priešintis, kad gali, nebijos pareigūnas panaudoti šaunamojo ginklo ir kad pasekmės gali būti skaudžios. Taip pat, aišku, siunčiama žinutė, kad už ligonius, šioje situacijoje tikrai buvo psichinis ligonis, kur veiksmai buvo galbūt neprognozuojami, yra atsakingi ne medikai, ne policijos pareigūnai, bet ir patys artimieji. Taip pat valstybės galbūt požiūris į pagalbą tokiems žmonėms ir teisės aktų reglamentavimas“, – sako R. Katinienė.
„Kiekvienu atveju belieka pasikliauti sveiku ir šaltu protu“
Advokatas Romualdas Matonis teigia, kad bent jau artimiausias 20 dienų, kol teismo sprendimas įsiteisės arba bus apskųstas apeliacinei instancijai, priimtas sprendimas D Šerpyčio byloje, jo nuomone, pasekmių neturės.
„Galbūt nuvilsiu, bet manau, kad jokių pasekmių, jau nekalbant apie teisines, išskyrus gilų policijos atodūsį, šis nuosprendis apskritai nesukels“, – sako R. Matonis.
Pasak advokato, sunku tikėtis, kad šis nuosprendis taptų ir plačiai taikytinu teisiniu precedentu, kadangi formuoti teismų praktiką yra pavesta išimtinai kasaciniam teismui.
„Kita vertus, tokia praktika jau seniai suformuota, todėl belieka tikėtis, kad naujasis nuosprendis šią praktiką atitinka. Kalbant apie teisės taikymą bylose dėl būtinosios ginties instituto taikymo, pastebėtina, jog dažnai tai būna itin sudėtingos teisinės situacijos, kuomet būtina kruopščiai patikrinti ar potencialaus kaltininko veiksmuose yra visos būtinosios sąlygos tokius veiksmus pripažinti būtinąją“, – komentuoja pašnekovas, pabrėždamas, jog sąvoka „būtinoji“ yra taikoma neatsitiktinai.
R. Matonio teigimu, tiriant tokias bylas privaloma nustatyti ar būtinoji gintis ir jos sukelti padariniai yra adekvatūs užpuolimui ir ar jų nebuvo galima išvengti kitais būdais.
„Samprotauti apie tai, ar teismas išteisintojo veiksmus būtinąją gintimi pagrįstai pripažino šiuo atveju aš nesiryžtu nes nedalyvavus procese ir nesusipažinus su visomis teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis, turėčiau būti ne teisininkas, bet ekstrasensas. Juolab, kad jau labai seniai teisės profesorius Egidijus Kūris yra labai išmintingai pastebėjęs, jog vienodų bylų, paprasčiausiai, nebūna – geriausiu atveju, jos gali būti tik labai panašios“, – sako R. Matonis.
Todėl sakyti, kad D. Šerpyčio byla buvo ištirta tinkamai, o jos nuosprendis reiškia, jog ateityje pareigūnai galėtų šaunamąjį ginklą naudoti labiau pasitikėdami savimi, R. Matonis teigia negalintis.
Advokatas taip pat akcentuoja, kad kiekvienas tokio tipo atvejis yra skirtingas ir kiekvienam iš jų reikalingas ginties adekvatumas ir šaltas protas.
„Šauti į žmogų galima (ir reikia) tik kuomet, kai išties nėra jokios protingos išeities pavojingam kėsinimuisi nutraukti. Be to, manau, kad kalbant apie būtinąją gintį, nederėtų policininkų padėtį pripažinti išskirtine ar kaip nors kitaip privilegijuota, lyginant su kitais užpuolimą patiriančiais žmonėmis, kuriems apsiginti dažnai būna dar sudėtingiau. Juo labiau, kad mūsų Konstitucija deklaruoja, jog prieš įstatymą esame lygūs visi“, – nurodo R. Matonis.
Paklaustas ar ši D. Šerpyčio byla parodo, kad reikėtų detaliau teisiškai reglamentuoti būtinosios ginties taikymą, R. Matonio teigimu, to daryti nereikėtų, o kiekvienos teisinės situacijos sureglamentuoti paprasčiausiai neįmanoma.
„Kaip aš mėgstu galvoti ir sakyti, gyvenimas už teisę įvairesnis ir visko į teisės aktus nesurašysi. Negana to, juos dar reikėtų ir žinoti, o patiriant užpuolimą tai daryti tikrai ne laikas. Taigi, kiekvienu atveju belieka pasikliauti sveiku ir šaltu protu. O tuo pačiu ir pagalvoti ar kito asmens gyvybės atėmimas kiekvienu atveju yra vienintelė priemonė apsiginti, o tuo pačiu ir adekvati bausmė tokio asmens pasipriešinimui, teisėtų policininkų reikalavimų nevykdymui, užpuolimui ar kitokiam pavojingam kėsinimuisi nutraukti“, – komentuoja advokatas.
Sostinės policijos pareigūnas Šerpytis išteisintas dėl moters nužudymo
Vilniaus apygardos teismas penktadienį nutraukė sostinės policijos pareigūnui Dariui Šerpyčiui iškeltą bylą dėl moters nužudymo viršijus įgaliojimus ir išteisino jį dėl piktnaudžiavimo.
Tokį nuosprendį paskelbė Vilniaus apygardos teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė.
„Teismas nusprendė baudžiamąją bylą D. Šerpyčiui dėl kaltinimo pagal Baudžiamojo kodekso 28 straipsnio 3 dalį ir bei 129 straipsnio 1 dalį nutraukti nustačius baudžiamąją atsakomybę šalinančią aplinkybę – būtinąją gintį“, – sprendimą pristatė teisėja.
Dėl piktnaudžiavimo tarnyba pareigūnas išteisintas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Priėmus tokį nuosprendį, nukentėjusiųjų civilinius ieškinius teismas paliko nenagrinėtus, prašymas dėl išlaidų advokatų paslaugoms apmokėti netenkintas.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka. Du žuvusiosios sūnūs byloje buvo pateikę civilinį ieškinį, kuriuo neturtinei žalai atlyginti iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato prašė priteisti po 50 tūkst. eurų.
Prokuratūra teismui siūlė šią sumą sumažinti ir skirti po 30 tūkst. eurų. Išklausyti nuosprendžio susirinko daugybė policijos pareigūnų, tarp jų ir generalinis komisaras Artūras Paulauskas, jo pavaduotojas Renaldas Žekonis, kiti policijos vadovai.
Policininkas buvo kaltinamas moters nužudymu peržengus būtinosios ginties ribas ir piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi. Prokuratūra D. Šerpyčiui siūlė skirti dvejų metų laisvės apribojimą ir tiek pat laiko neleisti dirbti darbo, susijusio su disponavimu ginklu.
D. Šerpytis buvo teisiamas dėl 2023 metų gruodžio 12-osios įvykių Vilniaus rajone, Baraškų kaime. Tądien policijos pagalbos paprašė greitosios medicinos pagalbos brigada, atvykusi pas agresyvią 51 metų psichikos ligonę.
Bylos duomenimis, moteris kastuvu apdaužė medikus ir greitosios pagalbos automobilį. Paskui, apsiginklavusi peiliu, puolė pareigūnus, grasindama juos papjauti.
Policininkai moterį tramdė dujomis ir elektros impulsiniu prietaisu „Taser“. Šioms priemonėms nesuveikus, D. Šerpytis į moters rankas, kojas ir pilvą paleido kelis šūvius, kurių vienas buvo mirtinas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
