Pirmadienį Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) savo Facebook paskyroje pasidalino atsakymu į klausimą: „Jeigu darbe atlieku periodinį testavimą kas 7–10 dienų, ar galiu šio tyrimo pagrindu išsiimti Galimybių pasą?“
Ministerija nurodo, kad šie periodiniai testai nesuteikia žmogui gauti galimybių pasą. Norintys jį gauti vis tiek privalo atlikti mokamą PGR testą.
Kuo skiriasi testai?
Po ministerijos įrašu pasipylė gyventojų komentarai.
„Pala pala... Nemokamas neduoda galimybių paso, o tik mokamas?! Tas pats testas?! Ar gerai supratau, juoda ant balto parašyta? Tai paskui stebitės iš kur sąmokslas vyksta“, – komentaruose po įrašu rašo viena moteris.
„Kodėl? Mokamas kitaip rodo nei nemokamas?“ – klausia kita.
Panašių klausimų, regis, kyla ir politikams. Seimo narė, Darbo partijos frakcijos narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė sako, kad perskaičius SAM atsakymą pasidarė apmaudu.
Parlamentarei susidaro įspūdis, kad valstybėje ieškoma tik priemonių, kaip žmones priversti skiepytis. Pasak jos, dabar per mažai atsižvelgiama į priežastis, kodėl gyventojai vengia vakcinuotis, jų baimės yra ignoruojamos, žmonėms trūksta informacijos.
Sprendimas neleisti gauti galimybių paso periodiškai besitestuojantiems darbuotojams be papildomo mokamo PGR tyrimo, Seimo narei atrodo kaip valstybės prieštaravimas pačiai sau.
„Valstybė šiaip ar taip sumoka už testus dėl COVID-19 darbuotojams, kurie pagal sąrašą turi testuotis. Tačiau pati valstybė, kuri sumoka už testus darbuotojams, nepripažįsta tų testų ir neleidžia jais pasinaudoti darbuotojams plačiau, ne tik darbo reikalais, bet ir gaunant kitas paslaugas. Kitaip tariant – visiškai apriboja galimybes naudotis galimybių pasu“, – tv3.lt komentuoja I. Kačinskaitė-Urbonienė.
Pasak parlamentarės, tokie sprendimai visuomenėje kuria dar didesnį susipirešinimą ir atskirtį.
„Matome tokius nelogiškumus, kai yra akivaizdžios priemonės, kurias valstybė jau perka ir jomis neleidžia naudotis savo šalies žmonėms, tai man atrodo net nehumaniška“, – savo nuomone dalinasi I. Kačinskaitė-Urbonienė.
Dar anksčiau rugpjūtį I. Kačinskaitė-Urbonienė kreipėsi į Vyriausybę prašydama išplėsti galimybių paso naudojimą ir jį suteikti periodiškai besitestuojantiems žmonėms.
„Konkretaus atsakymo, atsižvelgta ar ne, negavau, bet, sprendžiant iš vakar viešai paskelbtos informacijos, suprantu, kad tikrai neatsižvelgta. Nededu toje istorijoje taško, dėsiu visas pastangas, kad atkreipčiau Vyriausybės dėmesį ir diskutuotume dėl galimybės testus darbuotojams prilyginti galimybių pasui.
Manau, kad tai būtų logiška. Toje pačioje valstybėje už valstybės pinigus atliekamą testą pripažinti vienoje vietoje, bet nepripažinti kitoje – nelogiška. Prasidės sesija, mes turėsime daugiau galimybių diskutuoti“, – sako I. Kačinskaitė-Urbonienė.
Parlamentarė ketina teikti Užkrečiamųjų ligų kontrolės ir prevencijos įstatymo pataisas, kuriomis būtų siūloma žmogaus teises ribojančius klausimus spręsti tik Seime.
Profsąjungų skundai nepasiekia
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad darbuotojų skundų tik dėl periodinio testavimo neprilyginimo galimybių pasui reikalingiems testams, profsąjungos nesulaukė.
Vis dėlto darbuotojams šiuo metu kyla daugiau klausimų, susijusių su testavimu. Pavyzdžiui, kodėl testuotis jie turi laisvu nuo darbo laiku. Kaip aiškina I. Ruginienė, tai yra privalomas sveikatos patikrinimas, kuris turi būti atliekamas darbo metu. Šiuo metu bijoma, kad privalomas testavimas finansiškai nenugultų tik ant pačių darbuotojų pečių.
Portalas tv3.lt primena, kad trečiadienį Vyriausybės posėdyje buvo teikiami klausimai Seimo sesijos darbų programai. Planuota įtraukti klausimą dėl dalies Žmogaus užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo straipsnių pakeitimo.
LPSK mano, kad pramogos ir darbas gali būti atskirti. Tai yra, susimokėti už PRG testą paslaugoms gauti, atrodytų logiška, tačiau darbuotojai jokiu būdu neturėtų būti verčiami mokėti ir už testus, reikalingus darbui.
„Jeigu iš tikrųjų taip atskiria, kad darbas yra darbas, o pramogos yra pramogos, jeigu siunčia žinutę, kad už pramogas pačiam reikės susimokėti, tai už darbą žmogus tikrai neturėtų mokėti“, – tv3.lt komentuoja I. Ruginienė.
LPSK pirmininkė mano, kad valstybės finansuojamų testų periodiniam testavimui neprilyginimas mokamiems PGR testams yra kaip priemonė, skatinanti darbuotojus vakcinuotis.
„Dar prieš kelis mėnesius kalbėjome, kad jei nori paskatinti skiepijimąsi, reikia rinktis tokias priemones, kur būtų pasirinkimo laisvė. Nori kažko daugiau – pasidarai. Tačiau kai pradedama kėsintis į gyvybiškai svarbias funkcijas, kaip įėjimas į autobusą, maisto prekių parduotuvę, negalėsi nueiti į darbą – tai, mūsų požiūriu, proporcingumo principas yra pažeistas“, – sako I. Ruginienė.
SAM: tai du skirtingo tipo testai
SAM specialistai komentuoja, kad profilaktiniam darbuotojų testavimui ir galimybių pasui gauti yra naudojami du skirtingo tipo testai.
„Profilaktinis testavimas vykdomas atliekant greituosius antigeno testus. Asmeniui pageidaujant, gavus teigiamą testo atsakymą, galima papildomai per 24 val. registruotis PGR patvirtinamajam tyrimui“, – tv3.lt komentuoja SAM specialistai.
Tačiau galimybių pasui gauti yra reikalingas PGR tyrimas, mat jis yra patikimesnis.
„PGR tyrimas tarptautinių organizacijų yra laikomas „auksiniu standartu“. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad koronaviruso mutacijų ir atmainų nustatymo tyrimai gali būti atliekami tik atlikus PGR tyrimą“, – sako SAM specialistai.
Kam privaloma periodiškai testuotis?
Periodiškai dėl COVID-19 ligos testuotis privalo nuo COVID-19 nepasiskiepiję ar COVID-19 nepersirgę:
- asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai;
- socialinių paslaugų įstaigų darbuotojai;
- švietimo įstaigų darbuotojai;
- vaikų stovyklų darbuotojai;
- vaistinių darbuotojai;
- tarptautinius krovinius vežantys vairuotojai;
- asmenys, vairuojantys viešąjį ar kitą keleivinį transportą;
- laisvalaikio ir (ar) pramogų, kultūros, meno sričių darbuotojai;
- viešojo maitinimo paslaugas teikiantys asmenys;
- asmenys, dirbantys mažmeninės prekybos srityje;
- viešojo administravimo subjektų darbuotojai;
- profesinę karo tarnybą atliekantys asmenys;
- asmenys, atliekantys veiklą, susijusią su užsieniečių antplūdžio, dėl kurio paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija, valdymu.
