„Idėja yra ta, kad mes turime išmokti kuo greičiau veikti su viskuo, ką JAV ar NATO galėtų atsiųsti“, – sakė Harlapenkovas. Ramus jo balsas ir profesionalumas tarsi paneigia geopolitinį spaudimą, su kuriuo Latvija ir kitos Baltijos šalys susidūrė, kai kaimyninė Rusija vasarį pradėjo karą Ukrainoje.
Daugelis ekspertų baiminasi, kad jei Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pasiseks įžūliai užgrobti dalį Ukrainos teritorijos, Baltijos šalys – trys mažos valstybės, besiribojančios su Rusija ir jos sąjungininke Baltarusija ryčiausiame NATO flange – gali tapti kitu jo taikiniu. Tačiau Baltijos šalių pareigūnai greitai paaiškina, kad nesėdi laukdami Rusijos įsiveržimo. Dar prieš Putino invaziją į Ukrainą NATO pradėjo telkti daugiau pajėgų ir karinės įrangos Baltijos šalyse ir padidino karinių pratybų tempą, kad išbandytų savo kariuomenę ir atgrasytų Maskvą nuo bet kokių jėgos žaidimų šioje siauroje NATO teritorijos juostoje.
Nepaisant dydžio ir gynybos biudžeto, Latvija agresyviai stiprina savo kariuomenę, tuo pat metu gabendama į Ukrainą tiek atsarginių ginklų, kiek gali. Šalis taip pat ruošiasi priimti visas NATO karines pajėgas.
Siekiama nusiųsti žinią Putinui: bet koks žingsnis Baltijos šalių atžvilgiu nebus to vertas. Latvija taip pat nutarė nutraukti savo priklausomybę nuo Rusijos energijos importo ir transliacijas iš Rusijos propagandos tinklų.
Latvija, kaip ir jos kaimynės rytiniame NATO flange, žino, kad su Rusija juokauti negalima, todėl ten stengdamosi kuo daugiau planuoti ir pasiruošti, kad parodytų Kremliui, jog regionas pasiruošęs bet kam.
„Nemanau, kad šis karas taip susilpnins Rusiją, kad ji nustotų kelti mums grėsmę“, – Latvijos gynybos ministras Artis Pabriks sakė „Foreign Policy“ .
Adažių bazė, esanti miškingose lygumose į šiaurės rytus nuo Latvijos sostinės Rygos, turi viską, kas rodo stiprų pasiruošimą galimam konfliktui. Žvyro laukai pilni atsargų sudėtų į gabenimo konteinerius, statybinė įranga triūsia prie bazės atnaujinimo projektų, o sunkiasvorės transporto priemonės įvažiuoja ir išvažiuoja iš sandėlių prieš karines pratybas.
Latvijos vadovai ragina išlaidas krašto apsaugai padidinti iki 3 procentų šalies BVP, pranešė du anonimiški norėję likti Latvijos pareigūnai. Latvija rengia planus vėl įvesti šaukimą, kuris buvo panaikintas 2000-ųjų viduryje. Ji taip pat kuria naują bazinę infrastruktūrą, kad galėtų priimti karius iš kitų NATO šalių, šiems atvykstant į pratybas. Kitais metais planuojama šaukti apie 1 000 latvių į kariuomenę, o iki 2028 m. norima karių skaičių padidinti iki 6 000.
Šie planai įgavo naujos svarbos po to, kai Putinas trečiadienį įsakė iš dalies mobilizuoti iki 300 000 rezervistų, kad papildytų smarkiai išsekusias savo armijos gretas po beveik septynis mėnesius trukusio karo Ukrainoje.
Toks sprendimas gali reikšti stiprų smūgį Kremliui ir parodyti, kokioje padėtyje išties yra kariuomenė Rusijoje. Savo kalboje Putinas perspėjo dėl tolesnės Vakarų paramos Ukrainai, skelbdamas įspėjimus apie Rusijos branduolinį arsenalą, jei Vakarai nusitaikytų į Rusijos „teritorinį vientisumą“.
„Putinas visada yra labai pavojingas“, – NBC News trečiadienį sakė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. „Ir dabar jis yra beviltiškas ir priima sprendimus, kurie eskaluoja situaciją, bet esu tikras, kad tai jam nepadės“.
Tiesioginės grėsmės iš Rusijos Baltijos šalims nėra, ne kartą pabrėžė regiono pareigūnai. Skirtingai nei Ukraina, Latvija ir kaimyninės Estija bei Lietuva yra tvirtai NATO viduje, todėl saugomos Aljanso kolektyvinės gynybos sutarties, kurią remia JAV, Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos branduolinės valstybės.
Tuo tarpu Rusija išlupo daugelį savo sausumos pajėgų netoli Šiaurės ir Baltijos šalių regiono, kad pabandytų atsverti savo karines nesėkmes Ukrainoje, suteikdama regionui retą ir nedidelį atgaivos jausmą. Tačiau Baltijos šalys vis dar mato ilgalaikę Rusijos grėsmę, nepaisant to, kaip vyksta karas Ukrainoje.
„Nėra neišvengiamos krizės jausmo, bet yra pavojų“, – sakė dabartinis Latvijos patarėjas nacionalinio saugumo klausimais ir buvęs žvalgybos agentūros direktorius Janis Kazocins.
„Rusija išliks ilgalaike grėsme, net jei jos kariuomenė Ukrainoje bus sumušta. Mes amžinai turėsime Rusiją kaimyne“.
Taip pat skirtingai nei Ukraina, Latvija yra geografiškai maža. Būtų per mažai laiko pergrupavimui ir kontratakai, stigtų laiko tam, ką gynybos planuotojai kariniu žargonu vadina „strateginiu gyliu“.
Tai reiškia, kad jei įvyktų blogiausia ir Rusija imtųsi mėginimo įsiveržti ateityje, Latvija turi būti pasirengusi greitai priimti bet kokius NATO karius ir ginklus, kad kuo greičiau išgabentų juos į priešakines linijas. „Atstumas iki Rusijos nuo čia yra tik 200 kilometrų“, – sakė Harlapenkovas.
„Taigi mes neturime laiko. Turime išmokti panaudoti bet kokį ginklą iškart, kai tik jie ateina. Didžiausias mūsų namų darbas – taikos metu sukurti planus ir treniruotis, kuriuos galėtume panaudoti gynybai, jei vėliau to prireiktų“,
Tuo tarpu daugelis NATO sąjungininkų prisijungė prie įnirtingo pasiruošimo ir atgrasymo, išplėsdami aljanso Baltijos šalių pėdsaką per programą, pavadintą „Enhanced Forward Presence“, kuri apima Kanados vadovaujamą kovinę grupę Latvijoje.
Pamačiusi, kaip Rusijos kariuomenė pabandė netikėtai atakuoti Ukrainą, ir tai, ką rusai padarė Bučoje, Iziume ir kituose Ukrainos miestuose, kuriuos trumpam okupavo, NATO keičia savo ilgalaikę strategiją. Jie pereina prie strategijos, kai bandoma neleisti atakuoti nuo pat pradžių, o ne tiesiog grasinti didžiuliu kariniu atsaku po bet kokios invazijos ar žemės užgrobimo.
„Atgrasymas bausme nebėra perspektyvus. Turime pereiti prie atgrasymo veiksmu“, – sakė V. Kazočinas, karine kalba apibūdindamas šį naują NATO požiūrį. Adazi bazė įkūnija šią naują gynybos planuotojų mąstymo erą. Visoje bazėje, kurioje yra apie 3000 darbuotojų, yra lenkų tankai, Kanados ir Čekijos artilerijos sistemos, italų tankų naikintojai ir kt.
Netoliese esančioje Lielvardės bazėje JAV sraigtasparnių „Apache“ eskadrilės buvo dislokuotos kartu su Norvegijoje pagamintomis Ispanijoje valdomomis „žemė-oras“ raketų sistemomis. Šie sąjungininkų vienetai maišosi ir treniruojasi nuo brigados lygio iki būrio lygio, kad išmoktų puolimo ir gynybos scenarijus, kurių, visi nori, kad niekada neprireiktų.
„Jei esate maža Baltijos šalis, niekada negalite sumažinti budrumo lygio vien dėl to, kad Rusijai šiuo metu nesiseka Ukrainoje“, – sakė buvęs aukštas JAV gynybos departamento pareigūnas, dirbęs su NATO saugumo klausimais Jimas Townsendas. „Mes nežinome, kur Rusija bus po 10 metų. Taigi svarbu visada išlikti budriems“, – sakė jis.
