Šiuo metu daugelis šalies verslų sprendžia kur kas artimesnės perspektyvos iššūkius, ir tai suprantama. Visgi neskiriant dėmesio tvarumui dabar, po kelerių metų jis gali tapti egzistenciniu verslo iššūkiu.
Artėja emisijų apmokestinimas
Nuo šių metų spalio ES šalyse pradedamas taikyti emisijų skaičiavimas kelių kategorijų importuojamoms prekėms pagal CBAM (angl. carbon border adjustment mechanism) metodiką. Tai apims į bendriją importuojamą geležį ir plieną, cementą, trąšas, aliuminį, elektrą ir vandenilį.
Skaičiuojama, kad šios prekių grupės lemia apie ketvirtadalį visų anglies dvideginio emisijų, kurios yra „įvežamos“ į ES. Duomenys apie importuojamas emisijas bus renkami artimiausius kelerius metus, o nuo 2026 m. įsigalios atitinkami tarifai, kurie turėtų suvienodinti importuojamų prekių ir ES kilmės prekių, kurioms reikia įsigyti taršos leidimus, apmokestinimą.
Pagal ES taršos leidimų sistemą, šiuo metu viena tona anglies dvideginio yra apmokestinama 84 eurais. Per pastaruosius dvejus metus ši suma padidėjo daugiau kaip 2 kartus. Jei šis mokestis būtų pritaikytas, pavyzdžiui, iš trečiųjų šalių importuotai elektrai, kilovatvalandės kainą tai galėtų padidinti 15-20 proc., palyginti su kovo mėn. biržos kaina.
Emisijų apmokestinimas paveiks įvairias verslo sritis, o didžiausią įtaką pajus statybos, pramonės, žemės ūkio sektoriai. Konkurencinis pranašumas, kurį suteikdavo susitarimai su tiekėjais iš trečiųjų šalių, sumažės. Paklausa vietoje gaminamoms ir mažesnes emisijas lemiančioms prekėms turėtų išaugti. Aišku, šis pokytis vyks palaipsniui, tačiau tam pasiruošti ir kai kuriais atvejais iš esmės peržiūrėti savo verslo modelį prireiks laiko.
Pirmieji verslo žingsniai
Tvarumo transformacija kiekvienoje įmonėje prasideda nuo esamos padėties įvertinimo ir problemiškiausių sričių identifikavimo. Bendraujant su verslo klientais matyti, kad kol kas tik nedidelė dalis įmonių apskritai skaičiuoja savo veiklos emisijas ar yra išsikėlusios apibrėžtus emisijų mažinimo tikslus. Bandymai įvertinti savo tiekimo grandinę emisijų atžvilgiu − dar retesni.
Dėl to verslui buvo pristatytas „Swedbank“ tvarumo vertinimo įrankis, kuris gali tapti pirmuoju žingsniu pasirenkant tvaresnės veiklos kryptį. Pasinaudoję šiuo įrankiu, įmonių vadovai ar kiti už tvarumą atsakingi darbuotojai gali susipažinti su pagrindiniais tvarios veiklos aspektais ir įvertinti esamą įmonės situaciją iš tvarumo perspektyvos.
Anksčiau aptarti „emisijų muitai“ artimiausioje ateityje įmones paskatins daugiau dėmesio sutelkti į tiekimo grandinių peržiūrą ir išgryninimą. Kuo trumpesnė ir skaidresnė tiekimo grandinė, tuo lengviau suprasti jos pėdsaką ir kontroliuoti su tuo susijusius procesus.
Rusijos agresija Ukrainoje ir su ja susijęs energijos kainų šokas, kuris Europą buvo ištikęs pastaruosius metus, išryškino energinio atsparumo, nuosavos energijos generacijos poreikį. Lietuvoje tai gerokai paspartino perėjimo prie žaliosios energetikos procesus ir valstybės lygiu, ir atskirose įmonėse. Nepaisant rinkoje gerokai sumažėjusių energijos kainų, transformacijos procesas dar nesibaigė, čia toliau reikalingos investicijos. Kaip matome, ilgainiui tai padės įgyti pranašumą ir dėl būsimo ES reguliavimo.
Dar viena sritis, kurioje verslui bus reikalingas proveržis – tai žiedinės ekonomikos principų diegimas gamyboje ir visame produkto cikle, kas taip pat lems mažesnes galutines produkto emisijas. Iš to kils ir poreikis peržiūrėti verslo modelius, pavyzdžiui, paverčiant produktus paslaugomis ar pritaikant inovatyvius technologinius sprendimus.
Šioje vietoje įmonėms iš tradiciniais vadinamų verslo sektorių atsiveria bendradarbiavimo su startuoliais galimybės. Pastarieji gali pasiūlyti inovatyvią prieigą prie dabartinių problemų sprendimo ir naują produktų perspektyvą. Vienas naujesnių pavyzdžių vietinėje rinkoje yra estų startuolis „eAgronom“, su kuriuo bendradarbiauja ir „Swedbank“, bei kuris padeda ūkininkams Baltijos šalyse išmatuoti savo veiklos poveikį aplinkai, išsikelti tikslus tvarumo srityje ir išmatuoti pasiektą pažangą.
Keistis ar dar palaukti
Suprantama, kad daugelis verslų šiuo metu susiduria su tokiais labiau „degančiais“ iššūkiais, kaip brangios žaliavos, darbo jėgos trūkumas ar neapibrėžtumas eksporto rinkose. Tai, kas laukia po 2-3 metų, gali neatrodyti kaip neatidėliotinų veiksmų reikalaujanti problema. Bet tas verslas, kuris atidės pokyčius iki paskutinės minutės, turės mažai laiko tinkamai pasiruošti ir mokės papildomą kainą.
Žvelgiant į pasaulinę rinką, kai kurios didžiosios pasaulio kompanijos tvarumo kryptimi eina ne vienerius metus, be to, jos dažnai į šį procesą įtraukia ir kitus rinkos dalyvius. Pasaulinė gėrimų gigantė „InBev“ dar 2018 m. įsteigė tvarumo akceleratorių „100+ Accelerator“. Į jį kvietė prisijungti startuolius ir socialinių inovacijų kūrėjus, kurie turėjo pasiūlyti į JT darnaus vystymosi tikslus orientuotų sprendimų, ir juos bendrovė galėjo taikyti savo veikloje.
Prieš dvejus metus prie šios programos prisijungė tokie pasauliniai koncernai, kaip „The Coca Cola Company“, „Colgate-Palmolive“ ir „Unilever“, kurie suteikė priėjimą prie savo tiekimo grandinių startuoliams, turintiems padėti spręsti vartotojų prekių sektoriuje kylančius tvarumo iššūkius. Tai vienas iš pavyzdžių, parodantis, kad verslas imasi žingsnių tvarumo linkme nelaukdamas, kol jį tai daryti įpareigos atitinkami teisės aktai.
Artimiausioje ateityje dėmesys tvarumui bus konkurencinis pranašumas, kuris padės pelnyti ir klientų, ir partnerių palankų vertinimą. Ilgalaikėje perspektyvoje tvari įmonės veikla taps vieninteliu būdu tęsti veiklą dėl reguliavimo ir konkurencinės aplinkos pokyčių.
Ignas Mačeika, „Swedbank“ Verslo klientų tarnybos vadovas
