Kurį laiką kaukes turėjo dėvėti tik tie asmenys, kurie neturi galimybių paso. Kodėl ši priemonė grįžo valdant pandemiją? Kokią naudą duoda kaukės ir kaip tinkamai jas dėvėti?
Kodėl svarbu dėvėti kaukę?
Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro epidemiologės Daivos Razmuvienės, viena iš svarbiausių kaukių dėvėjimo taisyklių – jas privalo dėvėti visi, tiek sveiki, ar tokiais save laikantys, tiek čiaudintys, kosintys ar kitų simptomų turintys asmenys. Pasak epidemiologės, tik taip galima sumažinti viruso patekimą į aplinką ir perdavimą nuo žmogaus žmogui.
NVSC epidemiologei antrina ir Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos narė Toma Kundrotė, kuri sako, kad kaukės pandemijos valdyme yra neginčijamai reikalingos.
„Juk virusas plinta oro lašeliniu būdu, tai reiškia, kad čiaudint, kosėjant, kalbant, juokiantis iš burnos ir nosies pasklinda itin smulkūs lašeliai, kuriuose virusas yra gyvybingas ganėtinai ilgą laiką, ir tie lašeliai greitai nenusėda ant žemės, jie lieka kaboti ore. Didesni lašeliai, žinoma, nusėda, tačiau smulkūs – ne. Ir, žmogui praėjus pro tą lašelių debesį, jis gali sėkmingai jų prikvėpuoti ir susirgti. Tad kaukės yra neabejotinai reikalingos tam, kad apsaugotų lašelių sklidimą į aplinką ir sumažintume tikimybę užsikrėsti kitam asmeniui.
Dėvima kaukė apsaugo ne tik mus pačius, jos net labiau apsaugo aplinkinius“, – pastebi šeimos gydytoja Toma Kundrotė.
Svarbu nepamiršti, kaip tinkamai dėvėti kaukę
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologė Daiva Razmuvienė sako, kad vienkartinės medicininės kaukės yra veiksminga infekcijos valdymo priemonė, bet svarbu, kad jos būtų dėvimos vieną kartą ir ne ilgiau kaip 2-3 valandas.
„Ilgiau dėvima kaukė nuo kvėpavimo sudrėksta ir praranda savo efektyvumą, be to, jos viduje gali kauptis virusai ir bakterijos. Medicininių kaukių yra įvairių rūšių, todėl prieš naudojimą būtina perskaityti gamintojo nurodymus ir vadovautis jais. Svarbu, kad kaukė būtų individualiai pritaikyta pagal dydį ir formą. Per didelė ar per maža kaukė gali neužtikrinti apsauginės funkcijos. Pagrindinė visoms kaukėms galiojanti taisyklė – ji turi maksimaliai priglusti prie veido, nepalikdama tarpų, nes kaukė veikia kaip fizinis barjeras, sulaikydamas iš nosies ir burnos sklindančius kvėpavimo takų sekretus, kurie susidaro mums kalbant, kvėpuojant, čiaudint, kosint. Iš audinių pasiūtas kaukes bent kartą per dieną reikėtų išskalbti. Skalbti su muilu arba plovikliu, karštame (bent 60℃) vandenyje, išlyginti. Rekomenduojama, kad medžiaginė kaukė turėtų tris sluoksnius“, – pažymi NVSC epidemiologė.
Šeimos gydytoja Toma Kundrotė pastebi, kad dažnas vienkartines kaukes dėvi netaisyklingai, pavyzdžiui, po kelis kartus, nors vieną kartą užsidėjus, kaukė tampa ne tokia veiksminga.
„Kaukę reikia keisti – dėl to jos ir vadinamos vienkartinėmis. Nes jei mes nueiname į parduotuve su kauke, įlipę į mašiną ją pasidedame ir kitoje parduotuvėje tą pačią dedamės, taip negalima daryti, reikia jau dėtis kitą, nes ji jau yra nebenaudojama“, – pažymi šeimos gydytoja.
Kaukės nesumažina deguonies kiekio
NVSC epidemiologė D. Razmuvienė sako, kad kaukės nesumažina deguonies įsisavinimo, nors kai kurie žmonės skundžiasi sunkiai kvėpuojantys.
„Medikai, dirbantys ligoninėse, kvėpuoja net per kelis apsaugos sluoksnius. Yra nustatyta, kad žmonės, kurie turi tam tikrų ligų, susijusių su kvėpavimo sistemos sutrikimais, gali kaukių nenešioti, nes ir be kaukių, jiems kvėpuoti sunku. Sveikiems asmenims, kurie kaukes dėvi laikydamiesi visų reikalavimų, kaukės tikrai neapsunkins kvėpavimo ir nesumažins deguonies kiekio“, – sako D. Razmuvienė.
NVSC epidemiologei antrina ir šeimos gydytoja T. Kundrotė.
„Galbūt kai kurie žmonės yra jautresni ir jiems nepatinka, kad kažkas liečiasi prie veido ir jiems tai kelia diskomfortą, bet čia tikrai yra žmogaus jautrumo dalykas, o ne realus pavojus deguonies įsisavinimui. Galbūt pasirinkti minkštesnę kaukę, kad ir medžiaginę, arba respiratorių, kuris mažiau liečia veidą“, – pažymi T. Kundrotė.
Vyro prekybos centre veiksmai – visuomenės psichologinio išsekimo pavyzdys
Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos narė Toma Kundrotė sako, kad spalio viduryje pasirodžiusi žinia apie incidentą prekybos centre, kai vyras paprašytas užsidėti kaukę užpuolė, o vėliau ir šovė į apsaugininką, yra ne tik konkretaus žmogaus nusistatymas prieš kaukes, tačiau atspindi ir visų Lietuvos gyventojų psichologinę būklę: žmonės pavargę nuo ribojimų ir nežinios, todėl visi yra įsitempę.
„Kalbant apie konkretų atvejį, manau, kad žmogus, kuris taip pasielgė parduotuvėje, apskritai yra nusiteikęs prieš visą koronaviruso situaciją ir pandemijos valdymą. Ir tos kaukės, turbūt, žmogui buvo paskutinis lašas kantrybės taurėje. Tikrai daugėja žmonių, nebetikinčių pačia liga, nes daugėja ir tų, kurie suserga paskiepyti ir žmonės pradeda mąstyti, kad pandemija nebevaldoma, nors, kai paanalizuoji duomenis, yra šiek tiek kitaip, pandemija nėra nesuvaldyta. Tai ta įtampa kyla, nes jau antri metai gyvename nuolatiniame nerime ir strese, o tai atsiliepia žmonių psichinei sveikatai“, – pažymi šeimos gydytoja T. Kundrotė.
Svarbu nepamiršti kitų veiksmingų pandemijos valdymo priemonių.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro epidemiologė D. Razmuvienė primena, kad vis dar svarbios visos šios infekcijos plitimo mažinimo priemonės: laikytis fizinio atstumo, šaltuoju metų laiku, kai paprastai padidėja sergamumas ir kitomis kvėpavimo takų infekcijomis, labai svarbu laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo, rankų higienos ir likti namuose pajutus peršalimo ligų simptomus.
Tekstas parengtas finansuojant projektą Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Sveikatos apsaugos ministerija.
