Su gydytoju geriatru pranešime spaudai kalbamasi apie jo sprendimą persikelti į Zarasus, darbą Zarasų sveikatos centre ir skyriaus, kuriam jis vadovauja, kasdienybę.
Nuo Kauno ir Vilniaus – iki Zarasų
D. Vitkus gimė ir augo Kaune, ten baigė mokyklą ir studijavo Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Geriatrijos rezidentūos mokslus tęsė Vilniuje. Dar rezidentūros metu savaitgaliais atvykdavo į Zarasus dirbti budinčiu gydytoju. Baigęs studijas – prieš ketverius metus – pasirinko Zarasus ne tik kaip darbo, bet ir kaip gyvenamąją vietą. Tuo metu pasaulyje ir Lietuvoje siautė koronavirusas.
„Iš pradžių buvo sunku. Po Vilniaus Zarasai atrodė gana ramūs, ypač pandemijos metu. Bet vasarą miestas atgijo, atsirado veiklų, pomėgių, ir po truputį įsitvirtinau“, – pasakojo pašnekovas.
Pasirinkimą gyventi Zarasuose jis vadina sąmoningu – tai buvo proga atsitraukti nuo įtempto rezidentūros tempo, pailsėti nuo didmiesčio šurmulio: „Mažiau skubėjimo, mažiau streso – toks gyvenimo ritmas man tinka.“
Zarasai tampa vieta, kur jauni gydytojai gali realiai pritaikyti žinias ir augti profesiškai
Skubiosios medicinos pagalbos skyrius teikia būtinąją pagalbą visą parą, septynias dienas per savaitę. Pasak D. Vitkaus, skyriuje dirba motyvuota, profesionali ir entuziastinga komanda: „Mūsų tikslas – kiekvienam atvykusiam pacientui suteikti reikiamą pagalbą, nepriklausomai nuo to, ar jis atvyksta pats, ar atvežamas greitosios medicinos pagalbos automobiliu.“
Komandoje dirba apie 14 gydytojų – tiek ilgametę patirtį turinčių šeimos gydytojų ir terapeutų, puikiai pažįstančių Zarasų krašto gyventojų sveikatos ypatumus, tiek ir nemažai jaunų specialistų, ką tik baigusių studijas arba vis dar studijuojančių rezidentūroje. „Dalis komandos narių atvyksta iš kitų miestų, ir nors jų darbo patirtis dar nesiekia dešimtmečių, šie jauni specialistai labai nori dirbti, domisi pacientų būklėmis, klausia, konsultuojasi, ieško geriausių sprendimų. Tai labai gyvas, įsitraukęs kolektyvas“, – kolegomis džiaugėsi pašnekovas. Tokia kartų sinergija užtikrina, kad pacientas sulauktų ne tik profesionalios pagalbos, bet ir nuoširdaus žmogiško dėmesio.
Skubiosios medicinos pagalbos skyriuje laboratoriniai ir rentgeno tyrimai atliekami visą parą, o dienos metu – ir ultragarso bei kai kurie endoskopiniai tyrimai. Veikia trys stebėjimo palatos, kuriose pacientas gali būti stebimas iki 24 valandų. Tokia galimybė leidžia priimti pagrįstus sprendimus dėl tolesnio gydymo, išvengti skuboto išrašymo ir suteikti saugią bei kokybišką paslaugą.
Dienos stacionaras – alternatyva stacionariniam gydymui
Skubiosios medicinos pagalbos ir dienos stacionaro skyriaus struktūroje įkurti keli dienos stacionarai, kuriuose pacientams taikomas gydymas dienos metu – dažniausiai intraveninės infuzijos, medikamentų leidimas, stebėsena. Tai ypač naudinga tiems, kurie nenori ar negali gulėti ligoninėje, bet jiems vis tiek reikalingas gydymas.
Pacientai gali grįžti į namus tą pačią dieną, išvengę ilgo buvimo stacionare, tačiau vis tiek gavę kvalifikuotą medicininę priežiūrą. Tokia paslauga itin aktuali lėtinių ligų paūmėjimo atvejais ar po sudėtingesnio gydymo etapo, kai dar reikalingas stebėjimas.
Geriatrijos dienos stacionaras – senjorams, kuriems reikia daugiau dėmesio
D. Vitkus ypatingą dėmesį skiria geriatrijos dienos stacionarui, kuris skirtas vyresniems nei 60 metų pacientams, turintiems įvairių sveikatos sutrikimų: lėtinių ligų, judėjimo, atminties, šlapinimosi ar kitų problemų. Į šį stacionarą pacientai gali patekti tik su šeimos gydytojo arba specialisto siuntimu.
„Čia pacientais rūpinasi visa specialistų komanda: gydytojas geriatras, slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, kineziterapeutas, ergoterapeutas, socialinis darbuotojas ir medicinos psichologas“, – pasakojo pašnekovas. Gydymas dėl tos pačios sveikatos problemos gali trukti iki 15 dienų per metus.
Dauguma pacientų po šio laikotarpio jaučia reikšmingą sveikatos būklės pagerėjimą: sumažėja skausmai, gerėja koordinacija, nuotaika, lengviau atlikti kasdienius veiksmus. Tačiau jei per gydymo laikotarpį paciento būklė nepagerėja, gydytojas geriatras įvertina situaciją ir, esant poreikiui, išrašo siuntimą konsultacijai pas kitus gydytojus specialistus arba rekomenduoja tolimesnį gydymą bei ištyrimą kitose įstaigose.
Įranga – nuo fizioterapijos iki meninės terapijos
Geriatrijos dienos stacionaro specialistai dirba su įvairia modernia įranga, kuri padeda ne tik malšinti skausmą, bet ir gerinti judėjimo funkciją, koordinaciją, smulkiąją motoriką ar net nuotaiką. Čia naudojamos specialios platformos pusiausvyros ir laikysenos lavinimui, kurios ypač naudingos vyresniems pacientams, turintiems nestabilumo ar griuvimų riziką. Dubens dugno raumenų treniruokliai padeda spręsti šlapimo nelaikymo ar dubens organų nusileidimo problemas, dažnas tiek vyresnio amžiaus moterims, tiek vyrams po urologinių ar chirurginių intervencijų.
Taip pat naudojami limfodrenažiniai aparatai ir elektrostimuliacija, padedantys mažinti skausmą, gerinti kraujotaką, limfos tėkmę ar raumenų veiklą. Fizioterapijoje plačiai taikomos treniruotės su kamuoliais, guminėmis juostomis, nestabiliomis platformomis, kurios stiprina giluminius raumenis, svarbius saugiam judėjimui ir kasdieniam savarankiškumui.
Daug dėmesio skiriama ir ergoterapijai – lavinamos rankų funkcijos, smulkioji motorika, griebimo jėga. Tam naudojami specialūs prietaisai, plastilinas, dėlionės, netgi šviečianti smėlio lenta piešimui, skatinanti kūrybiškumą, mąstymą, sensorinį suvokimą. Pasak gydytojo, šios veiklos ypač naudingos pacientams, turintiems atminties, dėmesio ar nuotaikos sutrikimų – terapija padeda ne tik kūnui, bet ir nuotaikai.
„Stengiamės, kad kiekvienas žmogus gautų individualiai jam pritaikytą pagalbą – vieniems reikia daugiau judesio, kitiems – socialinės ar emocinės paramos. Tam ir reikalinga tokia įvairi, kompleksiška įranga bei komanda, kuri moka ja dirbti“, – aiškino pašnekovas.
Gydytojo žinutė – nebijokite kreiptis
D. Vitkus pastebėjo, kad apie šią paslaugą dar ne visi žino, o kai kurie – nors ir turėtų galimybę – nedrįsta teirautis. Todėl gydytojas ragina žmones būti aktyvesniems: „Jeigu manote, kad jums ar artimajam galėtų padėti geriatrijos dienos stacionaras, kreipkitės į savo šeimos gydytoją ir paprašykite siuntimo. Kartais šeimos gydytojas ir nepagalvoja apie šią galimybę, tad iniciatyvą gali parodyti ir pats pacientas“.
Paslaugos teikiamos nemokamai su siuntimu, tačiau viena iš problemų išlieka pacientų atvykimas – kai kuriems senjorams sunku atvykti į gydymo įstaigą, todėl, pasak gydytojo, svarbu ne tik informuoti apie paslaugą, bet ir padėti ją pasiekti.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
