Politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad D. Trumpas jau 2019 m. panoro „pasiimti“ Grenlandijos salą, o tai gali pradėti vykdyti papirkinėdamas žmones pinigais.
„Jis užsinorėjo Grenlandijos jau 2019 metais, kai vienas toks pažįstamas, kitas milijardierius, tą mintį įkėlė į jo galvą. Aš manau, kad D. Trumpas įsivaizduoja, kad čia yra daug teritorijos, kuri padidintų Amerikos (JAV – red. past.) saugumą ir yra labai daug naudingų iškasenų, kitaip sakant, sustiprintų Amerikos galią.
O tų gyventojų yra labai mažai, tai tikisi, kad blogiausiu atveju gali juos visus papirkti. Pasiūlys po pusę milijonų dolerių kiekvienam, jei balsuos prisijungti prie Amerikos ir tada Amerika turės tas teritorijas ir tas iškasenas. Nors čia aiškiai grobuoniškas kolonializmas, grindžiamas pinigais, kai anksčiau buvo grindžiamas ginklais“, – apie galimus motyvus samprotavo politologas.
K. Girniaus teigimu, D. Trumpas bandytų stumti Grenlandijos prijungimo idėją gyventojams referendumo būdu.
„Jis siektų, ne Danijos valdžią papirkti, o, aš manau, stumtų referendumą, norėtų, kad patys gyventojai pasisakytų šituo klausimu, kad gyventojai nubalsuotų prisijungti prie Amerikos.
Aš manau, jis žino, kad Danijos ir turbūt Grenlandijos valdžia nesutiks, nes čia jie parduotų savo suverenumą, parduotų savo šalį“, – kalbėjo jis.
Tikimybė, kad prasidės karinis konfliktas, nėra didelė, bet ji yra
Diplomatas neslepia, kad jei JAV prezidentas negaus to, ko nori, ir toliau atkakliai sieks prijungti Grenlandijos žemes, bet Danija su tuo nesutiks, vargu ar eskaluotųsi karinis konfliktas. Tiesa, Europos Sąjungai dėl to vertėtų susirūpinti ir mąstyti apie karinį pasiruošimą, nes kol kas nesama tinkamai pasirengę.
„Man sunku įsivaizduoti, kad D. Trumpas galėtų tą daryti (pradėti konfliktą – red. past.). Nors aš manau, kad yra ganėtinai daug respublikonų, kurie mano, kad Grenlandijos įsigijimas, prijungimas prie Amerikos būtų labai naudingas ir kariniu, ir geopolitiniu, ir ekonominiu požiūriu, ir taip toliau.
Aš manau, kad vis dėlto jei pultų, tai reiškia, kad jis pultų Europos Sąjungos šalį arba šalį, kuri yra susieta su Europos Sąjunga. Tai tokiu atveju Europos Sąjunga turėtų reaguoti.
Aš nemanau, kad jie [Europos Sąjunga] siųstų karius, nes, deja, Europos kariuomenės gana nekompetentingos. Tai tada aš manau, kad turėtų imtis labai griežtų priemonių, pasmerkti, gal net ir nutraukti diplomatinius ryšius, taikyti sankcijas ir taip toliau.
Jie negalėtų taip padaryti, kad ateina ir pagrobia [žemes], kad Amerika neva draugiška, bet vis tiek pagrobimas būtų beveik tas pats dalykas, jei Rusija tą padarytų. Tai todėl, aš manau, jis [D. Trumpas] viliasi, kad gali papirkti gyventojus, pasiūlyti pakankamai pinigų, kad referendumu jie nubalsuotų jį palaikyti. Palaikydami referendumą mes laisva valia prisijungiame prie Amerikos.
Be abejo, turėtų būti derybos su Danijos valdžia, kad viskas neva būtų taikiai sutarta, padaryta ir su gyventojų pritarimu. Ir jei yra daroma su gyventojų pritarimu, tai tada jis [D. Trumpas] gali sakyti, kad čia yra grenlandiečiai, kurie pasinaudoja laisvo apsisprendimo teise, kuri yra visų pripažįstama“, – įžvalgomis dalinosi K. Girnius.
Lietuvos pozicija dėl Danijos
Diplomatas Albinas Januška atkreipė dėmesį, kokios pozicijos Lietuva laikosi, solidarizuojantis su Danija šiuo metu ir kaip mums derėtų elgtis.
„Kaip gali būti sunku su pasirinkimais, rodo šiandienos Lietuvos pozicija dėl Danijos. Nerimą kelia tai, kad D. Trumpas gąsdina ES daugiau nei Rusiją. Gal ir norėtųsi išreikšti bent kažkokį solidarumą Danijai, nes ji daug mums padėjo nepriklausomybės pradžioje. Bet gali supykti D. Trumpas ir anuliuoti mūsų 5-6 procentų gynybai pasigyrimą. Tuo tarpu Šiaurės šalių vadovai susirinko pas Danijos premjerę į namus, paremti Daniją. Nordic-Baltic bendradarbiavimas pragmatinėje – vertybinėje kryžkelėje?
Ar slėpsimės už formulės „mano troba iš krašto, nieko nežinau?“ Ar yra kokia nors išeitis, kad skaudūs pasirinkimai nebūtų mūsų nuolatinė būsena? Su kokia Lietuvos principine pozicija mes esame „taikos“ laukime?
Žinoma, kaip visada, su mumis yra viltis ir tikėjimas, kad viskas kažkaip susiklostys gerai. Tačiau nebūtina nuolankiai laukti likimo sprendimo ar priimti dabartinės, dar nesusiformavusios JAV Ukrainos politikos krypties kaip „force majeure“, kur geriausia išeitis – tiesiog viskam pritarti.
Geriausias būdas numatyti ateitį – prisidėti prie jos kūrimo, todėl galėtų atsirasti diplomatinis veikimas – buriant bent dalies ES koaliciją, kuri turėtų aiškias „raudonąsias linijas“ ir apie jas kalbėtųsi su naująja JAV administracija.
Lietuvos prezidentui verta atkreipti dėmesį ką sako Suomijos prezidentas, kuris, kalbėdamas apie Ukrainą, nesiūlo laukti ir ragina turėti nepajudinamą ES poziciją bent trimis neliečiamais principais: Ukrainos nepriklausomybė, suverenitetas (teisė rinktis NATO) ir teritorinis vientisumas.
Lietuva galėtų išreikšti paramą šiai pozicijai ir kartu burtis su kitomis ES valstybėmis už tokių principų laikymąsi būsimose derybose, nes derėtis su Kremliumi be išankstinių sąlygų, turint tik ekonominių sankcijų argumentus, yra nerimta.
Kadangi D. Trumpas kol kas improvizuoja ir tebėra visų gąsdinimo stadijoje, aiškios ES pozicijos turėjimas galėtų prisidėti ir prie JAV pozicijos aiškumo. Tai taip pat atitiktų Lietuvos interesus – tai būtų būdas padėti D. Trumpui nepakliūti į Putino spąstus ir kartu išlikti ištikimai Ukrainos sąjungininke.
Tai, kas čia pasakyta, reikia pripažinti, šiuo metu neatitinka oficialios Lietuvos laikysenos. Štai Lietuvos užsienio reikalų ministras sako, kad geriausias diplomatijos būdas šiandien yra labiau analitinis – dabar laukti, o ateityje bus kaip bus: „Palaukime konkrečių žingsnių, ėjimų ir tada matysime kur link viskas juda... tuos visus signalus skaitykime ir mes ateityje tam tikro matysime neapibrėžtumo, kuris, manau, paliekamas su intensija tam, kad ir iš Rusijos pusės būtų tam tikras spėliojimas, o kas dar galėtų būti pateikta“, – feisbuke rašė A. Januška.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
