žvirblienė

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) jau paskelbė anksčiau KIEK atidėtos visų pilnamečių vakcinacijos antrąją sustiprinamąja COVID-19 skiepo doze startą. Tačiau ar reikėtų skubėti dar kartą pasiskiepyti visiems iš eilės? Nors kviesdama pasiskiepyti ministerija pažymi, kad konsultacija prieš skiepą su šeimos gydytoju būtų rekomenduotina, vis tik nėra jokių kliūčių tą praėjus atitinkamam laikui nuo paskutinio skiepo ar persirgimo padaryti nusprendus savarankiškai.

Dalyje šalių stebint omikrono subvarianto išplitimą koronaviruso atvejai vėl šoka į viršų. Neabejojama, kad dauguma COVID-19 atvejų ir Lietuvoje dabar yra nulemti būtent šio varianto. Visgi ne visi vienodai rizikuoja juo susirgti. Nepaisant to, kad laukiama paskutinių likusių pandemijos ribojimų atlaisvinimo, epidemiologai perspėja dar neatsipalaiduoti, mat ne vienoje šalyje sergamumas vėl ėmė augti įsisiautus omikrono subvariantui BA.

Situacija dėl koronaviruso šalyje gerėja, nors ir ne taip sparčiai, kaip norėtųsi specialistams. Bet kuriuo atveju yra konstatuojama, kad visuomenės imunitetas greičiausiai jau yra susidaręs, todėl ir pakitęs virusas tokios didelės grėsmės ateityje turėtų nebesukelti. Kone kasdien nustatomų koronaviruso atvejų skaičiai siekia 5–6 tūkst. Nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos narys, LSMU profesorius Mindaugas Stankūnas konstatuoja, kad tai vis dar yra nemažai.

Visi norintieji praėjus pusmečiui nuo paskutiniojo skiepo Lietuvoje jau gali pasiskiepyti sustiprinamąja COVID-19 vakcinos doze. Tačiau profesorė Aurelija Žvirblienė atkreipia dėmesį, kad tą nėra privaloma daryti visiems ir pirmiausia siūlo įvertinti kelis veiksnius. Be kita ko, ji turi žinutę ir norintiems gauti papildomą skiepą anksčiau laiko.

Sergamumo COVID-19 kreivei kylant aukštyn, jau pasigirsta diskusijų, ar nereikėtų pandemijos valdyti griežtesnėmis priemonėmis. Profesorius Mindaugas Stankūnas teigia, kad šiuo metu taikomi ribojimai neperlaužia į kitą pusę sergamumo kreivės, tačiau kartu pastebi, kad yra kita problema – gyventojai nenoriai skiepijasi. Kiti Vyriausybei patarinėjantys ekspertai sako, kad vieningos pozicijos dėl griežtesnių ribojimų nėra.

Nors šalyje jau pasiekta 70 proc. nuo COVID-19 paskiepytų suaugusiųjų riba, įspėjama, kad to, norint grįžti į įprastą gyvenimą, nepakaks. Štai Danija koronavirusą jau nusprendė laikyti sezonine liga ir didesnių ribojimų atsisako. Kokios imunizacijos apimtys taip leistų pasielgti ir Lietuvoje?  Nuo rugsėjo 10 d. Danija COVID-19 nebelaikys „didelę grėsmę visuomenei keliančia liga“, o tai reiškia, kad dauguma likusių apribojimų nustos galioti.

Nors vis garsiau kalbama apie tam tikrų visuomenės grupių poreikį revakcinacijai ir kai kurie specialistai siūlo taip spręsti besikaupiančių vakcinų klausimą, ministerija su jokiais konkrečiais sprendimais be išimtinių atvejų neskuba. Negana to, oficialios institucijos paskelbė, jog dar neaišku, ar apskritai reikės trečios vakcinos dozės.

Specifinį imunitetą COVID-19 infekcijai galima įgyti tiek ja persirgus, tiek pasiskiepijus. Tačiau vis pasigirsta svarstymų, kokiu būdu sukurtas imunitetas galėtų būti „geresnis“. Kaip aiškėja dabar, tvirčiausias ir visapusiškiausias imunitetas susidaro gavus vieną vakcinos dozę jau po persirgimo. Visgi specialistai akcentuoja, kad tai jokiu būdu nėra paskata siekti užsikrėsti koronavirusu.

Dar anksčiau kilę svarstymai dėl galimybės skiepijantis dviem vakcinos dozėmis naudoti skirtingų gamintojų skiepus įgauna vis daugiau mokslinio pagrindimo. Svarstoma, kad taip galbūt netgi būtų sukurtas įvairiapusiškesnis imuninis atsakas. Visgi kol kas toks vakcinavimo būdas lieka atskirų valstybių apsisprendimo klausimu, mat gamintojas dėl to jokių rekomendacijų neteikia.

Nuo praėjusios savaitės, birželio 17 d., Lietuvoje oficialiai COVID-19 persirgusiems asmenims leidžiama skiepytis tik RNR tipo („Pfizer“ arba „Moderna“) vakcinos doze. Specialistai tokį sprendimą sveikina, tačiau pabrėžia, kad iškart praėjus 6 mėnesiams skubėti skiepytis reikia ne visais atvejais.

Nors tiek persirgusieji COVID-19, tiek nuo jo pasiskiepiję skuba pasitikrinti, kiek antikūnų organizme atsirado, imunologė prof. Aurelija Žvirblienė teigia, kad skubėti tai daryti visais atvejais nereikėtų. Ji pabrėžė, kad juo labiau neverta lyginti rezultatų ir matuotis, kas gi turi didesnį antikūnų titrą.

Dabartinė epidemiologinė šalies situacija nuteikia itin pozityviai, kad ir rudenį turėsime visai kitokį nei pernai. Visgi dalis sveikatos specialistų abejoja, ar iki žiemos pavyks pasiekti 70 proc. visuomenės imunitetą. Taip pat išlieka klausimų dėl masinio paauglių skiepijimo ir ar tai reikšmingai prisidėtų prie viruso plitimo stabdymo. Užkrečiamųjų ligų specialistas, prof. Saulius Čaplinskas teigia labai abejojantis, kad šių metų žiemą paskiepijus jau galima pasiekti 70 proc.

Nors dalis tiek savivaldybių, tiek gyventojų aktyviai diskutavo dėl palyginus su kitomis vakcinos ilgo intervalo tarp pirmos ir antros „AstraZeneca“ dozės, kitos šalys visoms vakcinoms taiko kuo ilgesnį laikotarpį siekiant paskiepyti kuo daugiau gyventojų. Panašu, kad nauji tyrimai patvirtina ir didesnį „Pfizer“ vakcinos veiksmingumą įskiepijant ją vėliau.

Besistebintiems, kodėl ir praėjus pusmečiui po pilnos vakcinacijos numatytas privalomas profilaktinis testavimas, specialistai primena, kad imunitetas su laiku išblėsta. Todėl, jų teigimu, jau po pusmečio vertėtų pasitikrinti antikūnų titrą. Be kita ko, šitai aktyvina kalbas ir apie greičiausiai būsimą reikalingą trečiąją vakcinos dozę.

Daliai gyventojų stebintis, kodėl ir jau pasiskiepiję žmonės patenka į COVID-19 skyrius, specialistai ramina, kad tuo stebėtis visiškai nereikėtų. Jie primena, jog, visų pirma, svarbu suvokti, ką reikėtų laikyti pasiskiepijimu. Be kita ko, 100 proc. apsaugos nuo ligos ar juo labiau viruso atmainų vakcina negarantuoja.  Gydymo įstaigų atstovai neslepia, kad, pasitaiko, į COVID-19 skyrius patenka jau paskiepyti asmenys.

Toliau netyla kalbos dėl pirmos vakcinos nuo COVID-19 dozės kuo ilgesnio vėlinimo tam, kad kaip įmanoma greičiau daugiau gyventojų įgytų bent dalinį imunitetą. Visgi nors vieni specialistai tokią poziciją palaikantys, prie konkrečių sprendimų Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) dar nėra priėjusi.  Vienas aktualių vakcinacijos procese keliamų klausimų – kaip kuo greičiau pasiekti kuo didesnės visuomenės dalies imunizaciją.

Sirgote COVID-19 arba pasiskiepijote nuo šios infekcijos, tačiau antikūnai taip ir nesusiformavo? Specialistai ramina, kad dėl to nuogąstauti neverta, mat žmogaus imuninė sistema apima daug daugiau nei vien antikūnų rodiklius. Tiesa, pasitaiko, kai imunitetas dėl tam tikrų priežasčių nuo šios infekcijos gali ir nesusidaryti.

Nepajėgiant pažaboti COVID-19 pandemijos vis didesnį nerimą specialistai išsako dėl naujų viruso atmainų plitimo. Kol skiepų gamintojai skuba lygintis, kieno vakcina turėtų efektyviau su jomis kovoti, imunologė Aurelija Žvirblienė pasakoja, kad daryti tokias išvadas dar per ankstyva. Kartu ji priduria, kad kovoje su virusais ne mažiau svarbus ir proveržį žadantis gydymas dirbtinai sukurtais antikūnais.

Laikinai sustabdžius skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina ir Lietuvoje raminama, kad tai padaryta atsargumo sumetimais pranešus apie 3 sunkias netikėtas reakcijas, susijusias su kraujo krešėjimo sutrikimais. Visgi specialistai teigia, kad visuomenės abejonių ir nepasitikėjimo „taikinio“ vietoje galėjo atsidurti bet kurio gamintojo vakcina, mat minimi sutrikimai pasitaiko ir po jų.

Skiepai – kone daugiausiai diskusijų visuomenėje kelianti tema. Nemažai žmonių susidaro nuomonę apie vakcinas, interneto platybėse perskaitę įvairių mitų. Kadangi visuomenėje skiepai nuo koronaviruso kelia karštas diskusijas, svarbu atskirti, kokie išgalvoti faktai apie vakcinas yra klaidingi.

Skandinavijos šalims sustabdžius skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina daugelis tautiečių sunerimo, ar ji saugi? Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ profesorė Aurelija Žvirblienė teigė, kad toks sprendimas yra daugiau politinis. Profesorę kalbino žurnalistas Artūras Anužis. Ponia Žvirbliene, praėjusią savaitę žmonėms kilo nemažai nerimo, kada išgirdo, kad Skandinavijos šalys – Danija, Norvegija – laikinai stabdo skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina.

Jau metus kasdien girdime apie skelbiamus nustatytus naujus COVID-19 atvejus, kurių dauguma patvirtinami atlikus PGR tyrimą. Teigiamą jo atsakymą neturėtų stebėtis gavę ir jokių simptomų nejaučiantys žmonės, mat dalis gali būti besimptomiai nešiotojai. Tačiau specialistai sutaria, kad ne visais atvejais gautas teigiamas PGR rezultatas reiškia, kad žmogus serga ir yra užkrečiamas.

Nors įsibėgėjanti vakcinacija teikia vilčių, kad bus galima kiek atsikvėpti ir bent dalis žmonių bus apsaugoti nuo sunkių viruso komplikacijų, visgi jau įprastu tapusio įpročio veik visur dėvėti kaukę ir laikytis kitų saugumo priemonių atsisakyti dar neišeis. Tai kol kas nenumatoma ir COVID-19 jau persirgusiems žmonėms.

Kai kurioms šalims jau nusprendus koronavirusu persirgusiems asmenims suleisti tik vieną skiepo dozę, apie tai greičiausiai teks diskutuoti ir Lietuvoje. Pasak imunologės Aurelijos Žvirblienės, vis daugiau tyrimų atskleidžia, kad tai padeda įgyti tokį patį imunitetą kaip ir gavus dvi vakcinos dozes.

Nepaisant ekspertų ir atsakingų institucijų išvadų dėl „AstraZeneca“ vakcinos saugumo ir vyresniems asmenims, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) dar dvejoja dėl „amžiaus cenzo“ ir kol kas šiuos skiepus yra nusprendusi skirti iki 55 m. amžiaus švietimo įstaigų darbuotojams. Visgi profesorė Aurelija Žvirblienė patikino, kad tai – daugiau politinis apsisprendimas.

Jau kurį laiką daugiau nerimo kėlusi sparčiau plintanti ir galbūt mirtingesnė britiškoji COVID-19 atmaina užfiksuota ir Lietuvoje. Ekspertai pasakoja, ką tai reiškia Lietuvai ir kokių priemonių dabar reikėtų imtis. Pirmadienį Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pranešė apie oficialiai užfiksuotą pirmą susirgimą naująja, vadinamąja britiškąja, COVID-19 atmaina.

Vos nustačius naujas plintančias COVID-19 atmainas, kilo nerimas dėl didesnio jų pavojingumo ir galimo naujo infekcijos protrūkio. Nors kol kas skelbta tik apie spartesnį mutavusio viruso plitimą, atsiranda duomenų ir apie didesnę jo įtaką mirštamumui. Naują nerimą sukėlė neseniai pasirodęs Jungtinės Karalystės (JK) premjero Boriso Džonsono pranešimas apie galimą vadinamosios britiškosios atmainos didesnį pavojingumą. „Dabar atrodo, kad esama tam tikrų įrodymų, jog naujasis variantas.

Pirmųjų Covid-19 vakcinų autorizacijos greitis sukėlė didelę nuostabą. Virusas pasaulyje išplito pirmąjį 2020 metų ketvirtį, o šiuo metu Europos vaistų agentūroje jau užregistruotos dvi vakcinos. Žaibo greičiu įvykus įprastai ne vienerius metus trunkančiam procesui, visame pasaulyje aptarinėjamos tokios sėkmės prielaidos ir, žinoma, iš precedento išmoktos pamokos.

Diskusijas dėl imuniteto ilgalaikiškumo skatinantys pakartotiniai užsikrėtimai koronavirusu nors ir nėra naujiena, vis dar ne itin dažnas atvejis. Visgi kol mokslininkai dar stokoja aiškumo, kiek gi laiko tiek persirgus Covid-19, tiek gavus vakciną išlieka imunitetas, aišku viena, kad kol kas tokie žmonės nebus visiškai laisvi nuo infekcijos prevencijos priemonių. Lietuvoje jau buvo fiksuoti atvejai, kai Covid-19 užsikrėsta antrą kartą.

Džiaugiamės gaudami vakcinas, tačiau vis labiau nerimą kelia informacija apie koronaviruso mutacijas. Ar nebus taip, kad skiepai mutacijų jau neveiks? Apie tai – pokalbis su Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro profesore, imunologe Aurelija Žvirbliene. Girdime, kad visa Europa baiminasi dėl Didžiosios Britanijos viruso mutacijos.

Šalį pasiekiant pirmajai vakcinai netyla klausimas, ar reikės skiepytis jau persirgusiems ir imunitetą turintiems žmonėms. Mokslininkai pagaliau pateikia aiškesnes rekomendacijas ir tikina, kad persirgimo faktas tolygus vakcinos veiksmingumui. VU Gyvybės mokslų centro prof., imunologės Aurelijos Žvirblienės teigimu, šį klausimą itin apsunkina tai, kad nėra oficialių rekomendacijų. „Kol kas trūko aiškių mokslinių duomenų, ar persirgę žmones ir turintieji antikūnų turi atsparumą.

Istorinė diena jau išaušo – dar antrąją Kalėdų dieną Lietuvą pasiekė COVID-19 vakcina ir paskiepyti pirmieji medikai. Visgi nors skiepų daug kas laukia kaip „išsigelbėjimo“ ir grįžimo prie įprasto gyvenimo, specialistai įspėja, kad to tikėtis artimiausiais metais neverta.  Nepaisant džiugesio dėl toliau keliaujančių pirmųjų vakcinos dozių, masinio plačios visuomenės skiepijimo per pirmąjį kitų metų ketvirtį Sveikatos apsaugos ministerija tikėtis nesiūlo.

Kaip šviesos tunelio gale skiepų nuo Covid-19 laukia ne tik medikų bendruomenė, bet ir didelė žmonijos dalis. Visgi daug kam naujai kuriama vakcina kelia nerimą dėl jos saugumo. Mokslininkai sutinka, kad nežinomųjų dar daug, tačiau konstatuoja, kad apskritai nesukūrus vakcinos optimizmo bandant suvaldyti šio viruso plitimą būtų kur kas mažiau.  Nors skelbiama, kad oficialus skiepijimo „Pfizer–BioNTech“ vakcina Europoje startas – jau gruodžio 27 d., mokslininkė prof.

Su nekantrumu laukiant pirmųjų COVID-19 vakcinų specialistai ragina nedelsti ir jau dabar rūpintis, kur ją ketinama laikyti ir kaip paskirstyti šalies gyventojams. Mat tokios vakcinos, kurią siūlo dabar jų kūrimo lenktynėse pirmaujančios kompanijos, dar nebuvo – ją transportuoti ir laikyti gali tekti net prie -70°C temperatūros.

Žinią apie kompanijos „Pfizer“ kuriamą lūkesčius pranokstančią vakciną temdo nerimas dėl su audinėmis siejamų viruso mutacijų. Anot imunologės prof. Aurelijos Žvirblienės, vienas tokiu atveju galimų liūdnesnių scenarijų – vakcinos kūrimas iš naujo.  Nors skelbiama, kad vakcina galėtų pasirodyti šių metų pabaigoje, VU Gyvybės mokslų centro mokslininkė teigė, kad skiepų mūsų šalyje realiausia sulaukti tik kitąmet.

Augantys susirgimų koronavirusu mastai gimdo nerimą – kiek gi laiko dar gyvensime laikantis tam tikrų suvaržymų? Kada galima būtų sulaukti vakcinos? Mokslininkai optimizmo neteikia – anksčiausiai tai galėtų nutikti tik kitą rudens sezoną.   Jei buvo svarstančių, kad vakcinos galima sulaukti dar šių metu pabaigoje, VU Gyvybės mokslų instituto profesorė, imunologė Aurelija Žvirblienė šiuo klausimu nėra nusiteikusi optimistiškai.

Jau daugiau nei pusmetį gyvenant pandemijos sąlygomis nors apie virusą ir sužinoma vis daugiau, nei efektyvių vaistų, nei vakcinos neturima. Kai kurių teigimu, susirgsi COVID-19 ar ne ir kaip sunkiai – viso labo tam tikra loterija, kurią nulemia mūsų imunitetas.  Ar yra būdų sustiprinti mūsų imuninę sistemą, ar kaukių dėvėjimas ilgainiui kaip tik jos nesusilpnins, kalbamės su VU Gyvybės mokslų centro profesore, imunologe Aurelija Žvirbliene.

Lietuva kartu su Airija, Jungtine Karalyste ir Nyderlandais išlieka tarp Europos šalių, kuriose susirgimų meningokokine B tipo infekcija registruojama daugiausiai, rodo 2018 m. Europos ligų prevencijos ir kontrolės duomenys. Lietuvoje paskiepijimo aprėptys vos viršija 74 proc., o siekiant valdyti ligą, turi būtų paskiepyta bent 90 proc. vaikų. Pernai meningokokinės B tipo infekcijos aukomis tapo 6 žmonės. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenys rodo, kad miršta apie 9–15 proc.

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) profesorė, Lietuvos imunologų draugijos viceprezidentė Aurelija Žvirblienė sako, kad pastaruoju metu SARS-CoV-2 plitimas įgauna naują pagreitį tiek Lietuvoje, tiek ir kituose regionuose. Nepaisant situacijos rimtumo, profesorė joje įžvelgia ir teigiamų rezultatų. Pasak jos, su pandemija kovojantis pasaulis vėl atsigręžė į mokslininkus ir aktyviai vadovaujasi jų patarimais.

Nors apie antrąją koronaviruso bangą kalbama daug, VU Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė ramina, kad kol kas preteksto manyti, kad ji bus kur kas sunkesnė, nėra. Kita vertus, tai, kad virusas mutuoti nelinkęs, jos teigimu, toli gražu nereiškia, kad galime visai atsipalaiduoti.

Nustatytų užsikrėtimų šią parą – kaip ir nedaug. Tai gal jau pasiekėme piką ir kiek prasmingi tikinimai, kad į normalų gyvenimą galėsim grįžti tik kai persirgs 70 procentų gyventojų? Apie tai TV3 studijoje kalbėjo žurnalistė Jolanta Svirnelytė ir Vilniaus universiteto biotechnologijos instituto skyriaus vedėja profesorė Aurelija Žvirblienė.

Vakcina yra laikoma saugiausia ir patikimiausia apsauga nuo gyvybei pavojingų užkrečiamųjų ligų (infekcijų). Taip apsaugomas ne tik kiekvienas žmogus, bet ir sukuriama saugi aplinka visuomenei. Platformos vakcinabc.lt lankytojas domisi, ar skiepas gali saugoti ne tik prevenciškai, bet ir pagydyti jau susirgus. Pasirodo, atsakymas nėra visiškai vienareikšmis.