Profesinės sąjungos skundžiasi, kad nuo liepos 1 d. brigadoms tenka vykdyti jai nebūdingas taksi paslaugas išvežioti pacientus į gydymo įstaigas ir grąžinti juos namo.
Raštą dėl atsiradusių trikdžių suteikiant greitąją medicinos pagalbą šią savaitę Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė nusiuntė ir premjerei bei prezidentui.
„Dar 2024 m. birželį GMP tarnybos generalinis direktorius Nerijus Mikelionis viešojoje erdvėje teigė, kad GMP medikai jiems nebūdingos pacientų pavėžėjimo paslaugos neteiks.
Tačiau nepaisant to, liepos 1 d. GMP brigados pradėjo teikti pacientų pavėžėjimo paslaugas paskambinus telefono numeriu 1808.
Sutinkame, kad pacientų pavėžėjimo paslauga yra būtina, bet nepritariame, kad ji būtų teikiama mažinant daug svarbesnės pacientų gyvybei ir sveikatai greitosios medicinos pagalbos suteikimo prieinamumą“, – dėstoma minimame rašte.
Jaučiasi taksi vietoje
Greitosios darbuotojai pažymi, kad užuot gelbėję žmonių gyvybes ir sveikatą, GMP brigados dabar turi teikti ir jai nebūdingas taksi paslaugas pacientams, kurias gali užtikrinti ir medicinos išsilavinimo neturintys darbuotojai.
„Mums tai netikėta, nes ir pačios reformos kontekste visada buvo sakoma, kad tas paslaugas reikia atskirti, greitosios darbas turi būti tikslingas ir skirtas gelbėti gyvybes.
O dabar turime paradoksalią situaciją, kad tapome pavėžėjais ir nei mūsų bendruomenė buvo informuota, nei su mumis buvo apsitarta, nei mes turime tiek fizinių pajėgumų – tų pačių automobilių, postų ir brigadų, kiek turime.
Tad visi yra pasipiktinę, sutrikę, turime išklausyti nusiskundimus ir iš pacientų, kad mes atvykstame pavėluotai, tenka laukti valandą ir dvi. Tai yra dar vienos pareigos, o mūsų yra tiek, kiek yra“, – portalui tv3.lt komentavo Lietuvos greitosios medicinos pagalbos darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Jolanta Keburienė.
Jau sulaukė pacientų skundų
Ji pasakojo, kad darbuotojai sulaukia skundų tiek iš pavėžėjimo laukiančių pacientų, tiek skubiai kviečiančiųjų GMP.
„Teko išklausyti skundus, kad buvo žadėta, jog ir nuveš, ir parveš, palauks, o taip nebuvo, nuvežė ir paliko. Tuo pačiu metu po valandos nuvyksti į iškvietimą, kad ir nelabai skubų, bet visi tikisi greitos paslaugos, kai kviečiasi greitąją“, – dėstė pašnekovė.
Pasak jos, taip atsiranda rizika kažkam gal negauti ir skubios pagalbos.
„Todėl šią problemą iš viešiname, nes taip būti negali. Jei nesame pasiruošę įgyvendinti to pavėžėjimo, kaip pridera, tai reikėjo nukelti įgyvendinimą mėnesiui ar keliems. O dabar kyla nemenkas pavojus, kad galime nespėti ten, kur labai svarbu. Yra pavėžėjų įmonės, tai lygiai tai pat jos turėtų atsirasti ir čia, jei būtų skirta pakankamai lėšų“, – komentavo medikė.
Kaip kreipimesi į Vyriausybę pabrėžė profesinės sąjungos atstovai, pasipiktinimą kelia tai, kad „papildoma pacientų pavėžėjimo paslauga GMP tarnybai buvo priskirta tuo metu, kai Lietuvoje vis dar trūksta brigadų, jos nėra pilnai sukomplektuotos, net nepaisant to, kad dėl geopolitinės padėties pokyčių Lietuvos nacionaliniam saugumui yra iškilusios naujos grėsmės.“
Medikų trūksta – pervežimų daugėja
Profesinių sąjungų rašte pažymima, kad dėl padidėjusio darbo ir fizinio krūvio, kai, pavyzdžiui, tenka nunešti ir užnešti pacientą į penktą aukštą (o GMP brigadoje paprastai dirba du darbuotojai) didėja darbuotojų nuovargis, todėl krinta jų darbo kokybė ir auga pavojus pacientų gyvybei bei sveikatai, o GMP darbuotojai jau esą net svarsto galimybes išeiti iš darbo.
„Užnešus pacientą jau kad ir į antrą aukštą vėliau gaivinimui tiek jėgų negali atiduoti“, – sakė J. Keburienė.
Nors papildomai per šį mėnesį prisidėjo apie 200 tokių neskubių ir specializuotos pagalbos nereikalaujančių pavėžėjimų, pašnekovė teigė, kad tai atsiliepia visiems.
„Bet kuriuo atveju kenčia ir likusios brigados, ne tik tas, kuris veža, nes tie, kurie liko, turi dirbti už tą pavėžėjantį. Ir tie pavėžėjimai yra gana ilgi – iš Utenos į Kauną, iš Vilniaus į Visaginą, štai iš Ukmergės į Uteną vykome pasiimti pacientės ir vežėme į Alytų. Atstumai tikrai yra dideli ir laiko sugaištama daug.
Mes ir taip nespėjame, iš rajonų turime daug pervežimų, nes visur trūksta medikų, dalis paslaugų keliasi į universitetines ligonines. Tad nors pats kvietimų skaičius lieka vienodas, bet kilometrų skaičius auga, reikia laiko jiems nuvažiuoti. Jau nekalbame apie automobilius, kurie vis dar seni, nuolatos reikalaujantys remonto“, – komentavo J. Keburienė.
Situacija laikina
GMP tarnybos direktoriaus pavaduotoja Ilona Kajokaitė neneigė, kad šiuo metu vykdomi iš esmės greitosios funkcijai nepriskiriami pervežimai, tačiau tikino, kad situacija laikina – jau nuo rugpjūčio paslaugas pradės teikti išorės tiekėjai.
„Nuo liepos 1 d. prasidėjęs procesas dar yra styguojamas, dar padaroma klaidų ir kreipiantis 1808, ir žmonės pyksta, kodėl nevažiuoja, ir medicinos personalas pyksta, kodėl turi užsakyti, bet visa tai yra styguojama.
Tačiau reikia pasakyti, kad visi tokie pervežimai iki tol 30 metų buvo priskirti greitajai medicinos pagalbai, pavyzdžiui, kai gulintis pacientas, kuriam nereikalinga medicininė pagalba, grąžinamas iš ligoninės į namus, globos namus ar vežamas iš namų į ligoninę.
Dabar pirmą kartą galų gale konstatuota, kad tai nėra mūsų darbo dalis, nes paciento grąžinimas į namus nėra tas pats, kas iškvietimas dėl infarkto. Pavėžėti ir užnešti pacientą į tam tikrą aukštą nereikia medicininio išsilavinimo. Tad tai, be abejo, turi pereiti į pavėžėjimą ir su laiku tai įvyks. Dabar pirmieji tiekėjai, kurie perims šias paslaugas iš mūsų, atsiras rugpjūčio mėnesį“, – nurodė ji.
Spalvos sutirštintos
Pašnekovė pasidžiaugė, kad profesinės sąjungos tokios aktyvios, bet tikino, kad spalvos kiek sutirštintos.
„Suprantu, kad gal gali atrodyti, jog žadėti pokyčiai, o toliau reikia vežioti tuos pacientus. Bet per pirmas 20 liepos dienų bendras pavėžėjimų skaičius yra kažkur 1450, iš jų su greitąja atlikta 204 pervežimų, kurie atitinka pavėžėjimo kriterijus (tuos pervežimus anksčiau atlikdavome pagal ministro įsakymą arba tai buvo mokama ir ligoninės užsakoma paslauga).
Dabar dirba kažkur 218 greitosios brigadų, tai būtų realiai vienas papildomas pavėžėjimas per ne pilną mėnesį. Tai jis realiai niekaip nepakeitė bendro krūvio. Aišku, yra pavienių pervežimų, kurie prisidėjo papildomai. Bet, palyginimui, per dieną Kauno dispečerinė padaro 600 kvietimų, Vilniaus – 600–700, po 200 padaro Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio dispečerinės, iš viso susidaro virš tūkstančio.
Tai kaip tie 204 kvietimai per 20 dienų gali iš esmės kažką pakeisti? GMP operatyvumas nekrito, kaip lipo į viršų, taip ir liko. Kur teisios profesinės sąjungos, kad kuo greičiau įvyks pilnas perėjimas į pavėžėjimo paslaugą, tiekėjus, kurie tuo užsiima, tuo bus geriau visiems. Bet mes tą anksčiau ir taip darėme, tik buvo mokama iš kito šaltinio“, – komentavo I. Kajokaitė.
SAM: pavėžėjimą teikia GMP ar jos pasitelkti subjektai
Kiek vėliau situacija pakomentavusi Sveikatos apsaugos ministerija patvirtino, kad per pirmąsias 22 pacientų pavėžėjimo paslaugos teikimo dienas ši paslauga visoje Lietuvoje buvo suteikta 208 pacientams.
„Atsižvelgiant į tai, kad Greitosios medicinos pagalbos tarnyba šiuo metu turi 218 brigadų, statistiškai galime paskaičiuoti, kad vienai brigadai, dirbančiai 24/7 režimu, per 22 dienas vidutiniškai teko viena pavėžėjimo paslauga“, – rašoma portalui tv3.lt atsiųstame atsakyme.
SAM taip pat priminė, kad yra nustatyta, jog pacientų pavėžėjimo paslaugas teikia GMP tarnyba ar jos pasitelkti subjektai, asmenims, kurie dėl socialinių-ekonominių priežasčių ar sveikatos būklės negali naudotis viešuoju ar individualiu transportu.
Pacientų pavėžėjimo paslauga gali būti teikiama skirtingo tipo transporto priemonėmis (lengvieji automobiliai, neįgaliesiems ir gulintiems asmens pritaikyti automobiliai) atsižvelgiant į paciento sveikatos būklę.
Nuo liepos 1 d. – nauja paslauga
Portalas tv3.lt primena, kad nuo liepos 1-os dienos praplėstos nemokamos pavėžėjimo paslaugos prieinamumas – iki šiol ši paslauga buvo teikiama 20-yje savivaldybių, o dabar ja gali naudotis ir kitų savivaldybių gyventojai.
Pavėžėjimo paslaugas gali gauti šioms grupėms priklausantys asmenys:
1) kuriems nustatytas 55 procentų ar mažesnis darbingumo lygis, neįgalumo arba specialiųjų poreikių lygis, ir kurie turi teisę į priemokas už kompensuojamuosius vaistus dėl nepakankamų pajamų;
2) kuriems pavėžėjimo paslauga yra reikalinga dėl medicininių priežasčių, pavyzdžiui, turi judėjimo sutrikimų, negali savarankiškai vaikščioti, jiems transportuoti reikalingi neštuvai, deguonis ar kita speciali įranga ir t. t.;
3) 75 metų ir vyresni asmenys, kurie turi teisę į priemokas už kompensuojamuosius vaistus dėl nepakankamų pajamų.
Pavėžėjimas skirstomas į dvi rūšis: nespecializuotą ir specializuotą. Specializuoto pavėžėjimo metu dalyvauja medicininį išsilavinimą turintis asmuo. Tai reiškia, kad pavėžėjimo paslauga teikiama greitosios medicinos pagalbos automobiliu, jo metu yra stebima paciento būklė. Nespecializuoto pavėžėjimo metu medikas pacientų nelydi.
Kaip užsisakyti pavėžėjimą?
Norėdamas užsakyti pavėžėjimo paslaugą, gyventojas turi gauti gydytojo išrašytą elektroninį siuntimą specializuotoms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms. Siuntime turi būti nurodyta, kad pacientui bus reikalinga pagalba pasiekti gydymo įstaigą.
Turėdamas siuntimą, asmuo gali registruotis vizitui pas gydytoją, o tuomet – užsakyti pavėžėjimo paslaugą. Tai padaryti galima paskambinus į Karštąją liniją trumpuoju telefono numeriu 1808 arba kreiptis tiesiogiai kiekvienos projekte dalyvaujančios savivaldybės kontaktais, skelbiamais interneto svetainėje www.1808.lt.
Pavėžėjimo paslaugos operatorius, patikrinęs, ar pacientas turi teisę gauti paslaugą, skiria jo poreikius atitinkančią transporto priemonę, suderina pavėžėjimo laiką. Pavėžėjimo paslauga yra planinė, ją užsakyti rekomenduojama ne vėliau nei prieš dvi darbo dienas iki vizito.
Užsakyti pavėžėjimo paslaugą gali ne tik pats pacientas, bet ir jį lydintis asmuo, socialinis darbuotojas, šeimos narys ar kitas žmogus. Užsakytu transportu kartu su pacientu gali vykti ir jį lydintis asmuo ar net šuo vedlys.
