Įspėjimą apie palankias sąlygas Vibrio bakterijai daugintis išplatino Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC).
Jis atkreipė dėmesį, kad šios bakterijos natūraliai gyvena pakrantės vandenyje, kur susimaišo druskingas jūros ir gėlas vanduo. Ypač tai nutinka tada, kai temperatūra yra aukšta, o druskingumas mažas.
„Tokios sąlygos dėl klimato kaitos vis dažniau pasitaiko kai kuriuose Europos regionuose“, – nurodoma pranešime.
Pažymima, kad vasaros metu Vibrio bakterijos dažnai aptinkamos ne tik Baltijos jūroje, bet ir Šiaurės jūroje bei uždarose ar žiotyse esančiose maudyklose.
Vibrio bakterijos būna keletos rūšių, kai kurios jų gali sukelti rimtas infekcijas.
Baltijos jūra – „karštasis taškas“
Kaip portalui tv3.lt yra pasakojusi Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkė dr. Greta Gyraitė, Baltijos jūra yra „karštasis taškas“, kur sąlygos plisti infekcijas sukeliančioms Vibrio genties bakterijoms yra puikios.
„Vibrio bakterijos, aptinkamos Baltijos jūroje, kaip ir mes „mėgstančios“ šiltesnį nei 18 laipsnių maudyklų vandenį, sukelia kiek kitokias infekcijas – žaizdų, ausų, gastroenterologines ligas“, – yra aiškinusi ji.
Pasak mokslininkės, dažniausiai yra aptinkamos Vibrio cholerae (V. cholerae) ir Vibrio vulnificus (V. vulnificus) bakterijos.
„Jų sukeliamos sveikatos problemos, jei kalbame apie žaizdos infekcijas, yra panašios: infekuotos žaizdos pūliuoja, prasideda nekrozuojantis fascitas. Tačiau šių bakterijų užkrečiamumas ir mirtingumas skiriasi. Užsikrėtus V. vulnificus, jei jau prasideda sepsis, mirtingumas siekia apie 50 proc. O užsikrėtus V. cholerae, kuris yra ne pandeminis štamas, tikimybė pasveikti daug didesnė.
Šiek tiek skiriasi ir šių bakterijų paplitimas Baltijos jūroje. V. vulnificus labiau žinoma kaip sūresnių vandenų rūšis ir dažnesni infekcijų atvejai yra registruojami Vokietijos pakrantėje, palyginus su Suomija, kur druskingumas yra gerokai mažesnis. O ne pandeminė V. cholerea „mėgsta“ labiau gėlą vandenį, ji aptinkama ir Kuršių mariose bei Lietuvos pakrantėje.
Kalbant apie pagrindines 4 Vibrio genties bakterijas, kurios Baltijos jūros regione sukelia daugiausiai atvejų, yra pastebimas dėsningumas, kad V. vulnificus, V. parahaemolyticus dažniau aptinkamos Vokietijos, Danijos, pietų Švedijos pakrantėje, tai yra ten, kur didesnis druskingumas, o V. alginolyticus arba V. cholerea – labiau į šiaurę, bet jos visos yra aptinkamos visur“, – pasakojo ji.
Užsikrėsti galima ir per maistą
Su vandeniu patekusius per atvirą žaizdą bakterijos gali sukelti odos bėrimą arba paraudimą. Oda greitai patinsta ir tampa skausminga, ant odos atsiranda skysčio pripildytos, didelės, jautrios ir pakitusios spalvos pūslelės.
Vibrio bakterijomis galima užsikrėsti ir per maistą – paprastai tai nutinka vartojant termiškai neapdorotas jūros gėrybes.
„Pasitaiko atvejų, kai užsikrėsti užtenka kontakto su jomis, pavyzdžiui, skrodžiant žuvį užtenka įsidurti peleku ar žvynais. Bet pagrindinis užsikrėtimo kelias yra per tiesioginį atvirų žaizdų sąlytį su jūros pakrančių maudyklų vandenimis. Esminis dalykas – nebristi į vandenį turint žaizdų, kad būtų išvengta tiesioginio kontakto su bakterija“, – sakė G. Gyraitė.
„Pagrindinis užsikrėtimo kelias yra per tiesioginį atvirų žaizdų sąlytį su jūros pakrančių maudyklų vandenimis.“
Pasak jos, sunkūs infekcijos atvejai po maudynių dažniau pasitaiko tarp asmenų, sergančių tokiomis ligomis kaip diabetas, kepenų ligos, arba tų žmonių, kurie turi imuninės sistemos sutrikimų, didesnė rizika pasitaiko vyresnio amžiaus žmonėms.
„Kita vertus, kiek tenka skaityti apie infekcijų atvejus moksliniuose straipsniuose, atrodo, kad tai lyg loterija – kitą kartą tam, kad susirgtum, nebūtinai turi turėti kažkokių sveikatos problemų. Pavyzdžiui, 2 metų vaikas Suomijoje užsikrėtė V. cholerea, nes jis susižeidęs pajūryje tiesiog buvo įmerktas į Baltijos jūros vandenį, kad žaizda būtų „dezinfekuota“. Bet tame vandenyje tykojo kita problema ir neklausė, kiek aukai metų. Taigi, kaip mėgstu sakyti, tai, ko nematai, nebūtinai neegzistuoja“, – yra pasakojusi mokslininkė.
Kaip greitai pasireiškia simptomai?
Kaip rašoma Nacionalinio visuomenės sveikatos centro puslapyje, V. parahaemolyticus infekcija dažniausiai siejama su žalių arba netinkamai termiškai apdorotų jūros gėrybių valgymu arba bet kokiu maistu, kuris užteršiamas dirbant su žaliomis jūros gėrybėmis, nesilaikant higienos reikalavimų.
Bakterija sukelia virškinimo trakto infekciją, kuriai būdingi tokie simptomai kaip viduriavimas ir pilvo spazmai. Kai kuriais atvejais taip pat gali būti pykinimas, vėmimas, galvos skausmas.
Kartais ši liga gali pasireikšti dizenterijai būdingais simptomais, tokiais kaip karščiavimas, kraujingomis arba gleivingomis išmatomis. Pirmieji ligos simptomai nuo užsikrėtimo atsiranda po 12–24 valandų. Dauguma žmonių, sergančių lengva ligos forma, pasveiksta maždaug po 3 dienų ir nepatiria jokių ilgalaikių pasekmių.
V. vulnificus bakterijos gali sukelti žaizdų ar minkštųjų audinių infekcijas, kai jos patenka į atvirą žaizdą su šiltu jūros vandeniu.
Odos infekcija paprastai prasideda nuo 12 iki 72 valandų po sąlyčio su užterštu jūros vandeniu. Liga gali komplikuotis galūnių amputacija ar mirtimi. Sunki ligos forma išsivysto retai ir paprastai pasireiškia žmonėms, kurių imuninė sistema nusilpusi.
Žmogus nuo žmogaus šia liga neužsikrečia.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
