„Turime koaliciją, turime veikiančią koalicijos sutartį ir nuo to atsispirkime. Turime įvairių, kaip sakiau, nesklandumų, nesutarimų – atsisėskime, aptarkime, įveikime juos“, – interviu BNS sakė I. Ruginienė.
Ji pabrėžė, kad šiuo metu svarbiausias prioritetas yra sudaryti naują Vyriausybę ir patvirtinti jos programą.
„Mes negalime sau leisti prabangos ateiti į Seimo rudens sesiją be nieko. Lietuva laukia stabilumo ir tą stabilumą mes turime užtikrinti“, – kalbėjo kandidatė į ministres pirmininkes.
Praėjusią savaitę G. Paluckui pranešus traukiantis iš premjero pareigų dėl vis naujų klausimų apie jo praeitį ir verslą, turės būti iš naujo formuojama pirmadienį atsistatydinusi Vyriausybė, taip pat keičiama trijų partijų valdančiosios koalicijos sutartis.
Daugumoje esantys demokratai neatmeta reikalausiantys keisti ir koalicijos sudėtį, kad joje nebeliktų „Nemuno aušros“.
I. Ruginienė teigė su demokratais turinti skirtingos darbo patirties, tačiau tikinti, jog susitarti įmanoma. Tuo metu darbe su „Nemuno aušra“ ji tvirtino su nesklandumais priimant Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inicijuotus įstatymus nesusidūrusi.
– Jūs nepavadinote to, kas vyko partijoje, varžantis dėl ministro pirmininko kandidatūros, kova. Bet faktas, kad tai buvo bent jau vieša konkurencija. Buvo keli kandidatai, turbūt būta ir įtampos. Jūs pati jaučiate pareigą asmeniškai apmalšinti kilusias tas įtampas? Ar paliksite tai partijos pirmininkui?
– Aš, žinokite, tikrai nejaučiau kokių nors įtampų, bet tikrai džiaugiuosi, kad mes praėjome šitą procesą. Manau, kad bet kuriuo atveju, kai tu kandidatuoji į tokį svarbų postą, tai bent jau kandidatų viziją yra svarbu išgirsti, atsakyti į partiečių klausimus, o klausimų tikrai buvo ir įvairių klausimų buvo.
Jeigu būtume nepadarę šio proceso, tada sakytumėt: tai kas pas jus sprendžia ir daro tuos galutinius sprendimus? Tai įvyko tikrai demokratinis procesas ir man tai patiko.
– Partijos prezidiume jūs, kaip ir jūsų dar tuometinis oponentas varžantis dėl nominacijos ponas Eugenijus Sabutis, turėjote galimybę prisistatyti. Ką pasakėte tokio, kad tai įtikino kolegas?
– Turbūt kertinis elementas – kad tikrai matau komandinį darbą ir matau stiprų sąryšį tarp partijos, Vyriausybės ir Seimo. Ir neabejotinai, kad kiekvieną kartą darytume, rinktume idėjas arba darytume sprendimus, šie trys stulpai, vystant idėjas iki galutinių sprendimų, yra labai, labai kertiniai, itin svarbūs.
Lygiai taip pat aš, kaip premjerė, tikrai mačiau viziją, kad turime sustiprinti ir atnaujinti ryšį su socialiniais partneriais, nevyriausybinėmis organizacijomis. Turime pripažinti, kad praėjusį pusmetį, nors tikrai priėmėme labai svarbių ir tokių didelių sprendimų, kaip reformos, bet girdėjome, kad socialiniams partneriams dėmesio pritrūko. Tai, matyt, šį kartą turėsime pasitempti ir tam tikras klaidas taisyti.
– Kalbant apie būsimąjį ministrą pirmininką, akivaizdu, kad po Gintauto Palucko atsistatydinimo iškeltas standartas premjero skaidrumui yra labai didelis. Štai ir visuomenininkas Andrius Tapinas neseniai paviešino savo kompiuterio ekrano nuotrauką, leidžiančią suprasti, esą apie jus turi kažkokios informacijos. Jis paragino socialdemokratus užtikrinti, kad naujasis premjeras nebūtų veikęs farmacijos lobistų naudai, nebūtų stažavęsis Maskvoje pastaraisiais metais, kad jo ar jos vadovautų įstaigų finansinės ataskaitos būtų skaidrios ir aiškios, kad nebūtų keistų sprendimų dirbant valstybės įmonėse, giminų protegavimo ar asmeninių fotosesijų už viešuosius pinigus.“ Ar kažkur čia kalbama apie jus?
– Aš tai savęs ten neatrandu ir tikrai dėl savęs esu rami. Bet, žinote, per pastarąsias dienas esu girdėjusi visko: įvairių apkalbų, įvairių spėlionių. Visada ir partiečiams tą patį sakau: visada vertinu tiesius klausimus ir galimybę į juos atsakyti.
Dabar, žinote, užsuktas toks procesas, kuomet bet kas gali pasakyti, kad tu padarei vieną ar kitą dalyką arba „žiūrėk, yra papkutė, ar tau nebaisu?“. Tai tikrai nenoriu gyventi baimėje ir manau, kad dirbant tokioje svarbioje pozicijoje, tas ir nepritinka. Reikia drąsių sprendimų, reikia drąsiai galvoti apie ateitį. Tai tuo ir norėčiau vadovautis. O jeigu kam kils klausimas, na ką, sėsime, žiūrėsime ir stengsiuosi atsakyti, kiek galiu, į visus klausimus.
– Jei teisingai suprantu iš jūsų interesų deklaracijos, jūsų vyras turi kelias įmones, kuriose yra vadovas arba akcininkas. Kas tai per verslai, kuo jie užsiima? Gal galite papasakoti?
– Tai yra labai nišiniai verslai. Tai prekyba spaudos mašinomis, priemonėmis, kurios reikalingos spaudai. Bet, matyt, gal ramiai jaučiuosi dėl to, kad nei mano vyro įmonės, nei aš pati kada dalyvavau viešuosiuose konkursuose, viešuosiuose pirkimuose, ar mes kitaip naudojomės viešais pinigais. Tai gal šiek tiek palengvina atsakymus į klausimus.
Vėlgi, žinote, man jau virš 40 metų, tai per savo gyvenimą visko yra būta. Kaip ir sakiau, jeigu kam nors kyla klausimas, ateikite, paklauskite, sėsime, prisiminsime, žiūrėsime ir bandysime atsakyti.
– Gerai, tai tada pora klausimų. Gal galite pasakyti, ar lankėtės Rusijoje kada nors gyvenime ir kada?
– Gyvenime, be abejo, lankiausi ir tikrai neketinu to slėpti. Kaip tik su vyru peržiūrėjome duomenis, nes vyrui užsiminiau, kad gali būti toks klausimas. Tai kiek mums pavyko prisiminti, 2018 metais, tai buvo visiškai privati kelionė, ir, berods, 2015 metais.
Taip jau susiklostė, kad didžioji dalis mano giminės, jau dabar gaila, bet turiu pasakyti, kad buvo Ukrainoje, ir aš labai daug laiko Ukrainoje praleidusi. Tačiau dalis giminės po Antrojo pasaulinio karo nutekėjo į Rusiją. Tada tokia buvo santvarka. Jau daug kas išmirę, bet tolimi giminaičiai yra likę.
Tai du kartus man teko ten važiuoti. Tuo pačiu turiu patikinti, kad nei mokymuose, nei kokiuose nors kituose dalykuose (Rusijoje nedalyvavau – BNS), (...) tikrai tokių dalykų nebuvo ir dėl to aš jaučiuosi rami.
– Tai lankėte gimines?
– Taip.
– Suprantu, kad laikais, kai buvote Profesinių sąjungų konfederacijoje ar kitur, su Rusijos profesinėmis sąjungomis nebendradarbiavote?
– Čia, matyt, tos kalbos gal kyla iš to, kad dar prieš man ateinant į Profesinių sąjungų konfederaciją, buvo tokia praktika, kad profsąjungiečiai važiuodavo į Rusiją, į Sankt Peterburgą, į mokymų centrą. Turėjome mes ir viešų diskusijų, ir išlindusios tokios informacijos. Tai džiaugiuosi, kad aš tiesiog nesu susijusi su tuo ir niekada nesilankiau.
Bet, be abejo, buvo laikas, kai mes, kaip profesinės sąjungos, buvome pasaulinės organizacijos, Profesinių sąjungų konfederacijos, nariai. Tai, kai visas pasaulis susirenka, tai nariai buvo ir Rusija. Tol, kol neatsitiko tas, kas atsitiko – pilnas karas, karas su Ukraina, kuomet, aš labai džiaugiuosi, kad susivienijus su skandinavais, mums pavyko Rusijos profesines sąjungas išstumti iš šitų organizacijų ir dabar turime visiškai kitokią sudėtį.
– Sakote, kad buvote Rusijoje 2015 ir 2018 metais. Tuo metu jau buvo įvykusi Krymo aneksija. Ar nebuvo baisu važiuoti? Juk buvote viešas asmuo.
– Nebuvau viešas asmuo. Konfederacijoje (pirmininke – BNS) buvau ką tik išrinkta, dar prieš dirbau miškininkų profesinėje sąjungoje. Nebuvau toks viešas asmuo, dėl ko turėčiau jaudintis, tai ir baisu nebuvo, bet dabar turiu vienareikšmiškus jausmus. Ir kadangi turiu ypatingą sąsają su Ukraina, palaikau Ukrainą iki pergalės, ir kitaip negali būti.
– Gal galite papasakoti apie savo šeimą? Viešumoje apie ją nėra beveik jokios informacijos. Kas jūsų tėvai? Iš kur jie?
– Aš, matote, šeimą stengiuosi šiek tiek saugoti, nes jie nėra linkę į viešumą ir aš gerbiu jų apsisprendimą. Čia yra mano apsisprendimas eiti politiniu keliu.
Mano tėtis, deja, jau yra miręs, mama yra kartu su manimi. Labai džiaugiuosi, didžiuojuosi ir esu labai dėkinga, kad būtent mama mane atvedė į profesines sąjungas, nes ji buvo ilgametė Miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijos valdybos narė, jau daugiau negu 30 metų.
Taip atsitiko, kad su buvusiu pirmininku Algirdu Rauka, prieš kurį keliu kepurę, nes tai buvo mano pirmas mokytojas, jie kartu įkalbėjo mane ateiti į profesines sąjungas. Matote, į kokias karjeros perspektyvas tai išsivystė. (...)
– Ar galite patikslinti, ar jūsų tėveliai yra Lietuvos rusai, ar jie yra imigravę?
– Oi, ne, lietuviai, visiškai, absoliučiai. Mano močiutės šaknys, mano močiutės mama ir jos seserys gyveno Ukrainoje. Po Antrojo pasaulinio karo mano senelis tapo tremtiniu, buvo ištremtas į Sibirą, tai jie su močiute ten ir susipažino.
– Iš tremties giminės Rusijoje liko?
– Ne. Tiesiog po Antrojo pasaulinio karo skilo šeima, nes tada buvo Sovietų Sąjunga, ir nedidelė dalis, taip, nutekėjo. Bet taip, aš girdžiu, ir akcentas rusiškas...
– Na, bet leiskite ir paklausti, nepasigėdykime.
– Dėl rusiško akcento yra sakyčiau, labai paprastas paaiškinimas.
Aš gimiau ir gyvenu Vilniuje. Taip atsitiko, kad gyvenau būtent tame mikrorajone, kur man, būnant sovietinių laikų vaiku, vyravo lietuvių ir rusų kalba. Kituose rajonuose, kaip žinia, lietuvių ir lenkų daugiau. Tai mūsų rajone buvo lietuvių ir rusų.
Ir, kaip ir sakiau, aš vaikystėje visas vasaras praleisdavau Ukrainoje ir praleisdavau Charkivo srityje, dabar jau sunaikintame mieste Kramatorske. Ten irgi buvo ne ukrainiečių kalba, bet buvo rusų. Tai rusų kalbos tikrai yra daug girdėta. Gal tas man ir sutrukdė turėti gryną lietuvių kalbą, gal dėl to tos abejonės ir kyla.
– Kiek tų abejonių... Puikiai kalbate lietuviškai. Pakalbėkime apie darbus. Vienas esminių Gintauto Palucko Vyriausybės įsipareigojimų buvo rasti pinigų 2026 – 2030 metais gynybos finansavimui padidinti iki 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto. Ar jūs asmeniškai, kaip būsimoji premjerė, besąlygiškai esate įsipareigojusi šitam tikslui?
– Tikrai taip, tikrai šitos krypties nekeisime, matau Lietuvoje stiprų gynybos prioritetą. Saugumas turi būti užtikrintas. Mes matome, kas darosi, matome tikrai žmonių nerimą. Tai šita kryptis yra ypatingai svarbi.
Lygiai taip pat kaip ir socialinis saugumas. Negalime ignoruoti ir to. Atėjau į (Socialinės apsaugos ir darbo – BNS) ministeriją su tokia vizija ir toliau turiu tęsti. Žmogus turi jaustis saugus ne tik išorinių sienų saugumo klausimais, bet lygiai taip pat turi jaustis socialiai saugus čia, šalies viduje.
– Apie socialinį teisingumą pakalbėsime, apie karinį tik pasitvirtinu, tai finansavimo rodikliai nesikeis, palyginti su tais, kurie buvo suplanuoti?
– Tikrai ne, ir tarp artimiausių darbų norėsiu rimto pokalbio su krašto apsaugos ministre. Manau, kad mes suderinsime planus.
– Žiūrint plačiau, jau net užsiminėte ir žurnalistams, kad gal matysite poreikį pakoreguoti Vyriausybės programą. Ar ten bus esminių pokyčių?
– Tikrai nenorėčiau esminių pokyčių, nes pati prisidėjau prie šitos programos. Matau vertę jos ir prasmę. Tikrai ši programa atitinka socialdemokratiškas vertybes ir norėčiau darbų tęstinumo. Šiai dienai, man atrodo, turime Lietuvos gyventojams užtikrinti ramybę ir saugumą. Nuo įvairių diskusijų, kurios mus palietė šią vasarą, jau rugsėjį turime grįžti prie darbų. Mūsų Vyriausybės programa, aš manau, yra tas kertinis elementas, kuriuo vadovausimės dirbdami darbus.
– Ar likusį kadencijos laiką arba kol būsite premjere, dar turėtų būti kaip nors keičiami mokesčiai?
– Aš tikrai nenorėčiau grįžti prie šito klausimo ir tą klausimą norėčiau aptarti su socialiniais partneriais. Tam tikri dalykai, kurių turbūt negalime ignoruoti, tai yra RRF (europinė Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė – BNS) planas. Su dabar laikinuoju premjeru (finansų ministru Rimantu Šadžiumi – BNS) jau turėjome šiandien diskusiją, nes reikia mokėjimo prašymą pateikti. Turėsime dar sudėlioti tam tikrus taškus ir turėsime padaryti viską, kad mokėjimo prašymai toliau plauktų Europos Komisijai ir kad Lietuva gautų tas lėšas ir užsitikrintų tas lėšas, kurios mums skirtos.
– Kad gautų dalį RRF plano lėšų, Lietuva yra įsipareigojusi padaryti tam tikrus mokestinius pakeitimus. Norite pasakyti, kad gali būti grįžta prie mokesčių kausimo, jeigu Europos Komisija toliau netenkins prašymų išmokėti pinigus?
– Nenorėčiau grįžti prie mokesčių klausimo. Norėčiau pabandyti sužiūrėti, ką galime padaryti, kad prie šitų klausimų negrįžtume. Bet palikime tą klausimą šiek tiek vėlesniam laikui. Ir čia ne vien mano sprendimas, tikrai norėčiau ekspertų nuomonę girdėti, norėčiau Finansų ministerijos specialistų nuomonę girdėti ir su jais diskutuoti.
– Bet grynai politiškai, nežinau... Dar vienas gyventojų pajamų mokesčio (GPM) laiptelis, verslo mokesčiai ar panašiai, neatsiras tarp pasiūlymų?
– Ne, tikrai nenorėčiau grįžti prie šito. Žmonėms turime užtikrinti ramybę ir stabilumą. Prie ko norėčiau grįžti, kaip ir sakiau, prie didesnių pensijų, kad ir kaip mano oponentai dabar susigūžę sėdėtų, prie kitų tam tikrų dalykų, ką esame suplanavę, ką tikrai padarysime ir turime padaryti jau rudenį.
– Mokesčių reformoje atsirado ir gyventojų pajamų mokesčio lengvata ūkininkams, kai kas sako, kad netyčia. Reikia tai ištaisyti iki įsigaliojimo sausį?
– Tikrai reikės peržiūrėti. Tą norėčiau dar tiek su frakcija, tiek su koalicijos partneriais aptarti. Ir tikrai noriu turėti sklandesnį procesą. (...)
– Buvote skeptiška dėl anksčiau skelbto plano institucijoms susimažinti biudžetus kitiems metams. Tuo pačiu esate aktyvi viešųjų paslaugų plėtros propaguotoja, normalu, kai esate kairioji. Ar būdama ministre pirmininke atšauksite nurodymą Finansų ministerijai pataupyti viešuosius pinigus?
– Žinokite, galiu pradžiuginti, bet ministerijos jau pateikė pirminę savo biudžetų viziją, ir tikrai ta vizija atrodo neblogai, nes tam tikrų sutaupymo eilučių yra. Praktiškai tai, ko finansų ministras prašė, ministerijos įvykdė.
(...) Be abejo, pagrindinis buvo elementas ir buvusio premjero, ir aš tęsiu tą dalyką, tai nurodymas, kad tai nevyktų mažesnio darbo užmokesčio, mažesnių socialinių garantijų sąskaita. Turime taupyti iš administracinių resursų, iš tų eilučių, kur tikrai galima optimizuotis. Tą ministerijos pakankamai sklandžiai ir sėkmingai daro.
– Nuo jūsų pozicijos dabar tikrai priklausys daugiau negu anksčiau priklausydavo vien dėl jūsų pareigų. Ar jūsų nuomone, Seimas turi priimti Baudžiamojo kodekso pataisas dėl piktnaudžiavimo apibrėžimo pakeitimo? Čia kalbu apie tas minimas „čekutininkų“ pataisas.
– Šitą klausimą norėčiau atiduoti partijos pirmininkui. Manau, kad, neslėpsiu ir tikrai nemeluosiu, partijoje yra įvairių nuomonių. Mums tikrai reikia susėsti ir turėti pakankamai plačią diskusiją partijos viduje su įvairiais argumentais ir tik tada eiti į išorę. Tą procesą, manau, padarysime.
– Savo nuomonę pasakysite?
– Apie kurį klausimą?
– Ar reikia priimti tą įstatymą?
– Tokio įstatymo, koks buvo pateiktas, tikrai nereikia priimti, vienareikšmiai. Bet aš norėčiau turėti platesnę diskusiją ir įtikinti ir partijos bičiulius, kad reikia sutikti, kad tam tikri elementai, bausmės už tam tikrus smulkius nusikaltimus tikrai galbūt yra per griežtos.
Bet tas projektas, kuris buvo pateiktas, akivaizdu, neatliepė šitų lūkesčių. (...)
– Ar jūs asmeniškai įsipareigojate, kad bet kuris socdemas, dėl kurio teisinės neliečiamybės panaikinimo į Seimą ateis generalinė prokurorė ateityje, jeigu tokių būtų, jos atsisakys pats? O jeigu ne, sulauks drausminių nuobaudų, pavyzdžiui, frakcijoje arba partijoje?
– Aš manau, kad Seimo nariai patys turėtų atsisakyti neliečiamybės ir mes neturėtume daryti jokių procedūrų. Bet tą, matyt, aptarsime ir kalbėdami apie koalicijos sutartį. Čia pasakiau tik asmeninę nuomonę, bet bendras aptarimas bus tiek su partija, tiek su frakcija, tiek su koalicijos partneriais.
– Progresyvūs kairieji Lietuvoje sako, kad Lietuvos socialdemokratų partijos kairumas baigiasi ties idėjomis dėl viešųjų paslaugų plėtros ir išmokų bei pašalpų didinimu. Ar būsite premjerė, kuri aktyviai pasisako už žmogaus teises ir agituoja už, pavyzdžiui, reprodukcines teises, lyčiai neutralią partnerystę, pagalbinio apvaisinimo prieinamumas vienišoms moterims ir kitas?
– Na, Birutės Vėsaitės projektą (Reprodukcinių teisių įstatymo – BNS) aš palaikiau ir tikrai niekada neslėpiau savo pažiūrų. Tikrai niekada nesakysiu, kad nepalaikau žmogaus teisių. Seimo Žmogaus teisių komitete dirbau visus aštuonis mėnesius ir tai turbūt ženklas, kad palaikau visas žmogaus teises. Ir jeigu mano reikės aktyvesnio prisidėjimo prie šitų klausimų, tai tikrai taip bus.
– To ir norėjau klausti, ar būsite tik palaikytoja, ar ir lyderė telkiant paramą, ieškant balsų, kalbantis su pozicija ir opozicija dėl šių temų, kurių nėra Vyriausybės programoje?
– Pirmiausia, norėčiau šiek tiek lyderyste pasidalyti ir su kitais žmonėmis. Mes turime tikrai ypatingai aktyvų Žmogaus teisių komiteto pirmininką (Lauryną Šedvydį – BNS) ir esame aptarę ne vieną klausimą ir ne vieną darbą su juo. Labai norėčiau, kad šitas jaunas ir protingas veidas tikrai pasiimtų šiuos klausimus ir sužibėtų. O mano paramą jis tikrai žino, kad turės.
– Kiek norėtumėte įsitraukti į užsienio politiką?
– Norėčiau ir manau, kad aš to neišvengsiu. Tikrai matau bendrą darbą su prezidentu. Tikrai manau, kad su prezidentu išvystysime komandinį bendradarbiavimą. Ir, na, kaip… pajuokausiu, susitarsime.
– Dėl Lenkijos dar norėčiau paklausti. Vis čia turime diskusiją – reikėjo premjerui G. Paluckui važiuoti į Lenkiją susitikti su kolega Donaldu Tusku, ar nereikėjo. Taip ir nespėjo jis galiausiai nuvažiuoti. Ar pati tai laikytumėte savo prioritetu?
– Gal irgi per ankstyvas klausimas. Tikrai ne šiandien. Kur norėčiau nuvažiuoti, tikrai labai geras žingsnis ir G. Palucko buvo, į Ukrainą. Tai neabejotinai, jeigu aš tapsiu premjere, aš tikrai planuosiu vizitą ten.
– Pirmą vizitą gal net?
– Pažiūrėsime, pažiūrėsime, nes dabar, matote, šiandien Lietuvoje nieko negali prognozuoti, kas kaip bus rytoj. Bet tikrai norėčiau vieną iš artimiausių tokių vizitų padaryti. Tai yra mūsų kaimynai, mūsų strateginiai partneriai.
Kalbu ne tik apie Lenkiją, Baltijos valstybes, bet ir Šiaurės šalis. Tai yra tas mūsų strateginis regionas, kuris turi veikti išvien, ypatingai kalbant apie saugumą.
– Vėlgi, paneigėte žurnalistams, kad esate dalyvavusi propalestinietiškame mitinge. Tačiau esate užfiksuota nuotraukoje, kurių fone matomi žmonės ir Palestinos vėliavos. Ten buvo profsąjungų mitingas?
– Ten buvo profesinių sąjungų Gegužės pirmosios dienos eisena. Bet, žinot, jau irgi socialiniuose tinkluose visko esu prisiklausiusi ir visokių klausimų man keliama. Noriu atsakingai ir pasakyti vieną dalyką: mes turime užtikrinti bet kokioje konfliktinėje zonoje civiliams humanitarinę pagalbą. Tai nesvarbu, kas tai būtų – ar tai būtų Palestina, ar tai būtų kita šalis, kuri yra konflikto zonoje. Tai šitą dalyką mes turime užtikrinti. (...)
– Aptarėme kiek žmogaus teises. Nors ir žadate dalytis lyderyste, bet turbūt ne kartą ir pati pasisakysite tomis temomis. Kaip jūs šiuos klausimus regite santykyje su socialiai konservatyviu prezidentu Gitanu Nausėda?
– Aš manau, kad mes vienu ar kitu momentu turėsime tai aptarti, bet negalime ignoruoti Konstitucinio Teismo išaiškinimo.
– Turite omenyje partnerystę ir pagalbinį apvaisinimą?
– Taip. Jeigu Konstitucinis Teismas davė savo išaiškinimą, turėsime grįžti prie diskusijų. Bet noriu turėti tikrai platesnes diskusijas, nenoriu priešinti. Labai daug yra padaryta klaidų, kai tam tikros žmonių grupės buvo supriešintos (...) neišvengiamai grįšime prie šitų klausimų.
– Gal galite apskritai apibūdinti savo santykį su šalies vadovu?
– Oi, tai… (juokiasi), šitą klausimą užduokite po kokio pusmečio. Kol kas mūsų santykis tikrai buvo puikus, labai dalykiškas ir konstruktyvus. Kalbėdami apie socialinius klausimus, mes tikrai matėme bendrą viziją ir pagalbą vienas kitam, rasdavome kompromisus. Labai tikiuosi, kad ir kituose klausimuose pavyks išlaikyti tokį dalykišką stilių.
– Kai kas sako, kad pernelyg sulipusios yra Prezidentūra ir Socialdemokratų partija. Ar tai sveika demokratijai?
– Žiūrėkite, žmonėms bet kokia situacija yra bloga. Jei tu ginčijiesi ir galbūt trankai duris prieš nosį, ar nekvieti į vieną ar kitą instituciją žmogaus – blogai. Jei tu turi tikrai dalykiškus ir sveikus santykius – irgi blogai.
Bet man atrodo, kad šiandien, turint tokią geopolitinę situaciją, reikia sutarimo ir kompromisų ieškojimo. Tikrai neprisidės ginčai ir durų trankymas prie tvarių sprendimų. Tai tegu nepavydi opozicija, bet ir toliau konstruktyviai su prezidentu bendrausime.
– Dar paklausiu retrospektyviai. Aštuoni mėnesiai valdžioje: ar jums dėl ko nors per šį laikotarpį buvo gėda?
– Ne, nebuvo gėda. Dėl nieko nebuvo gėda, gal tiktai gaila, kad pritrūko laiko padaryti daugiau, negu buvau suplanavusi. Bet tą tikrai padarysiu.
Tie aštuoni mėnesiai man parodė, kad tiek savanorystė nevyriausybinėse organizacijose, tiek keliavimas po savivaldybes, skiriant daug dėmesio regionams, iš tikrųjų atnešė man didelę pridėtinę vertę formuojant sprendimus. Tai tą perkelsiu ir į Vyriausybę.
– Kalbant apie koalicijos partnerius, labai trumpai, nes jau akivaizdu, kad nedaugžodžiausite. Ar esate tarp socialdemokratų, kuriuos nuvylė koalicijos partnerių Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pozicija dėl premjero Gintauto Palucko, dėl darbo koalicijoje su „Nemuno aušra“? Ar esate tarp piktesniųjų, kurie sako, kad ta partija naudojasi dabartinėmis politinėmis krizėmis, kad gautų politinių dividendų?
– Su demokratais turiu skirtingus santykius, kas man labai įdomu. Kaip socialinės apsaugos ir darbo ministrė tikrai konstruktyviai ir dalykiškai dirbome su Linu Kukuraičiu ir Tomu Tomilinu. Mūsų sprendimai, atneštos reformos ir priimtos reformos yra to įrodymas.
Bet tai, kas vyksta, kalbant apie Seimo Nacionalinio saugumo komitetą, tai tikrai yra nedovanotinas stilius ir nedovanotinas elgesys. Man atrodo, kad jeigu mes sutariame, kad einame į koaliciją ir dirbame kaip komanda, nes aš pati komandos žmogus, kitokio stiliaus nesuprantu, tai mes ir turime dirbti kaip komanda.
Jeigu kas nors galvoja, kad jis turi daugiau patirties, daugiau idėjų, tai jis jas darbine tvarka turi pristatyti ir mes turime diskutuoti. Bet tas pasipešiojimas viešojoje erdvėje, įkandimas neatneša nei pridėtinės vertės, nei saugumo jausmo, nei pagarbos jausmo. Matyt, turėsime aptarti tą stilių. Juo labiau, kad demokratai turi puikų pavyzdį, kuriuo galėtų remtis.
– Kaip sekasi su „Nemuno aušra“?
– Tai, matyt, šnekėsime. Kol kas, (...) kai man nemažai teko būti Seime ir ne vienas projektas yra priimtas, tai pakankamai konstruktyviai dirbome su „Nemuno aušra“. Tikrai savo siauroje srityje neturiu jokių priekaištų. Turbūt sėsime, pasižiūrėsime. Neabejoju, kad taip turėtų būti ir ateityje.
– Dėl koalicijos ateities, suprantu, jūs partijoje žadate atidaryti pokalbį dėl to rudenį. Kai kam tai atrodo dūmų uždanga, nes žadate tai daryti jau tada, kai pasikeis Vyriausybė, bus iš naujo deleguoti ministrai, gal dalis jų net pasikeis. Kam tada vėliš naujo atidarinėti tą koalicijos klausimą?
– Nei atidarysime, nei uždarysime. Kol kas anksti apie tai kalbėti. Turime koaliciją, turime veikiančią koalicijos sutartį ir nuo to atsispirkime. Turime įvairių, kaip sakiau, nesklandumų, nesutarimų – atsisėskime, aptarkime, įveikime juos. Šiai dienai prioritetas yra Vyriausybė, Vyriausybės programa. Mes negalime sau leisti prabangos ateiti į Seimo rudens sesiją be nieko. Lietuva laukia stabilumo ir tą stabilumą mes turim užtikrinti.
– Ką jūs šiandien norėtumėt pasakyti konservatorių, liberalų rinkėjui, kitiems jūsų kritikams, kurie kritikuoja daugelį socdemų sprendimų, aiškina, kad partijoje toliau klesti „bebrizmas“, o skaidrumo ir politinės atsakomybės standartai yra žemiau plintuso?
– Žinote kaip, keičiasi politiniai sezonai ir vis tas pats per tą patį. Buvo praeitas politinis sezonas, konservatoriai, liberalai, Laisvės partija, buvo tas pats, tie patys elementai. Dabar, tai čia toks, na, politikos verpetas, kai kažkodėl mes kalbame ne apie darbus, ne apie konstruktyvius argumentus, bet turime vienas kitam įkąsti, parodyti savo svarbumą ir panašiai. Aš nesu toks žmogus, aš žmogus esu orientuotas į darbą. Ir man atrodo, kad turime kalbėti apie sprendimus ir jų svarbumą ir reikšmingumą Lietuvai.
– Visiškai pabaigai. Kai kas jūsų politinę karjerą vadina įspūdinga. Jūs prieš pusmetį atėjote į Seimą, tapote ministre, po pusmečio, kiek daugiau negu pusmečio, labai tikėtina, kad tapsite ministre pirmininke. Kas toliau?
– Nežinau, gal turi ateiti ir ramybės periodas. Bet šiai dienai brėžiu aiškų tikslą: likusius trejus metus atidirbti kiek įmanoma geriau, kad net ir didžiausius skeptikus įtikintume, jog galime konstruktyviai ir dalykiškai dirbti.
Tikrai čia matau vertę ir opozicinių partijų. Niekada nevengiau kalbėti ir su opozicija. Tam tikrais klausimais galime rasti bendrų sprendimų.
– Ačiū jums už pokalbį.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
