• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Antradienį jau rugsėjo pirmoji, o su ja, kaip įprasta, pilasi ir nauji pasiūlymai, kaip gerinti švietimo kokybę Lietuvoje. Šįkart pluoštą jų skelbia prezidentas Gitanas Nausėda. Jis siūlo vieneriais metais ankstinti pradinį bei priešmokyklinį ugdymą, ovaikus iš socialinės rizikos šeimų į darželius vesti priverstinai. Visgi ekspertai sutinka ne su visomis idėjomis.

Antradienį jau rugsėjo pirmoji, o su ja, kaip įprasta, pilasi ir nauji pasiūlymai, kaip gerinti švietimo kokybę Lietuvoje. Šįkart pluoštą jų skelbia prezidentas Gitanas Nausėda. Jis siūlo vieneriais metais ankstinti pradinį bei priešmokyklinį ugdymą, ovaikus iš socialinės rizikos šeimų į darželius vesti priverstinai. Visgi ekspertai sutinka ne su visomis idėjomis.

REKLAMA

O kaip rugsėjo pirmajai pasiruošusios mokyklos, kalbame su Žirmūnų gimnazijos direktoriumi Edmundu Grigaliūnu.

Ar mokyklos yra pasiruošusius įgyvendinti saugumo reikalavimus? Ar sugebės išlaikyti atstumą tarp mokinių?

Jeigu kalbėti apie ekstremlalių situacijų vadovo visus punktus, tai galiu drąsiai pasakyti – nežinau Respublikoj mokyklos, kuri visus punktus galėtų įgyvendinti. 

Kiekviena mokykla pagal savo galimybes, aplinkybes mėgins įgyvendinti.

Tarkime, pradinei mokyklai gal yra lengviau, kadangi yra klasinė sistema, vaikai apriboti klasėje, dirba vienas mokytojas, yra lengviau suorganizuoti, kad tų vaikų kontaktų būtų mažiau, o jeigu kalbėti apie vidurinio ugdymo programą, kur visas vaikų srautas skirstosi beveik kiekvieną pamoką į laikinąsias grupes, tai misija neįmanoma.

REKLAMA
REKLAMA

O tai kaip tada darysite?

Mes savo gimnazijoje pasirinkome tokį mišrų variantą, kadangi mokyloj turim virš 700 mokinių ir pusė iš jų mokosi pagal vidurinio ugdymo programą, tai įgyvendinti reikalavimo, kad tie vaikai neturėtų vieni su kitais kontakto, neįmanoma.

REKLAMA

Mes rinkomės kitą kelią. Mes pasirinkome mišrų darbo būdą. Tai yra dalis moksleivių mokysis vieną savaitę nuotoliniu būdu, kitą savaitę kontakte su mokytojais. Tokiu būdu mes visą mokyklą padalijame į du sąlyginius srautus. Pačiose patalpose esame su bendruomene sutarę, kad dalinsime į dvi dalis ir stengsimės, kad tie srautai tarps savęs turėtų minimalius kontaktus.

Vienas iš tų reikalavimų yra tai, kad kiekviena klasė turėtų po atskirą kabinetą, patalpą. Ar iš tiesų tai yra įmanoma?

REKLAMA
REKLAMA

Matote, pasirinkus tokį organizavimo būdą kaip mes pasirinkome, mes pasiskaičiavome, mums užteks, bet reikia turėti omenyje tai, kad yra dalykų pamokos, kada moksleiviai ir, būdami toje pačioje klasėje, dar dalijasi dalis ir nori ar nenori jiems teks keliauti. Tai mūsų pasirinktame variante 1–2 klasių, čia 14–15 metų vaikai, jie turės tas klases. 

Tikriausiai jūsų kolegos renkasi ne visi tokį variantą?

Matote, minčių yra įvairių. Kai kas taiko mišrų variantą, kai derina nuotolinį mokymą su kontaktiniu. Kai kurie renkasi dalinimus. Na, įvairūs sprendimai, nes tie sprendimai labai priklauso nuo pačios mokyklos bendruomenės, mokinių amžiaus ir pastatų, nes jeigu, tarkime, mokykloje yra mažiau mokinių, didelės patalpos, tai nėra problemos ir tai įgyvendinti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

O kaip bus pamokų metu? Nes kai kas sako, kad mokiniais visų pamokų metu turės sėdėti su kaukėmis.

Tai netiesa. Situacija, kad mokinys išsėdėtų visą dieną su kauke, aš manau, kad tai būtų galbūt net ir nelabai etiška. Todėl, kad mes patys puikiai suprantam, kad 8, mokinys praleidžia 6, 7 valandas mokykloje ir visą laiką būti su kauke, tai būtų problemos.

Visą pokalbį su Žirmūnų gimnazijos direktoriumi Edmundu Grigaliūnu kviečiame žiūrėti vaizdo siužete.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų