Į Varšuvą traukiniu važiavęs vilnietis Simas pasakoja, kad kelionė truko gana ilgai – apie 9 valandas. Vyras teigia, kad nors su didesniais nepatogumais kelionėje iki sienos su Lenkija nesusidūrė, tačiau persėdus į kitą traukinį vietos buvo gana nepatogios. Nuogąstavimų kilo ir dėl to, jog bilietus buvo galima nusipirkti tik likus kelioms savaitėms iki kelionės.
„Nors džiaugiuosi atsiradusia galimybe į Lenkiją nuvykti traukiniu, manau, jos kokybė tikrai galėtų būti patobulinta, atsižvelgiant į tai, kad ji trunka pakankamai ilgai“, – sako Simas.
Tiesa, jis priduria, kad su daugiau nepatogumų susidūrė lenkiškame, o ne lietuviškame traukinyje.
„LTG Link“ atstovė Olga Malaškevičienė dalinasi, kad keleivius vežanti įmonė reaguoja į klientų poreikius ir stengiasi tobulinti kelionių kokybę. Vienas iš tokių pavyzdžių – didinamos vietos bagažui pasidėti.
„Traukiniuose buvo įrengtos papildomos bagažo lentynos dideliam bagažui. O nuo 2023 metų gruodžio mėnesio šio maršruto dalimi Lietuvoje kursuoja moderniausias mūsų dyzelinis traukinys, turintis pakankamai vietų tiek rankiniam bagažui, tiek didesnių gabaritų lagaminams“, – kalba O. Malaškevičienė.
Visgi, įsigyti bilietus į traukinį keleiviai vis dar gali tik likus mėnesiui iki kelionės, todėl iš anksto planuoti kelionę traukiniu galimybės nėra. „LTG Link“ atstovė sako, jog taip yra dėl intensyvių infrastruktūros remonto darbų, todėl traukinio tvarkaraštis nežymiai kinta.
„Bilietus pardavinėjame tik tam periodui, kuriam turime tikslią informaciją apie numatomas eismo sąlygų pokyčius“, – sako ji.
Iš viso per 2023 metus traukiniais iki Varšuvos ir Krokuvos važiavo apie 40 000 keleivių.
Problemų kyla ir su po Lietuvą kursuojančiais traukiniais
Kas mėnesį į Šiaulius iš sostinės važinėjantis studentas Arnas teigia, jog bilietus dažniausiai perka savaitę ar net dvi savaites prieš ir renkasi iki Rygos važiuojančius traukinius.
Vaikino teigimu, tokį jo sprendimą nulėmė tai, jog po Lietuvą važinėjantys traukiniai sukelia daug nepatogumų. Tad nors traukinių, važiuojančių iki Rygos, bilietai yra brangesni, tačiau jais keliauti daug patogiau.
„Gavosi taip, kad į Rygą važinėja greiti, normalūs traukiniai su didesniu bagažo skyriumi. O į Šiaulius ir į Klaipėdą, tai tokie senukai, su troleibuso sėdynėmis, lėtesni pusvalandžiu ir nėra kaip kuprinės virš galvos pasidėti“, – pasakoja šiaulietis.
Dažnai iš Vilniaus į Klaipėdą keliaujantis Germanas Sedeika tvirtina, jog į uostamiestį iš sostinės renkasi grįžti autobusu. Pajūrio gyventojas argumentuoja, kad tokį jo sprendimą nulėmė tai, jog važiuojant autobusu, keleivis turi daugiau privalumų.
„Geras ryšys, dažnai vietos galima rasti ir ne iš anksto perkant bilietą, o patys autobusai retai vėluoja. Be to, traukiniai iki Klaipėdos mažiausiai važiuoja virš 4 valandų, o kartais užtrunka ir ilgiau“, – pasakoja klaipėdietis.
Vyras sako, kad sunkumų sukelia ir tai, jog kelionės traukiniu vyksta vos kelis kartus per parą. Tuo tarpu, važiuojant autobusu galima rasti ir virš 10 reisų per dieną.
Analizuoja galimus maršrutų pakeitimus
Atsakydama į keleivių nusiskundimus, „LTG Link“ atstovė O. Malaškevičienė sako, jog keleivių vežimo įmonė nuolatos analizuoja galimus klientų poreikius ir galimybes juos patenkinti bei vertina esamus ir galimus maršrutus.
„Atsižvelgdami į keleivių galimą poreikį, papildomus vėlyvus reisus leidžiame visoms Eurolygos namų rungtynėms Kaune. Kaune organizuojamų koncertų žiūrovai į Vilnių galės grįžti papildomais traukinių reisais. Kaip ir kitiems didesnio masto renginiams, organizuojame priderintus reisus patogiam nuvykimui“, – tvirtina „LTG Link“ atstovė.
Ji prideda, kad šventiniu laikotarpiu traukiniai kursuos kaip įprastai, o kai kuriuose maršrutuose reisų skaičius bus padidintas.
„Keleivių patogumui visais maršrutais Lietuvoje traukiniai kursuos įprastai ir papildomai maršrutuose Vilnius–Klaipėda ir Radviliškis–Šiauliai–Klaipėda. Traukinių eismas bus visiškai atnaujintas, bei kursuos padidinti sąstatai“, – pasakoja moteris.
Negali prijungti papildomų vagonų
Nuogąstavimų kyla ir dėl to, jog kai kuriuose traukinių vagonų kupė parduodamos ne visos sėdimos vietos. O. Malaškevičienė teigia, jog taip yra daroma, jog būtų užtikrintas keleivių komfortas kelionės metu.
„Kupė yra iš anksčiau numatytos 3 suspaustos sėdimos vietos, kur faktiškai galėtų tilpti po 3 žmones, bet mes parduodame tik dvi vietas, kad žmonėms būtų patogiau, turėtų asmeninės erdvės. Ypač po pandemijos matome, kad žmonėms reikia, kad
ir minimalaus atstumo nuo pakeleivių. Kai buvo numatytos 3 vietos, buvome gavę keleivių skundų, kad erdvės ir patogumo trūksta“, – sako O. Malaškevičienė.
Be to, nebelikus laisvų traukinio bilietų pardavimų kasose ir internete, traukinyje jis kainuoja 2 eurais brangiau. O. Malaškevičienės teigimu,tokiu būdu siekiama geriau kontroliuoti keleivių srautus ir užtikrinti sėdimas vietas traukinyje.
„Papildomai taikomas 2 eurų mokestis bilietus perkant traukinyje, jeigu išvykimo stotyje yra galimybė bilietą nusipirkti stotyje. Jeigu stoties nėra ar ji neveikianti, tuomet mokestis netaikomas. Papildomas mokestis nėra taikomas bilietams su lengvata ar nuolaida“, – pasakoja „LTG Link“ atstovė.
Tiesa, paklausta, kodėl prie traukinių negali būti prijungti papildomi vagonai, jei pirkėjų srautas yra didelis, o bilietai yra greitai išperkami, „LTG Link“ atstovė atvirauja, kad dalis traukinių paprasčiausiai negali būti didinami dėl techninių galimybių. O traukinių parkas yra paskirstomas pagal ankstesnių metų keleivių srautus.
„Dalyje maršrutų didinamas reisų skaičius, kaip Vilnius-Šiauliai ar Kaunas-Šiauliai. Sąstatai didinami Vilnius-Klaipėda maršrute, kur daugiausiai išauga srautai bei yra galimybės leisti dvigubus traukinius ar klasikinius vagonus, kurie jungiami iki 8 vienetų“, – tvirtina ji.
Remiantis paskutiniais „Eurostat“ duomenimis, per 2022 metus traukiniais Lietuvoje naudojosi kiek mažiau nei 8 milijonai keleivių.
