Nors apie greitųjų testų naudojimą koronaviruso COVID-19 diagnostikoje aktyviau imta kalbėti dar tik infekcijai šalyje pradėjus plisti, be to, ir Sveikatos apsaugos ministerija jau spėjo jų įsigyti, specialistai vis dar neturi vieningos nuomonės, kaip ir kada juos būtų geriausia naudoti.
Greitieji testai nuo molekulinių skiriasi tuo, kad parodo antikūnų kiekį organizme, kuris paprastai atsiranda jau prasirgus, todėl nėra tinkami nustatyti ūmią koronavirusinę infekciją.
VU Gyvybės mokslų centro profesorės Aurelija Žvirblienė patvirtino, kad dėl greitųjų testų naudojimo vis dar esama daug klausimų.
„Šie testai nėra oficialiai sertifikuoti, validuoti, neaišku, koks yra metodų jautrumas. Kad juos apskritai būtų galima naudoti, reikėtų atlikti tokį tyrimą, palyginti su sertifikuotais metodais ir tik tokiu atveju būtų galima juos leisti", – sakė ji.
Mokslininkės teigimu, priešingu atveju juos naudojant gali būti daugiau žalos nei naudos.
„Įsivaizduokite, gaunate rezultatą, apsidžiaugiate, kad turite antikūnų ir esate atsparūs, nors tai gali nieko nereikšti. Arba atvirkščiai – pamačius teigiamą rezultatą galvojama, kad sergama, puolama tikrintis į mobilųjį punktą ar kažkur kitur, taigi yra dar daug klausimų", – aiškino A. Žvirblienė.
Individualiam naudojimui netinkami
Pašnekovė pabrėžė, kad kol kas tiek Sveikatos apsaugos ministerija, tiek specialistai infektologai laikosi tokios pozicijos, kad laisvam, individualiam naudojimui šiuos testus būtų labai neteisinga.
„Viena vertus, žmonės nelabai žinotų, kaip interpretuoti tą rezultatą. Be to, tai vis dėlto yra invazinė procedūra, reikia paimti iš piršto kraują. Tam turi būti paimamas kraujo mėginys, tad tai tikrai nebus tokia situacija, kad visi galėtų lengvai pasitikrinti", – kalbėjo mokslininkė.
Kita vertus, ji sutiko, kad jei testą siūloma atlikti laboratorijoje siekiant išsiaiškinti, ar žmogus jau prasirgo liga, tai gali turėti naudos.
„Tikrai taip nėra, kad specialistai sakytų, kad nėra prasmės tirtis antikūnus. Visi kaip tik pripažįsta, kad žinojimas, koks skaičius žmonių turi tuos antikūnus, kaip atrodo ta populiacija, būtų vertinga žinoti,
Pasitarnautų epidemiologiniams tyrimams
Ne vienam specialistui viešojoje erdvėje keliant klausimą apie visuotinio testavimo idėją siekiant išsiaiškinti infekcija prasirgusiųjų ir imunitetą įgavusių asmenų mastą, A. Žvirblienė sutiko, kad minimi greitieji testai čia galėtų pasitarnauti.
„Jei būtų įvertintas testo patikimumas, tokiam tikslui būtų galima juos panaudoti, ypač vėliau, kai epidemija pradės mažėti. Tai leistų įvertinti, keik žmonių yra prasirgę ir to galbūt net nežino. Tačiau tai jau būtų kitas etapas“, – sakė ji.
Mokslininkė atkreipė dėmesį, kad kai kurios, tokios kaip JAV, Vokietija jau planuoja tokius didelio masto seroepidemiologinius tyrimus, kurie parodytų, kiek žmonių turi antikūnus.
„Teko skaityti, kad toje pačioje Vokietijoje planuojama išduoti specialų pasą, panašų į skiepų, kuris patvirtintų, žmogus turi tam tikrą antikūnų lygį ir gali dirbti, būti viešumoje ir pan.", – pastebėjo ji.
Paklaustas apie galimus tokius visuotinius tyrimus sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga neatmetė tokios galimybės, tačiau pabrėžė, kad dar laukia aiškių medikų, ekspertų rekomendacijų kam būtų visgi geriausia naudoti šiuos greituosius testus.
Spaudos konferencijoje paklaustas apie kai kurių prekiautojų galimą siekį pasipinigauti siūlant tokius testus, ministras sakė nesiimantis to vertinti.
„Ar tai nėra pasipinigavimas, nežinau, kaip vertinti, viskas priklauso, už kiek tuos testus įsigyja ir kiek kainuoja testo padarymas. Jei tai yra įsigyti sertifikuoti testai, nėra jokios problemos. Bėdų gali būti, jei patys žmonės perka kažkur internete iš neaiškios kilmės pardavėjų ir neturi galimybės įsitikinti, ar tai yra tikras, nepadirbtas testas. Bet jei tai daro laboratorijos, nematyčiau jokios problemos", – kalbėjo jis.
Portalas tv3.lt primena, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai, neseniai pradėję apsaugos nuo naujojo koronaviruso priemonėmis prekiaujančių asmenų patikrinimus, informavo, kad juodojoje rinkoje tam tikrais atvejais prekiaujama ir nėštumo testais, kurie būna reklamuojami kaip testai nuo koronaviruso.
Antikūnų kiekis dar negarantuoja imuniteto ligai
Kita vertus, pastebėjo A. Žvirblienė, ir antikūnų buvimas kraujyje dar nėra garantas, kad žmogus turi imunitetą.
„Žiūrint iš mokslinės pusės antikūnų buvimas dar nėra visiškai tapatu teigimui, kad antikūnų lygis organizme yra visiškai pakankamas, kad neutralizuotų virusą. Ir minėtoje Vokietijoje kalbama, kad pirmiausiai turėtų būti atliktas tyrimas, kokia yra koreliacija tarp antikūnų buvimo ir apsauginio imuninio atsako. Tai yra atskiras klausimas ir tik tada galima būtų spręsti dėl to, kad kas galėtų turėti tokį pasą", – sakė ji.
Ministerija, įsigijusi greitųjų testų, pirmiausia kalbėjo, kad jie galėtų būti skirti medikų testavimui. A. Žvirblienė sutiko, kad tai galėtų būti naudojama kaip papildomas diagnostinis įrankis.
„Bet kuriuo atveju pirmiausia turi būti atliekamas molekulinis tyrimas. Tačiau šis antikūnų tyrimas gali būti atliekamas kaip papildomas tyrimas tam medikui ar bet kuriam ligoniui, kuriam buvo diagnozuota liga molekuliniu tyrimu. Tiesiog po kelių dienų pasižiūrėti, ar susidarė antikūnų prieš virusą. Taigi tai būtų kaip papildomas testas, kuris parodytų, kad imuninė sistema susitvarko su virusu", – aiškino ji.
Svarbiausia informacija apie koronavirusą
Koronavirusas yra naujos struktūros koronavirusas, kuris niekada anksčiau nebuvo sukėlęs infekcijų žmonėms. Pagrindiniai jo simptomai yra panašūs į gripo: karščiavimas, kosulys, apsunkęs kvėpavimas ir kiti kvėpavimo sutrikimai. Sunkesniais atvejais koronavirusai sukelia plaučių uždegimą, sunkų ūmų respiracinį sindromą, inkstų nepakankamumą ar mirtį.
Pagal kovo 28 d. atnaujintą apibrėžimą, nuo šiol įtariamas COVID infekcijos atvejis apibūdinamas taip: asmuo su ūmia kvėpavimo takų infekcija (staigiai prasidėjęs bent vienas iš šių simptomų: karščiavimas, kosulys, apsunkintas kvėpavimas) IR nėra nustatyta kitos etiologinės priežasties, kuri paaiškintų šiuos simptomus IR 14 dienų laikotarpiu iki simptomų pradžios keliavo ar gyveno teritorijose, kur vyksta COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) vietinis plitimas ar plitimas visuomenėje.
ARBA
Asmuo su ūmios kvėpavimo takų infekcijos simptomais IR buvęs artimame sąlytyje su patvirtintu ar tikėtinu COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) atveju. Be įtariamų atvejų laboratoriniai tyrimai dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) atliekami ir šioms tiriamųjų asmenų kategorijoms (šios kategorijos asmenys yra tiriami dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) laboratoriškai ir tik patvirtinus atvejį apie jį yra pranešama ir pradedamos taikyti atvejo valdymo priemonės):
1) Asmuo su sunkia ūmia kvėpavimo takų infekcija (karščiavimas ir bent vienas kvėpavimo takų ligos simptomų – kosulys, apsunkintas kvėpavimas) IR kuriam būtina hospitalizacija IR nėra nustatyta kitos etiologinės priežasties, kuri paaiškintų šiuos simptomus.
2) Sveikatos priežiūros specialistai.
3) Kiti asmenys, kuriems pasireiškia ūmios kvėpavimo takų infekcijos simptomai. Tikėtinu atveju laikoma: toks atvejis, kurio tyrimas dėl 2019-nCoV yra neaiškus arba kurio tyrimai buvo teigiami atlikus pan-coronavirus vertinimą. Patvirtintas atvejis yra asmuo, kuriam laboratorijoje patvirtinta COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), nepriklausomai nuo klinikos ir simptomų.
SAM įsakymas numato, kad visiems į šalį iš užsienio grįžtantiems asmenims privalomas 14 dienų karantinas.
Tuo atveju, jei per 14-likos dienų izoliavimosi laikotarpį ligos simptomai neišsivysto, žmogus laikomas sveiku ir gali grįžti į įprastą gyvenimą.
Specifinio gydymo nuo naujojo koronaviruso sukeltos infekcijos nėra, taikomas tik simptominis gydymas. Susirgusieji gali būti visiškai išgydyti, priklausomai nuo jų sveikatos būklės bei nuo to, kada pradedamas taikyti gydymas.
Norint išvengti koronaviruso patariama laikytis bendrųjų higienos taisyklių: plauti rankas su muilu ir šiltu vandeniu, dezinfekuoti rankas, laikytis čiaudėjimo ir kosėjimo etiketo, ne mažiau, kaip 2–3 kartus per dieną vėdinti patalpas, kasdien valyti dažnai naudojamus paviršius kambaryje (pvz., naktinius stalelius, lovų rėmus ir kitus miegamojo baldus).
Žmonėms, kurie dirba namuose nuotoliniu būdu ir vengia socialinių kontaktų, kad nesukeltų pavojaus savo sveikatai, patariama buvimui lauke rinktis tokias vietas, kuriose yra sąlygos išlaikyti saugų atstumą apie 2 metrus (pvz., nuosavas kiemas, miškas, parkas ir pan.).
Čaplinskas: koronavirusas pavojingesnis vyresnio amžiaus žmonėms:
