Po Trumpo perspėjimų dėl Grenlandijos susitiko Vokietijos ir Danijos lyderiai

D. Trumpas yra pareiškęs norintis, kad ši Arkties sala, kurioje, kaip manoma, glūdi didžiulės nepanaudotos mineralų ir naftos atsargos, taptų Jungtinių Valstijų dalimi.

Nei O. Scholzas, nei M. Frederiksen savo komentaruose žiniasklaidai Berlyne tiesiogiai nepaminėjo D. Trumpo ar šios autonominės Danijos teritorijos. Tačiau O. Scholzas, pasisakęs apie Rusijos karą Ukrainoje, pabrėžė, kad „sienos neturi būti perkeliamos jėga“, ir pridūrė anglišką frazę „to whom it may concern“ (liet. tiems, kuriems tai galėtų būti aktualu).

TAIP PAT SKAITYKITE:

Po Trumpo pareiškimų – Danijos reakcija: paskelbė skirianti 1,96 mlrd. eurų saugumui Arktyje stiprinti

Trumpui spaudžiant dėl Grenlandijos, Danijos premjerė akcentuoja Šiaurės vienybę

Trumpo pareiškimai veda Europos politikus iš kantrybės – dalis jų žodžių nesirenka

Kancleris tvirtino, kad „laikai, kuriais gyvename, yra sudėtingi“ ir reikalauja, jog Europa ir NATO būtų stiprios, bei kartu pabrėžė, jog „Danija ir Vokietija yra stiprios partnerės ir artimos draugės“. 

„Mes į pasaulį žiūrime labai panašiai, – teigė jis. – Suprantame saugumo politikos svarbą šiais laikais ir Europos Sąjungos vertę.“

M. Frederiksen savo ruožtu pažymėjo, kad „mūsų žemynas Europa yra paremtas idėja, kad taiką, pažangą ir klestėjimą priartins ne konfrontacija, o bendradarbiavimas, – gerbkime šią idėją“.

D. Trumpas jau ne vienus metus kalba apie galimą sandorį dėl Grenlandijos ir šeštadienį žurnalistams pareiškė manantis, kad JAV „gaus Grenlandiją“, kurios jo šaliai esą reikia dėl „tarptautinio saugumo“. Ši sala yra išsidėsčiusi tarp JAV ir Europos – regione, kurio strateginė vertė didėja, nes Arkties jūros ledynų tirpsmas atveria naujus laivybos maršrutus.

Savaitgalį dar buvo susitikę Šiaurės šalių lyderiai, kurie pakartojo savo vienybę gynybos klausimais, anksčiau sakė Danijos premjerė ir nurodė, kad visi jie „supranta padėties rimtumą“.

Kalbėdamas apie karą Ukrainoje, O. Scholzas pridūrė, kad Europa ir JAV sutinka, jog beveik trejus metus vykstantis karas turi baigtis, tačiau ne Maskvos sąlygomis. „Sutinkame su savo partneriais Vašingtone, kad šis karas turi baigtis, tačiau ne padiktuota taika“, – sakė O. Scholzas ir pažymėjo, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „turi aiškiai suvokti, kad siunčia savo karius į beprasmį mūšį“.