Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos (VTAKI) vadovė Edita Žiobienė Seimo Žmogaus teisių komiteto posėdyje pristatė savo vadovaujamos įstaigos veiklos ataskaitą už praėjusius metus.
Pasak jos, į VTAKI 2021 metais daugiausiai skundų sulaukė dėl teisės į mokslą.
„Čia turima omenyje karantino dalykus, kai buvo nemažai ribojimų. Priminsiu, kad 2021 metais vaikai labai daug nėjo į mokyklą, tos pamokos buvo nuotolinės, tai akivaizdžiai matosi mūsų tyrimuose“, – aiškino E. Žiobienė.
„Vaikam reikalinga socializacija ir jiems turi būti užtikrinamas ugdymas“, – pridūrė ji.
Būtinos naujos mokyklos ir darželiai
VTAKI vadovė pažymėjo, kad karantino laikotarpis yra išskirtinis atvejis, tačiau įstaiga turi patarimų ir dėl visos švietimo sistemos. Viena pagrindinių rekomendacijų, anot E. Žiobienės, yra mokyklų tinklo peržiūrėjimas.
„Atkreipiame dėmesį, kad savivaldybės planuoja, plečia teritorijas, ypatinga plėtra yra didžiuosiuose miestuose, ypač sostinėje. Laikas galvoti apie naujų mokyklų ir darželių statymą. Ir kuo greičiau.
Šiandien diskusija vyksta iš priešingos pusės, galvojama, kaip pakeisti higienos normą, kaip padidinti vaikų skaičių klasėje, nors tai visiškai priešinga vaiko interesams. Vaikams reikia normalių ugdymo sąlygų, jų augimą atitinkančių sąlygų.
<...> Tam reikalingos naujos mokymo įstaigos, nes plėtra miestų tikrai yra labai didelė. <...> Su darželiais yra dar specifinė situacija – vaikams iš tikrų darželiuose labai trūksta vietų“, – kalbėjo E. Žiobienė.
Darželiai namuose – ne problemos sprendimas
Seimas kovo pabaigoje po pateikimo pritarė Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen pateiktoms pataisoms, siūlančioms įteisinti „šeimos darželius“. E. Žiobienė atkreipė dėmesį, kad tai labiau susiję ne su vaikų ugdymu, o su vaikų priežiūra.
„Priežiūros paslaugos irgi labai reikia. Bet šiandien, kai kalbame ir su Europos institucijomis, ir su įvairiais mokslininkais, matome, kad kuo ankstesniame amžiuje investuosime į vaiką ir kuo daugiau investuosime, <...> tai tik priežiūros vaikams neužtenka.
Mes kuo toliau, tuo labiau Europoje kalbame apie ankstyvąjį ugdymą ir turime omenyje švietimo turinį. Ne raides, bet šiaip ugdymą, žmogaus rengimą gyvenimui. Šiuo atveju, kalbame apie labai mažą amžių – apie 2 metų amžiaus vaikus. Kada pereiname į alternatyvias paslaugas – priežiūros – ten švietimo specialistų nėra“, – dėstė E. Žiobienė.
„Darželis nėra privalomas, ikimokyklinio ugdymo užtikrinimas, šeima renkasi, bet jei mes nekuriame darželių tinklo, neplečiame jo, tai mes stumiame šeimas tik į alternatyvias priežiūros paslaugas. <...> Ugdymas labai svarbus, tad norėtųsi, kad šioje vietoje mes nežengtume žingsnių atgal“, – pridūrė ji.
Mokykla neparuošia gyvenimui
Kita ilgametė problema – vaikų rengimas gyvenimui.
„Tikrai svarbu ir chemija, ir fizika, ir visų kitų žinių ugdymas mokykloje. Tačiau [svarbu ir] sveikas gyvenimo būdas, socialinių santykių formavimas, rengimas gyvenimui, lytiškumo ugdymas, kuris vis dar mūsų visuomenėje atrodo kaip kažkoks baubas, tas kritinis mąstymas, kad vaikas sugebėtų valdyti ir savo emocijas, ir bendrauti, pažinti informaciją, mokėti atsirinkti kas aktualu, o kas ne.
Šiandieniniame mūsų gyvenime tai atrodo visiškai neįveikiama mūsų mokyklose. Ir mes matome, deja, kad žmonės į gyvenimą išeina visiškai nepasiruošę, tam tikrajam gyvenimui, kokių įgūdžių reikės“, – kalbėjo E. Žiobienė.
„Bijau supriešinti tangentą, diskriminantą ar kitus dalykus, ko mokykloje mes mokamės, bet iš kitos pusės, socialinių įgūdžių, bendravimo gebėjimų, ko žmogui gyvenime visur visada reikės, turėtų daugiau mokykla paruošti“, – sakė VTAKI vadovė.
Milžiniška problema – skyrybos
VTAKI vadovė pripažino, kad vis dar didele problema išlieka tėvų skyrybos.
„Tėvų skyrybas išgyvena labai didelė dalis vaikų. Teigiami atvejai pas mus neateina, pas mus ateina tik blogi atvejai, tie žmonės, kurie rašo skundus, kreipiasi. Tai rodo didelį nesusitvarkymą su emocijomis, ambicijomis, visais kitais dalykais. Nebūtinai to žmogaus, kuris skundžiasi, galbūt kito iš sutuoktinių.
Tas neigiamas krūvis daro labai neigiamą įtaką ir vaikams. Čia ko mums labiausiai trūksta, ne įstatymo, ne įstatyminio reguliavimo, o įgyvendinimo. Čia turiu omenyje savivaldybes ir teikiamas paslaugas. Tik paslaugomis mes galime padėti tėvams.
Tai yra psichologinė pagalba įveikti jiems iškilusias problemas ir išmokyti vienas kitą gerbti po skyrybų, kas yra labai sudėtinga, išmokyti dalinti vaiku. Mes matome, kad pagarbos teismo sprendimams tikrai yra didelis trūkumas“, – pasakojo E. Žiobienė.
Besiskirdami tėvai nagrinėja tris labai svarbius klausimus – vaiko gyvenamos vietos nustatymą, bendravimo tvarką ir išlaikymą. E. Žiobienė pastebėjo, kad jei gyvenama vieta yra nustatyta ir jos yra laikomasi, vaiko išlaikymas keliauja pas antstolį ir jis yra teikiamas, tai bendravimo tvarka yra ta sritis, kuri labai sunkiai įgyvendinama.
„Dažniausiai tai vieno iš tėvų negeranoriškumas, ne bendravimas, nesutikimas įgyvendinti tvarkos, kuri priklauso. Čia ne kartą kreipėmės į Vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybą, prašydami, kad būtų sprendžiami ir tėvų atsakomybės klausimai, nes kitaip šioje situacijoje nebus.
Bet aš labiausiai būčiau už paslaugų teikimą ir didesnį bendradarbiavimą. Paslaugos sėkmingos bus tik tada, kai tėvai sutiks, kad jiems reikia tų paslaugų ir sutiks bendradarbiauti. Prievarta ne kažką pakeisime“, – teigė VTAKI vadovė.
Pasak jos, bendro pobūdžio tėvystės kursai taip pat nėra sprendimas, kadangi į juos ateina labai skirtingas problemas turintys tėvai – vieni turi probleminio elgesio vaiką, kiti ateina dėl skyrybų problemos.
„Visi supuola į tuos pačius vienodus kursus. Tai tikrai nėra sprendimas“, – sakė E. Žiobienė.
Su visa Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos 2021 metų ataskaita galite susipažinti čia.
