Lietuvos gyventojai, paklausti, kas jiems yra gyvenimo kokybė, įvardija tris svarbiausius dalykus: šeimą, sveikatą ir finansinį saugumą. Tačiau užuot laiką ir pinigus investavę į savo gyvenimo kokybės užtikrinimą, šalies gyventojai juos išleidžia dalykams, kurie, pačių vertinimu, nėra svarbūs.
Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos užsakymu šiais metais atliktos reprezentatyvios apklausos duomenimis, 38 proc. šalies gyventojų sako, kad jų gyvenimo kokybei svarbiausia yra geri santykiai šeimoje, 32 proc. įvardija sveikatą ir vidinę ramybę, 18 proc. prioritetą atiduoda savo ir savo artimųjų finansiniam saugumui. Mėgstamą darbą, patogią buitį ir turiningą laisvalaikį minėjo mažuma – atitinkamai 5, 4 ir 3 proc. apklaustųjų. „Tyrimas atskleidžia, kad Lietuvos gyventojų finansinė elgsena yra nenuosekli ir netgi iracionali. Nors nemaža dalis gyventojų sutinka, kad finansinis saugumas yra svarbi jų gyvenimo kokybės dedamoji, tačiau, net ir turėdami finansinių galimybių, gyventojai nesiima tuo rūpintis. Užuot savo laiką ir pinigus investavę į ilgalaikę naudą teikiančius dalykus, pavyzdžiui, finansinės apsaugos priemones, lengva ranka juos išleidžiame trumpalaikiams buitiniams poreikiams“, – komentuodamas tyrimo rezultatus sakė Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas.
Lietuvos gyventojai lėšų, skirtų taupymo, investavimo ir finansinės apsaugos priemonėms, nepriskiria būtinosioms išlaidoms. Vos po 6 proc. apklaustųjų teigia, kad investavimo ir taupymo priemonėms bei gyvybės draudimo įmokoms skiriamos lėšos yra būtinosios išlaidos. Dvigubai daugiau gyventojų mano, kad būtinosios yra išlaidos būsto remontui ir pramogoms bei pomėgiams. 10 proc. gyventojų kaip būtinąsias išlaidas įvardijo išlaidas grožio priemonėms ir procedūroms, 9 proc. – buities technikai.
Laiką ir pinigus skiria buičiai
„Laisvus“ pinigus šalies gyventojai dažniausiai išleidžia pirkdami skanumynus – delikatesus ir saldumynus. Taip po būtinųjų išlaidų likusius pinigus leidžia net 54 proc. apklaustųjų. 11 proc. gyventojų šias lėšas skiria sveikatingumo priemonėms, 5 proc. – pramogoms ir pomėgiams, po 4 proc. – buities, IT technikai, madingai aprangai bei automobiliui. Turėdami „laisvų“ pinigų 3 proc. gyventojų rūpinasi savišvieta, dar tiek pat – grožiu. Atlikusius pinigus taupymo, investavimo priemonėms skiria 6 proc., gyvybės draudimo įmokoms – 2 proc. apklaustųjų.
Gyvenimo kokybės prioritetų piramidę gyventojai apverčia ir planuodami savo laiką – 50 proc. apklaustųjų sako, kad jie pakankamai laiko skiria patogiai buičiai palaikyti, t. y. rūpinasi būstu, buitine technika, automobilio reikalais. Geriems santykiams šeimoje puoselėti pakankamai laiko skiria 40 proc. Lietuvos gyventojų, o savo ir savo artimųjų finansiniam saugumui užtikrinti – 39 procentai.
Sociologas, tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovas Ignas Zokas, komentuodamas, kodėl toks akivaizdus neatitikimas tarp to, ką gyventojai deklaruoja ir to, kaip jie elgiasi, sako: „Mūsų visuomenė, nors ir svajoja apie aukštesnių poreikių patenkinimą, realybėje tebeeikvoja jėgas baziniams poreikiams – kokybiškesniam būstui, greitesniam automobiliui ar geresniam išmaniajam telefonui. Tam, kad patenkinamų poreikių piramidėje paliptume laipteliu aukščiau, būtini du dalykai – materialiniai ištekliai ir visuomenės branda. Kol kas neturime nei vieno, nei kito, tačiau teigiami pokyčiai vyksta ir mes po truputį judame link to. Juk jau niekas, pavyzdžiui, nebestato tūkstančio kvadratinių metrų namų“.
Paskutinę gyvenimo dieną – dėmesys šeimai
Tai, kas jiems gyvenime svarbiausia, gyventojai prisimintų, sužinoję, kad jiems liko gyventi vos viena diena. Tokią dieną gyventojai leistų su savo artimaisiais ir skubėtų pasirūpinti jų finansiniu saugumu.
Sužinoję, kad liko gyventi vos viena diena, 27 proc. gyventojų pasirūpintų testamentu, 14 proc. apsidraustų gyvybę. 35 proc. apklaustųjų atsakė, kad šią dieną praleistų susitikinėdami su artimaisiais, 20 proc. rengtų atsisveikinimo šventę, 15 proc. – nusigertų. 27 proc. apklaustųjų į klausimą „Ką darytumėte, jei sužinotumėte, kad Jums liko gyventi viena diena?“ atsakė „nežinau“.
„Deja, tačiau labai dažnai finansinės apsaugos svarbą gyventojai suvokia pavėluotai – tuomet, kai juos pačius ar jų artimuosius užgriūna gyvenimą aukštyn kojomis verčianti bėda. Finansinė apsauga, žinoma, emocinio skausmo nenumalšins, tačiau sušvelnins nelaimės finansinius padarinius ir leis greičiau atsitiesti šeimai praradus maitintoją ar kitaip netekus pagrindinio nuolatinių pajamų šaltinio“, – pabrėžia A. Bakšinskas.
Kodėl svarbu kalbėti?
Pasak A. Bakšinsko, poreikis kalbėti apie tai, kad nemaža dalis Lietuvos gyventojų neskiria dėmesio finansiniam saugumui ir gyvena be atsarginio plano, kyla dėl to, kad šalyje pastebimai auga gyventojų, turinčių „laisvų“ pinigų, skaičius.
„Laisvais“ pinigais disponuoja maždaug kas antras šalies gyventojas. Tačiau gyventojų, galinčių be kitų pagalbos pasirūpinti savimi netikėtai praradus pagrindinį pragyvenimo šaltinį, nėra tiek daug, kiek galėtų būti. Finansinį rezervą (3-6 mėnesių savo pajamų dydžio sumą) turi sukaupę kiek daugiau nei dešimt procentų šalies namų ūkių, gyvybės draudimu – apsidraudę 15 proc. gyventojų.
„Vis daugiau gyventojų, padengę būtinąsias išlaidas, turi atliekamų pinigų ir įstengtų pasirūpinti finansiniu saugumu, jei tik tų „laisvų“ nepaleistų vėjais. Tačiau vis dar daug gyventojų finansine apsauga nesirūpina, todėl gyvena nuolatinės rizikos zonoje. Mūsų visuomenei trukdo ne tik tai, kad vis dar nėra susiformavę atitinkamos elgsenos įpročiai, bet ir gajūs mitai. Vienas jų – finansinis saugumas yra prieinamas tik aukštas pajamas gaunantiems gyventojams. Anaiptol tai nėra tiesa. Ir finansinė apsauga, ir taupymo priemonės yra prieinamos kiekvienam. Tiesiog pirmiausia turime išmokti gyventi pagal pajamas, o tuomet – įprasti dalį liekančių pajamų, užuot išleidus nebūtiniems dalykams, reguliariai atsidėti ir investuoti į savo ir savo artimųjų finansinį saugumą. Tik pasikloję tvirtą pagrindą galėsime tikėtis, kad mūsų gyvenimo kokybės piramidė stovės tvirtai“, – apibendrina A. Bakšinskas.
Apie tyrimą
Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos užsakymu reprezentatyvi gyventojų apklausa atlikta šių metų pradžioje. Tyrimo metu apklausta 1011 18-75 metų amžiaus respondentų. Apklausą atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“.
