Kaip spėja ekspertai, britiškoji koronaviruso atmaina Lietuvoje jau gali dominuoti, visgi VU Gyvybės mokslų centro profesorė, imunologė teigia, kad stebėtis dėl to, kad viena viruso atmaina išstumia kitą, nereikėtų.
Nors kyla abejonių, ar turimi skiepai bus pakankamai efektyvūs prieš plintančias atmainas, A. Žvirblienė pažymi, kad dar ankstoka apie tai kalbėti. Taip pat stokojama duomenų apie naujų viruso variantų didesnį mirštamumą.
Visgi naują proveržį gydant šio klastingo viruso sukeltą ligą tikimasi iš kuriamų biofarmacinių antikūnų, kuriais naudojosi ir COVID-19 susirgęs buvęs JAV vadovas Donaldas Trumpas.
Apie visa tai – pokalbis su mokslininke imunologe A. Žvirbliene.
Kiek koronaviruso mutacijų jau yra įvykę ir kurios iš atmainų šiuo metu kelia didžiausią nerimą?
Mutacijų skaičių vargu, ar kas gali įvardyti, nes kiekvienu iš tų viruso variantų – vadinamojo britiško, Pietų Afrikos, braziliško ar japoniško – atveju yra įvykusi ne viena mutacija, o visa jų serija. Pagal tai tie variantai ir yra vadinami ir apima mutacijas, įvykusias spyglio baltyme, nors jų esama ir kitose genomo vietose. Viruso evoliucijos procesas yra nuolatinis ir tie variantai keičiasi. Nauji variantai, jei jie yra palankesni virusui, išstumia iki tol buvusius.
Kas žinoma šiuo metu – ar minimos atmainos labiau užkrečiamos ir pavojingos?
Kalbant apie britiškąjį variantą, jau yra pakankamai mokslinių duomenų, kurie patvirtina, kad jis plinta sparčiau. Nors tie procentai dar tikslinami ir svyruoja nuo 40 iki 90 proc., bet neabejojama, kad ši atmaina plinta sparčiau nei iki tol buvę variantai. Dėl mirštamumo ir sunkesnių ligos komplikacijų – vėlgi duomenys yra prieštaringi, neaišku, kiek jie tikslūs, nes atlikti su nelabai dideliu žmonių skaičiumi. Britų atlikti tyrimai rodo, kad mirštamumas gali būti didesnis, tačiau reikėtų palaukti platesnių tyrimų duomenų. Tad apie tai kalbėti dar anksti.
Dėl ko labiausiai kelia nerimą Pietų Afrikos variantas – prieš jį galbūt taip efektyviai neveikia vakcinos, taip pat išlieka rizika užsikrėsti persirgus ankstesniais viruso variantais. Kalbant apie šios atmainos plitimą, duomenys nėra labai aiškūs, bet panašu, kad jis irgi plinta sparčiau. Kita vertus, net jei ir neplistų greičiau, akivaizdu, kad jei vakcinos ir persirgimas kitu viruso variantu nuo Pietų Afrikos atmainos apsaugo mažiau, tai sumažintų naudojamų priemonių efektyvumą.
Kai kurios braziliškojo ir japoniškojo variantų mutacijos yra tokios pat kaip ir Pietų Afrikos atmainos, taip pat dar tikslinami duomenys dėl jų didesnio užkrečiamumo. Iš esmės, kiek teko domėtis apie šias visas atmainas, nemačiau aiškių įrodymų, kad jos didintų sunkesnės ligos ar mirštamumo riziką. Yra visokių interpretacijų, tačiau dar būtų sunku teigti, kad ji yra didesnė. Kita vertus, jei atmainos plitimas yra spartesnis, tai natūraliai bus daugiau sergančiųjų ir daugiau mirčių. Tai paprasta aritmetika.
Vakcinų gamintojai skuba lygintis, kurie skiepai labiau veikia prieš atmainas. Ar kurie nors jų išties yra pranašesni?
Realieji pasaulio duomenys suteikia vilties, kad nuo britiškojo varianto dabartinės vakcinos apsaugo gana efektyviai. Kaip parodė skiepijimas „Pfizer“ ir „AstraZeneca“ vakcinomis Dž. Britanijoje, tai jos buvo pakankamai efektyvios stabdant britiškosios atmainos plitimą.
Pietų Afrikos variantas nėra labai išplitęs ir duomenų iš realaus pasaulio dar nėra daug. Yra tam tikri eksperimentiniai duomenys, bet tai netiesioginiu, in vitro būdu atlikti tyrimai. O juk paskiepyto žmogaus imuninėje sistemoje įsijungia daug daugiau įvairių elementų. Ir juo labiau kai tokius bandymus daro kiekvienas gamintojas, naudoja skirtingus modelius, todėl ir rezultatus lyginti sudėtinga.
Viena iš vakcinų, kuri parodė, kad jos sukeltas atsakas gana neblogai apsaugo nuo Pietų Afrikos varianto – tai neseniai registruota „Johnson & Johnson“ vakcina. O tie duomenys yra dėl to, kad trečios fazės klinikiniai tyrimai atlikti būtent PAR ir JAV. Taigi bendrai paėmus duomenys kol kas prieštaringi ir nepakankami, reikia apie vakcinų efektyvumą jų sulaukti daugiau.
Panašu, jog tai, su kokiomis viruso atmainomis teks susidurti, – tam tikra loterija. Ar yra būdų, kas dar be vakcinų padėtų kovoti su virusu?
Į ginklų su virusu arsenalą įeina ir biofarmaciniai antikūnai, kurie yra kuriami farmacinių kampanijų. Jie veikia panašiai, kaip COVID-19 persirgusių žmonių plazma, tik yra tikslesni. Jie būtent skirti neutralizuoti, nukenksminti virusui. Tai dar nėra taip plačiai naudojama, bet visgi tai yra ginklas.
Šie antikūnai būna nukreipti prieš tam tikrą viruso S baltymo seką, nėra taip, kad vienas antikūnas atpažintų visą baltymą. Konkretus antikūnas atpažįsta labai nedidelę viruso baltymo dalį, tai gali būti tik kelios aminorūgštys. Tai jei viruso mutacija pakliūna į antikūno atpažįstamą dalį, vadinamąjį epitopą, tokiu atveju antikūno veiksmingumas visiškai pranyksta ir jis nebesugeba neutralizuoti viruso. Tai čia yra grėsmė, kad tie nauji viruso variantai gali pasidaryti nebeįveikiami naujai sukurtais antikūnais.
Kaip yra kuriami šie antikūnai?
Tai yra dirbtinai sukurti antikūnai, o šiaip antikūnus paprastai gamina žmogaus organizmas po vakcinos įskiepijimo ar persirgimo. Antikūnai yra imuninės sistemos veiklos rezultatas. Mes turime milijardus skirtingų antikūnų, kurie puola virusus. Jie cirkuliuoja kraujyje, todėl ir COVID-19 persirgusių asmenų kraujo plazmoje būna įvairiausių antikūnų mišinys.
Biofarmaciniai antikūnai, kadangi kuriami dirbtinai, būna nukreipti prieš kažkokią labai konkrečią viruso seką. O tos sekos yra parenkamos taip, kad antikūnas blokuotų viruso patekimą į ląstelę. Nes nėra prasmės kurti antikūnus, kurie šiaip jungiasi prie viruso. Todėl jie kuriami tokie, kurie atpažintų tam tikrą S baltymo seką, kuri dalyvauja virusui įlendant į ląstelę – taip jie gali stabdyti viruso plitimą.
Apskritai laukas, kur vyksta potencialiai pavojingos viruso mutacijos, nėra labai platus. Bet esmė ta, kad neutralizuojantys antikūnai irgi taikosi į tą patį viruso „rajoną“. Tas pats yra ir su persirgusių ar paskiepytų žmonių antikūnais, nes jie tikslingai stabdo viruso plitimą, būdami nukreipti į tas konkrečias ląstelės dalis.
Taigi šie antikūnai iš esmės naudojami kaip gydymo būdas? Kiek plačiai jis taikomas?
Taip, pavyzdžiui, kai buvo susirgęs buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas, jis irgi buvo gydomas tokiais eksperimentiniais, dar net neregistruotais biofarmaciniais antikūnais, gavo dviejų antikūnų „kokteilį“.
Dabar pasaulyje yra nemažai tokių antikūnų sukurta ir kai kurie jau registruoti. Bet jie vis dar intensyviai kuriami, nes tai nėra vakcina, tai jau užsikrėtusio žmogaus gydymo būdas. Kai žmogus jau serga, suleidus tokių antikūnų tai stabdo viruso dauginimąsi, apsaugo sveikas ląsteles nuo viruso. Jie paprastai ir naudojami infekcijos pradžioje, kol virusas labai neišplitęs. Tačiau kol kas jie nėra labai plačiai naudojami, nes tai gana brangus gydymo būdas, o dar yra reali grėsmė, kad virusui pakitus jie nebeveiks.
Tai vienas iš ginklų prieš virusą ir jam kurti dedama daug pastangų, vystomos naujos technologijos. Nes juk svarbu ne tik profilaktika, turime galvoti ir apie tuos, kurie serga ir kaip juos apsaugoti, kad jie nesirgtų sunkiai.
Žvelgiant į perspektyvą, galime tikėtis, kad dominuojanti viruso atmaina bus vis kita?
Taip, kaip minėjau, tai natūralus evoliucijos procesas. Tą geriausiai matėme dar praėjusios vasaros pradžioje, virusui iš pradžių paplitus iš Kinijos vėliau Europoje atsirado lengviau plintantis variantas ir jis išstūmė pradinį. Tad ir vasaros pradžioje Lietuvoje jau dominavo ispaniškasis, o ne kiniškas variantas. Taigi ir dabar stebime natūralų viruso evoliucijos procesą, kuris vyksta ir kitose šalyse.
Gali būti, kad virus taps mažiau užkrečiamas ar „piktas“?
Mažai tikėtina, kad virusas pasidarytų mažiau užkrečiamas, nes tai jam nepalanku. Tai, deja, čia bijočiau išsakyti optimistinę žinią. Nes paprastai viruso evoliucija vyksta tokia kryptimi, kad tokie mažiau užkrečiami variantai yra išstumiami geriau plintančių.
O dėl mirštamumo – virusui nėra labai palanku nužudyti savo šeimininką, bet tai gali nutikti atsitiktinai, nes mutacijų yra įvairių ir jos gali viruso biologiją pakeisti tokiu būdu, kad jis ir bus pavojingesnis. Bet vėlgi dar ankstoka apie tai kalbėti.
Bet kuriuo atveju labai gerai, kad pagaliau pas mus yra atliekami viruso pilno genomo tyrimai, matome, kad tai yra svarbu. Tik reikia suvokti, kad tai yra sudėtingi tyrimai. Štai kovo 2-ąją paimtas mėginys, kur nustatyta Pietų Afrikos atmaina, ištirtas tik prieš kelias dienas. Todėl ir kyla keblumų, ar pavyks laiku izoliuoti atmainų plitimą. Nes jei nebūtų karantino, sugriežtinimų, naujoji viruso atmaina būtų jau labai plačiai išplitusi.
Ačiū už pokalbį.
