nvsc

Sergamumas COVID-19 ir kitais virusais Lietuvoje toliau kopia aukštyn. Kai kuriuose rajonuose atvejų skaičius ypač išaugęs, o per rudenį iš viso jau fiksuotos 7 žmonių mirtys. Vis dėlto specialistai ramina, kad situacija kontroliuojama ir sergančiųjų nėra daugiau nei ankstesniais metais.

Uodai ne vien nemaloniai įkyrūs, bet ir gali platinti įvairias ligas. Viena jų – dirofilariozė, kurią sukelia Dirofilaria kirmėlės. Nors ši liga labai nemaloni ir uodų retai perduodama žmonėms, štai Estijos mokslininkai neseniai paskelbė apie 2 žmonių užsikrėtimo Dirofilaria repens atvejus. Pasirodo, ši liga gali būti nesvetima ir mūsų šalyje.

Per rugpjūčio mėnesį Lietuvoje patvirtinti dar 5 susirgimai legionelioze (legionierių liga). Visiems asmenims prireikė medikų pagalbos ligoninėje, deja, vienas žmogus neišgyveno.  Naujausiais Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, per paskutinį vasaros mėnesį šalyje fiksuoti 5 legioneliozės atvejai – 4 susirgusieji buvo vyrai ir viena moteris. Visiems jiems prireikė gydymo ligoninėje. Deja, vienas atvejis buvo mirtinas.

Nors oras už lango labiau primena vidurvasarį, o ne rudens pradžią, sveikatos specialistai sako jau stebintys pirmus naujo sergamumo COVID-19 pakilimo ženklus. Tą patvirtina ir grįžtantys gydymo įstaigų skelbiami ribojimai dėl pacientų lankymo ar medicininių kaukių dėvėjimo. Medikai įspėja, kad virusas darosi „piktesnis“, nes žmonės nebesiskiepija. Apie padaugėjusius COVID-19 atvejus skelbia ne tik įstaigos, bet ir patys gyventojai.

Pasaulio sveikatos organizacija praneša apie Vakarų Ramiojo vandenyno regione sparčiai plintantį čikungunijos virusą – šiemet jau užfiksuota per 14 tūkstančių ligos atvejų. Nors mirčių nefiksuota, virusas vietiniu būdu išplito penkiose šalyse. Pasaulyje nuo 2024 m. pabaigos 119 šalių patvirtino vietinį perdavimą.

Nors už lango oras dar vasariškas, atėjus rudeniui, ypač vaikams grįžus į kolektyvus, ima augti sergamumas užkrečiamosiomis viršutinių kvėpavimo takų ligomis. Štai dėl plintančių virusų viena ligoninė jau pasidalino ir ribojimu lankyti artimuosius. Kaip skelbia Joniškio ligoninė, plintant virusinėms kvėpavimo takų infekcijoms, rugsėjo 1–7 dienomis stabdomas slaugos skyriaus pacientų lankymas.

Prieš kurį laiką išplatinta žinia apie gyventojams nemokamai dalinamus testus, skirtus pasitikrinti, ar nesergama Laimo liga, tarp specialistų sukėlė gana audringas reakcijas. Pasak jų, pasitikėti tokio testo atsakymu sudėtinga, o ir naudoti jis nėra skirtas plačiajai visuomenei. Vilniaus miesto visuomenės sveikatos biuras praėjusią savaitę pasidalino pranešimu apie tai, kad mieste bus nemokamai dalinami testai Laimo ligai diagnozuoti.

Praėjusiais metais Lietuvoje buvo užfiksuoti trys stabligės susirgimai, vienas jų baigėsi mirtimi, pranešė Nacionalinis visuomenės ir sveikatos centras (NVSC). Centro duomenimis, stabligės atvejai registruoti birželio ir lapkričio mėnesiais. Šiemet susirgimų šia liga neužregistruota. Įspėja dirbančius sode ir darže Artėja ruduo – metas, kai daržuose renkamas derlius, laukuose baigiami sezoniniai darbai.

Italijoje didėja visuomenės susirūpinimas dėl išaugusių botulizmo atvejų – 4 žmonės jau mirė, dar kiti atsidūrė ligoninėse. Įspėjimais dėl botulizmo prasidėjus derliaus nuėmimo ir konservavimo sezonui su lietuviais pasidalino ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Kaip skelbiama, antradienį Sardinijoje antradienį nuo botulizmo mirė 62 metų moteris – tai jau ketvirtoji šios infekcijos auka šalyje, rašo euronews.com.

Prancūzija iš parduotuvių lentynų atšaukė kelių rūšių minkštus sūrius po to, kai jų suvartoję mirė du žmonės. Kaip paaiškėjo, jie užsikrėtė pavojinga listeriozės bakterija. Nuo jos šiemet Lietuvoje jau yra mirę du žmonės.  Tarnybos atšaukė minkštus „Chavegrand“ prekės ženklo sūrius, tokius kaip bri ir camamberas, skelbia euronews.com. Prancūzijos visuomenės sveikatos agentūros duomenimis, suvalgę šių produktų listerioze susirgo 21 žmogus, susirgusiųjų amžius siekė nuo 34 iki 95 metų.

Lietuvoje per liepos mėnesį užfiksuoti net 5 legioneliozės (legionierių ligos) atvejai. Visi žmonės buvo gydyti ligoninėje, laimei, mirusiųjų nebuvo. Kaip nurodo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), atvejai nėra susiję. Kaip portalui tv3.lt komentavo NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Simona Žukauskaitė-Šarapajevienė, 2 susirgimai per liepos mėnesį registruoti Klaipėdos apskrityje, po 1 atvejį – Vilniaus, Kauno ir Alytaus apskrityse.

Per liepos mėnesį Lietuvoje fiksuota dar viena mirtis klastingos erkių platinamos ligos – erkinio encefalito. Tai – jau antroji šiemet mirtis nuo šio viruso. Pernai erkinis encefalitas pražudė rekordiškai daug – net 11 žmonių.  Kaip naujienų portalui tv3.lt nurodė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), mirtis liepos mėnesį fiksuota Utenos apskrityje, miręs asmuo priklausė vyresnių nei 60 metų amžiaus grupei.

Nors orai šią vasarą ir nelepina, daugelis lietuvių noriai leidžia laisvalaikį prie vandens telkinių. Vis dėlto specialistai ragina neprarasti budrumo – vandenyje ne tik elgtis saugiai, bet ir saugotis čia galinčių tūnoti infekcijų sukėlėjų.

Nors šiltuoju metų laiku, atrodytų, daugelis oro lašeliniu būdu plintančių infekcinių ligų, atsitraukia, gydytojai stebi neįprastą situaciją – sergamumas vėjaraupiais šiemet nemažėja ir vasarą. Be to, įspėjama, kad po COVID-19 pandemijos, ši „nekalta“ vaikiška infekcija sukelia rimtesnes komplikacijas.

Vasara – atostogų, poilsio ir, žinoma, maudynių metas. Tačiau prieš brendant į ežerą, upę ar tvenkinį, verta stabtelėti ir įvertinti – ar vanduo tikrai švarus ir saugus? Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena: norint išvengti sveikatos sutrikimų, būtina rinktis tik prižiūrimas maudyklas, o po smarkių vasaros liūčių – bent keletą dienų susilaikyti nuo maudynių.

Šiltuoju metų laiku įprastai Europoje fiksuojamas padidėjęs sergamumas legionelioze (legionierių liga). Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, pastaraisiais metais didžiausias ligos atvejų skaičius bendrai Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės šalyse registruojamas šiltuoju metų laiku – birželio–spalio mėnesiais.

Kasmet liepos 28 d. Tarptautinės sveikatos priežiūros organizacijos ragina visuomenę atkreipti dėmesį į virusinio hepatito pavojų – per metus visame pasaulyje ši klastinga liga nusineša daugiau nei 1,3 mln. gyvybių. Sveikatos ekspertai akcentuoja, kad šios infekcijos simptomai ilgą laiką būna nejuntami, todėl daugelis žmonių apie ligą sužino per vėlai.

Vasarą pakilus jūros paviršiaus temperatūrai, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ELPKC) atkreipia dėmesį į sezoninę riziką, kurią kelia Vibrio bakterijos. Šios bakterijos natūraliai gyvena pakrantės sūrokame vandenyje, kur susimaišo druskingas jūros ir gėlas vanduo, ypač kai vandens temperatūra aukšta, o druskingumas – mažesnis. Tokios sąlygos Europoje dėl klimato kaitos tampa vis dažnesnės.

Planuojantiems keliones į tolimus ar egzotiškus kraštus Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) primena – kelionės džiaugsmas neturėtų baigtis ligos patale. Lietuvoje kasmet registruojami pavieniai įvežtinių ligų atvejai, tačiau atsakingas pasiruošimas gali padėti jų išvengti.  Tarp dažniausiai pasitaikančių ligų – keliautojų viduriavimas, virusinis hepatitas A, maliarija ir Dengės karštligė. Pastarosios ypač dažnos grįžus iš Afrikos, Pietryčių Azijos ir Lotynų Amerikos.

Aidint įspėjimams apie Europoje aktyviau plintančius tymus situacija akylai stebima ir Lietuvoje. Kaip rodo naujausi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenys, per birželį šalyje užfiksuoti 3 nauji infekcijos atvejai, 2 iš jų – įvežtiniai. Nors didesnio tymų protrūkio pastaraisiais metais Lietuvoje nefiksuota, epidemiologams nerimą kelia ir nustatomi pavieniai infekcijos atvejai.

Šiltajam sezonui įsibėgėjus Lietuvoje jau fiksuota pirma mirtis nuo klastingos erkių platinamos ligos – erkinio encefalito. Pernai metais ji nusinešė rekordiškai daug – net 11 gyvybių.  Kaip portalui tv3.lt nurodė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), mirtis fiksuota Vilniaus apskrityje, asmuo priklausė vyresnių nei 80 metų amžiaus grupei. Šiemet sausio–birželio mėn.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) pranešė, kad dėl antradienį „Achemos“ gamykloje įvykusio incidento pavojus Jonavos gyventojų sveikatai negresia. „Įkvėpti azoto rūgšties garų pavojinga tik arti išsiliejimo vietos esantiems žmonėms. Jonavos gyventojams pavojaus nėra, nes azoto rūgšties garai nesklinda toli į aplinką. Įvykis buvo nedelsiant suvaldytas, t. y. azoto rūgšties išsiliejimas sustabdytas“, – rašoma NVSC pranešime.

Kartu su vasara įsibėgėja ir atostogų sezonas. Vis dėlto kelionių kryptimis renkantis Europos šalis sveikatos specialistai įspėja būti kaip niekada atidiems – dėl mažėjančių skiepijimo apimčių Senajame žemyne stebimi „pamirštų“ infekcijų, tokių kaip tymai, difterija, protrūkiai.

Europos ligų profilaktikos ir kontrolės centras (ELPKC) pranešė apie didėjantį sergamumą tymais Europoje. Didžiausias atvejų skaičius užfiksuotas Rumunijoje, kur nuo metų pradžios jau susirgo daugiau nei 7 000 žmonių. Protrūkiai taip pat registruojami Prancūzijoje, Nyderlanduose, Belgijoje ir Ispanijoje. Tad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad keliaujant svarbu atminti apie šios ligos riziką ir ragina neatidėti vaikų skiepų.

Vasara – tinkamas metas pasirūpinti skiepais, todėl Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) kviečia tėvus ir globėjus atidžiai peržvelgti vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių ir įsitikinti, kad visi reikalingi skiepai buvo atlikti laiku.

Lietuvoje gegužės mėnesį užfiksuotas reto ir mirtino degeneracinio smegenų susirgimo – Kroictfeldo-Jakobo ligos atvejis. Ji pasiglemžė vyresnių nei 60 metų amžiaus grupei priklausiusį vyrą. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, 2025 m. sausio–gegužės mėnesiais Lietuvoje užregistruotas 1 sporadinės formos Kroictfeldo-Jakobo (Creutzfeldt-Jakob) ligos atvejis.

Hepatitas A – ūminis kepenų uždegimas, dar vadinamas „nešvarių rankų liga“, įprastai laikomas keliautojų į labiau egzotinius kraštus infekcija. Vis dėlto visuomenės sveikatos specialistai stebi pavojingą situaciją – užkratas pastaruoju metu išplito 4 Europos valstybėse. Kaip skelbia Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras, šiemet sausio–gegužės mėnesiais Austrijoje, Čekijoje, Vengrijoje ir Slovakijoje užfiksuota daugiau nei įprastai hepatito A atvejų.

„COVID-19 birželį. Nestebina. Driokstelėjo šįkart ir man“, – tokiomis realijos dalindamasi šeimos gydytoja Jurga Dūdienė ragina tautiečius neprarasti budrumo. Ji įspėja, kad ypač koronavirusui metų laikas – nė motais. Jai antrina ir sveikatos specialistai bei mokslininkai – dabar kaip tik plinta ypač užkrečiama nauja COVID-19 atmaina. Pasak J. Dūdienės, toks sergamumo pakilimas vasaros metu nestebina, bet statistika vis tik labai liūdina.

Nors užkrečiamos ligos gali būti valdomos skiepais, šių ligų protrūkiai rodo, kad ne visi tėvai apsisprendžia savo vaikus skiepyti. Dažnai bijoma nepageidaujamų reakcijų mažyliui. Tačiau, medikų teigimu, labiau bijoti reikėtų ne skiepo, o pačios ligos ir jos komplikacijų. Skiepai tėveliams nekainuoja, nes už juos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų sumoka ligonių kasos.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, 2023 metais 30 Europos Sąjungos (ES) ir Europos ekonominės erdvės šalių (EEE) pranešė apie 2 993 patvirtintus listeriozės atvejus – tai didžiausias metinis atvejų skaičius nuo stebėsenos pradžios. Didžiausias sergamumo rodiklis užfiksuotas tarp vyresnių nei 64 metų asmenų.

Ekspertai skambina pavojaus varpais – Europoje fiksuojami jau ne pavieniai difterijos atvejai, o protrūkiai ir net mirtys. Nors ši liga dar neseniai laikyta kaip žinoma tik iš vadovėlio, pavojus dėl jos – vis arčiau Lietuvos. Nors paskutinį kartą difterija Lietuvoje nustatyta 2011 m., perspėjama, kad šios infekcijos grėsmė nėra tokia tolima.

Atostogos – puikus metas kelionėms – vieni renkasi poilsį Lietuvos kurortuose, kiti išvyksta į užsienio šalis. Tačiau svarbu atminti, kad keliaujant į tolimesnes šalis padidėja rizika užsikrėsti infekcinėmis ligomis, kurios Lietuvoje yra retos arba visai išnykusios.

Nors atrodo, kad kai kam tik iš vadovėlių žinomos užkrečiamosios infekcijos yra kažkur toli, specialistai įspėja, jog situacija pavojinga. Mažėjant skiepijimo apimtims fiksuojama vis daugiau tokių susirgimų kaip tymai, endeminis parotitas (kiaulytė) ar kokliušas.  Ką tik paskelbtos Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) balandžio mėnesio ataskaitos duomenimis, Lietuvoje vėl fiksuotas tymų atvejis.

Praėjusią – 20-ąją metų savaitę – oficialiai baigėsi 2024–2025 m. gripo sezonas, prasidėjęs dar praėjusių metų spalio mėnesį (40-ąją savaitę), pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).  Nuo šiol nebebus kiekvieną savaitę pranešama apie per savaitę susirgusių ir ligoninėse gydomų asmenų skaičių, tačiau sergamumas ir toliau bus analizuojamas bei aktuali informacija gyventojams bus teikiama pagal poreikį.

Jau kuris laikas girdima, kad Lietuvoje pastaruoju metu masiškai išaugo blakių populiacija.  Kodėl taip nutiko, kaip apsisaugoti nuo blakių ir ar jos pavojingos sveikatai? Teigiama, kad didėjantis vabzdžių skaičius Lietuvoje fiksuojamas jau ne vienerius metus. Kenkėjų kontrolės ekspertų įmonės „Dezinfa“ vadovė Margarita Kutkaitė teigė, kad panikos dėl to kelti nevertėtų, tačiau patvirtino, kad problema yra padidėjusi.

Lietuvoje gegužės 5–11 d. (19-ąją šių metų savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis nežymiai padidėjo ir siekė 729,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų (18-ąją savaitę buvo 682,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų), pranešė Nacionalinio visuomenės sveikatos centras.   Šį gripo sezoną sergamumo rodiklis yra mažesnis nei pernai tuo pačiu metu (2024 m. 19-ąją savaitę siekė 916,9 atvejo 100 tūkst.

Neseniai pasibaigusi Pasaulinė imunizacijos savaitė vėl priminė apie vakcinų svarbą ir paskatino diskusijas visuomenėje. Praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje užfiksuotas mirtinas stabligės atvejis, o Latvijoje nuo difterijos pernai mirė ketverių metų berniukas. Nors daugeliui atrodo, kad tokios ligos jau praeitis, specialistai įspėja – šios infekcijos niekur nedingo ir vis dar kelia realią grėsmę, ypač tiems, kurie pamiršta pasiskiepyti pakartotinai.

Per pirmuosius tris šių metų mėnesius Lietuvoje užfiksuota 10 erkinio encefalito atvejų. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, tai dvigubai mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. „2024 m. sausio-kovo mėn. registruota 22 erkinio encefalito atvejų“, – rašoma Eltai atsiųstame atsakyme. Pasak NVSC atstovų, fiksuojamos išaugusios nuo šios ligos besiskiepijančių žmonių apimtys. Skaičiuojama, jog pernai nuo erkinio encefalito pasiskiepijo beveik 316 tūkst.

Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai ieškomas naujas vadovas, trečiadienį pranešė konkursą paskelbęs Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Anot centro, pretendentų paraiškų bus laukiama iki šių metų gegužės 21 dienos. „Laukiame pretendentų, turinčių ne tik profesinių, vadybinių ir lyderystės žinių, bet ir pasižyminčių strateginiu mąstymu, gebėjimu išgryninti prioritetus bei numatyti ateities galimybes“, – pranešime cituojamas NVSC direktorius Vaidotas Gruodys.

Šalyje mažėjant sergamumui, pastarąją savaitę mirčių išvengti nepavyko. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, koronavirusas pražudė vieną žmogų. Pasak NVSC, tai jau 59 mirtis nuo COVID-19 šį sezoną. Tuo metu mirties atvejų nuo gripo iš viso registruota 74. Vis tik, baigiantis gripo sezonui, bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ir koronavirusu rodiklis sumažėjo, lyginant su ankstesne savaite, ir siekė 682,9 atvejo 100 tūkst.

Lietuvoje balandžio 21–27 d. (17-ąją šių metų savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis sumažėjo iki 705,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų (16-ąją savaitę buvo 1159,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų), skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Mažiausias sergamumas buvo Panevėžio apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje.

Pasaulinę maliarijos dieną Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir jos partneriai ragina imtis veiksmų – keisti požiūrį ir veikti ryžtingai. Per pastaruosius 20 metų buvo išvengta milijonų susirgimų ir mirčių, tačiau pažanga sustojo – kas minutę nuo maliarijos miršta vienas žmogus, daugiausia Afrikoje.

Lietuvoje balandžio 7–13 d. (15-ąją šių metų savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis sumažėjo iki 1295,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų (14-ąją savaitę buvo 1423,7 atvejo 100 tūkst. gyventojų), skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras. Praėjusį sezoną tuo pačiu metu (2024 m. 15-ąją savaitę) sergamumas buvo mažesnis – 934,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Mažėjant skiepijimo apimtims, Lietuvoje daugėja kokliušo atvejų, skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Pernai (2024 m.) Lietuvoje užregistruota kur kas daugiau kokliušo atvejų nei ankstesniais metais – 898 (2023 m. – 7 atvejai, 2022 m. – 3 atvejai). Sergamumui šia liga būdingas bangavimas, t. y. kas keletą metų sergančiųjų žymiai padaugėja, po to sergamumas vėl nuslūgsta (registruojama iki 100 atvejų per metus). Iš statistinių duomenų matome, kad pastaruosius keletą metų vyr...

Lietuvoje kovo 31 d.–balandžio 6 d. (14-ąją šių metų savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis sumažėjo iki 1423,7 atvejo 100 tūkst. gyventojų (13-ąją savaitę buvo 1593,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų), skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Praėjusį sezoną tuo pačiu metu (2024 m. 14-ąją savaitę) sergamumas buvo kur kas mažesnis – 815,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Šis peršalimo ligų sezonas neeilinis – nuo gripo jau mirė daugiau žmonių nei nuo COVID-19 ligos. Šie metai apskritai fiksuoti kaip rekordiniai – gripas nusinešė net 67 žmonių gyvybes. Kas galėjo tai nulemti? Oficialūs duomenys gali nustebinti – per šį ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų sezoną gripas jau pražudė 67 žmones. Tai yra daugiau net nei nuo prieš kelis metus pasaulį supurčiusios COVID-19 ligos. Nuo jos šį sezoną mirė 56 asmenys.

Lietuvoje kovo 24–30 d. (13-ąją šių metų savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 rodiklis išliko beveik toks pat ir siekė 1593,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų (12-ąją savaitę buvo 1593,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų), skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Praėjusį sezoną tuo pačiu metu (2024 m. 13-ąją savaitę) sergamumas buvo mažesnis (1218,8 atvejo 100 tūkst.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras prognozuoja, kad šį pavasarį Europos Sąjungoje ir Europos ekonominėje erdvėje gali padaugėti susirgimų tymais skaičius. Kaip būti tikriems, kad imunitetas nuo šios ligos vis dar saugo? Plačiau situaciją pakomentavusi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) vyriausioji specialistė Edita Jegelevičienė nurodė, kad nors šiemet Lietuvoje fiksuotas tik vienas tymų atvejis, pernai metų situacija kelia nerimą.

Kovo 24-oji – Pasaulinė tuberkuliozės diena, kuri primena visuomenei, sveikatos priežiūros specialistams ir sveikatos politikams, kad reikia bendrų pastangų siekiant pašalinti šią ligą kaip visuomenės sveikatos problemą iki 2035 m. Šių metų šūkis – „Taip! Mes galime įveikti tuberkuliozę: imkimės atsakomybės, investuokime, pasiekime rezultatą!“ Tuberkuliozė (TB) – liga, kurią sukelia tuberkuliozės mikobakterijos, kurios dažniausiai pažeidžia plaučius, tačiau gali pažeisti ir kitus organus (kaulu...