Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius ir Generolo Jono Žemaičio karo akademijos mokslininkė dr. Gerda Jakštaitė-Confortola.
Mes nežinome, kiek iš tikrųjų JAV smūgiai atitolino Iraną nuo branduolinės programos įgyvendinimo. Nors Iranas per kelis dešimtmečius nesukūrė branduolinio ginklo. Ar gali būti taip, kad Iranas po šių smūgių norės žūtbūt jį pagaminti?
K. G.: Yra ta galimybė. Lig šiol Iranas skelbėsi, mes niekada negaminsime branduolinio ginklo ir manau, kad tos taisyklės laikėsi.
Kai didėjo spaudimas, ypač po to, kai Trumpas (JAV prezidentas Donaldas Trumpas – red. past.) išėjo iš tų šešių šalių sutarties, kur padidino ekonominį spaudimą, tada gal truputį pajudėjo į priekį, bet aš manau, kad niekada nebuvo duotas nurodymas prisodrinti uraną iki tokio lygio, kad jis tiktų branduoliniam ginklui ir dar, kiek aš suprantu, nebuvo jokio mėginimo suteikti formą tam ginklui. Tu negali padėti ant raketos prisodrinto urano, jei jis nėra tinkamai įdėtas į kažkokį kevalą ir t. t.
Aš manau, gali būti spaudimas, kad reikia ką nors daryti. Aš manau, kad bus pakankamai daug žmonių, kurie sakys: be ginklo mus vėl puls, jei turi ginklą – nepuls.
Libijos vadovas Gaddafis (Muammaras al-Gaddafis – red. past.) irgi turėjo branduolinę programą, ji nebuvo toli pažengusi. Buvo padarytas spaudimas, jis [jos] atsisakė. Vyko sukilimas. Priimta Jungtinių Tautų rezoliucija, kur reikėjo stabdyti kraujo praliejimą, bet Vakarai tęsė puolimus, iki kol jis buvo sumedžiotas dykumoje Libijos pietuose ir nužudytas, dar prieš tai išprievartautas.
Tai čia yra pamoka, kad kiekvienu atveju, manau, Irano ir kiti generolai mano, kad jei mes turime branduolinį ginklą ir yra kokia nors tikimybė, kad galėtume jį panaudoti, tai gal tai atgrasytų Izraelį.
Bet jie irgi turi puikiai suprasti, kad jeigu jiems pasisektų (o aš manau, kad būtų labai maža tikimybė) – tokį ginklą panaudoti ir pasiųsti taikinį į Izraelį – tai Izraelis, aš manau, bent 10 branduolinių ginklų paleistų į Iraną. Iranui tai būtų katastrofiška.
Kitaip tariant, tie ginklai yra atgrasymo priemonė, o vartojimas beveik sunkiai įsivaizduojamas. Izraelis žinotų, kad Iranas turi ginklą, gal turi būdų jį panaudoti taip, kad jis pasiektų Izraelį, <...> tai, ko gero, atsargiau [elgtųsi]. Branduoliniai ginklai yra dėl atgrasymo, o ne dėl naudojimo ir manau, kad dauguma tai puikiai supranta.
Kiek mes žinome iš viešai prieinamos informacijos, Iranas sodrina daugiau urano negu jo reikia komerciniams tikslams, bet mažiau negu yra apskaičiuota, kad reikia branduoliniam ginklui. Galbūt pavojus kyla ir iš, tarkime, atominių elektrinių?
Ne, aš manau, iš atominių elektrinių nebus pavojaus. Aš manau, jie norėjo pasiekti tokį lygį, kad jei reikėtų, jie galėtų labai greitai prisodrinti uraną tiek, kad galėtų panaudoti ginklą. Čia ne 60 proc., kiek leidžiama, jie buvo arčiau ir tik dėl to, kad galėtų paskutinę minutę tą padaryti. Nespėjo.
Aš manau, bus generolų, kurie jausis sugėdyti, kad parodė, kokia jų kariuomenė bejėgė ir negalėjo priešintis Izraelio antpuoliams. Tai gali būti tarp generolų ir revoliucinės gvardijos žmonių, kurie mano, kad reikia rengtis rimtesniam karui ir būti pasiryžus imtis didesnių rizikų.
Tai, sakyčiau, būtų pavojinga. Aš tikiu, kad yra pakankamai protingų žmonių. Netgi tas pats ajatola, kuris gali drąsiai kalbėti apie sionistinio režimo sunaikinimą, bet iš tikrųjų apie tai nesvajoja. <...>
Net jei Iranas sugebėjo išsaugoti pajėgumus pasigaminti bombą, aš nemanau, kad jie drastiškai to siektų. Ir jei neįleis TATENOS (Tarptautinės atominės energijos agentūros – red. past.) inspektorių, čia jau bus juoda uždanga.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
