Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su garsiausiomis D. Grybauskaitės citatomis.
Puota maro metu
Vienas garsiausių D. Grybauskaitės, tuo metu dar ne prezidentės, o eurokomisarės, kirčių tuometinei valdžiai nuskambėjo 2007 metais. Tąkart už biudžetą ir finansinį programavimą atsakinga eurokomisarė kritikavo švaistūnišką 2008 m. valstybės biudžetą.
„Puota maro metu. Valstybė didina skolą, o kiekvieną dieną infliacija skurdina Lietuvos žmones. Mes krizėje? Karas pas mus? Kur yra politinė atsakomybė žiūrėti į infliaciją iš šono ir jos nevaldyti?“ – „Verslo žinių“ konferencijoje kalbėjo D. Grybauskaitė.
Į tai tuometinis premjeras Gediminas Kirkilas atsakė, kad D. Grybauskaitės kritika „nepagerina šalies įvaizdžio“.
Ministras ne visuomet girdi
Prezidente D. Grybauskaitė tapo 2009-aisiais. Jau pradėjusi eiti savo pareigas prezidentė ne kartą viešai reiškė kritiką tuometiniam konservatorių deleguotam užsienio reikalų ministrui Vygaudui Ušackui. Viena šios kritikos priežasčių – delsimas iš pareigų atšaukti tuometinį Lietuvos ambasadorių Gruzijoje Mečį Laurinkų.
„Tai rodo tik tiek, kad užsienio reikalų ministras ne visuomet girdi, ką sako prezidentė, ir aš jam priminiau, kad jis tai turi daryti, nes tai yra mano konstitucinė teisė ir girdėti prezidentę užsienio reikalų ministrams privaloma“, – 2009 m. gruodį TV3 laidai „Savaitės komentarai“ sakė D. Grybauskaitė.
Žemas politinės kultūros lygis
2011 m. konservatoriaus Andriaus Kubiliaus vadovaujamoje Vyriausybėje kilo sąmyšis dėl tuometinio ūkio ministro Dainiaus Kreivio. Ministras dėmesio centre atsidūrė dėl pranešimų, kad galėjo supainioti interesus, skirdamas Europos Sąjungos paramą įmonėms, kuriose akcijų turi jo motina.
A. Kubilius neskubėjo patraukti ministro. Į tai D. Grybauskaitė tų metų vasarį reagavo sakydama:
„Visą šitą kritiką dėl skaidrumo, dėl politinio darbo kokybės visam kabinetui susisiurbia, be jokios abejonės, Vyriausybės vadovas, ir, manau, kad tai yra klaida, kai politikai, galvodami, kad vienas kitą palaikydami, gali iš tikrųjų mūsų gyventojų nuomonę pagerinti tiek apie Vyriausybę, tiek apie visą Lietuvos politinį gyvenimą. <...> Jeigu yra toleruotina, kad verslas ir politika yra susilieję Lietuvoje, tai rodo tiesiog mūsų politinės kultūros labai žemą lygį“.
Tų pačių metų kovo 8 d. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pripažino, kad D. Kreivys, skirdamas paramą, supainiojo interesus. Kitą dieną D. Kreivys atsistatydino iš ministro posto.
Atstūmė „darbiečius“
Prezidentė nevengė konfliktuoti ne tik su konkrečiais politikais, bet ir su partijomis. Po 2012 m. Seimo rinkimų antrojo turo D. Grybauskaitė pareiškė, kad nenorėtų matyti Darbo partijos valdančiojoje koalicijoje
„Šiuos rinkimus, pirmąją vietą ir daugiausiai balsų surinko socialdemokratai, todėl labai didelė tikimybė, kad būtent jiems po to, kai Vyriausioji rinkimų komisija patvirtins galutinius balsavimo rezultatus, ir siūlysiu formuoti Vyriausybę. Bet Vyriausybės formavime, mano nuomone, negali dalyvauti partija, kuri įtariama rinkimuose padariusi daugiausiai šiurkščių pažeidimų, įtariama juodosios buhalterijos ir neskaidria veikla, ir kurios partijos lyderiai yra kaltinamieji baudžiamojoje byloje. Todėl palaikysiu tik tą politinę jėgą, kuri galės suformuoti daugumą be teisiamųjų suole esančios Darbo partijos“, – sakė šalies vadovė.
Darbo partija galiausiai tapo valdančiosios koalicijos dalimi, tačiau savo pergalių pasiekė ir D. Grybauskaitė: „darbietis“ Vytautas Gapšys netapo Seimo pirmininku, o „darbiečių“ senbuviai Loreta Graužinienė, Kęstutis Daukšys ir Virginija Baltraitienė nepraėjo prezidentės atrankos į ministrų postus.
Daro gėdą valstybei
V. Gapšys kritikos susilaukė ir 2013 m. liepą, kai prezidentė pareiškė, jog valdančioji koalicija kompromituoja save ir užtraukia gėdą valstybei, Seimo vadovybėje toleruodami nuteistą tuometinį Darbo partijos vadovą V. Gapšį. Šis kiek anksčiau buvo išrinktas Seimo vicepirmininku.
„Į Seimo vadovybę išrinkę sunkiu nusikaltimu kaltinamą asmenį, socialdemokratai prisiėmė atsakomybę už partijos ir valstybės garbę. Po teismo sprendimo Seimo vadovybėje toleruodami teistą asmenį, visa valdančioji koalicija kompromituoja save ir daro gėdą valstybei“, – sakė prezidentė.
Kremliaus įtaka Darbo partijai
Susirėmimų su „darbiečiais“ netrūko ir vėliau. 2014 m. kovą D. Grybauskaitė sakė, kad Kremlius daro įtaką šiai politinei jėgai, tad Darbo partija negali dalyvauti sprendžiant šalies saugumo klausimus.
„Kai sprendžiami Lietuvos, taip pat ir NATO, apginamumo klausimai, Darbo partijos kandidatų, ir ypač vadovų, kviesti negalėsiu. Turime žinių, kad šios partijos vadovai gali būti [veikiami] Kremliaus. Todėl aiškiai noriu pareikšti Lietuvos žmonėms, kad Lietuvos ir NATO šalių gynyba nebus šios partijos interesų rate“, – sakė D. Grybauskaitė.
Teroristinė valstybė
2014 m. kovą Rusija aneksavo dvi Ukrainos gyvenvietes – Krymą bei Sevastopolį. Tų metų lapkritį prezidentė D. Grybauskaitė pareiškė, kad nestabdoma Rusijos agresija Ukrainoje gali išplisti ir Europoje. Agresorę Rusiją prezidentė pavadino „teroristine valstybe“.
„Ukraina šiandien kovoja už visos Europos taiką, už visus mus. Jeigu teroristinė valstybė, kuri vykdo atvirą agresiją prieš savo kaimynę, nebus sustabdyta, ta agresija gali išplisti Europoje ir toliau“, – LRT radijui sakė prezidentė.
Į tai Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad savo pasisakymais Lietuvos prezidentė aplenkė „pačius ekstremiškiausius“ Kijevo nacionalistų radikalų pareiškimus.
Netrukus Rusijos Valstybės Dūmos komunistų frakcija pateikė siūlymą nutraukti diplomatinius santykius su Lietuva bei šaliai pritaikyti sankcijas.
Minimalūs reikalavimai
2015 m. D. Grybauskaitė sukritikavo tuometinę, 2012 m. sudarytą, Algirdo Butkevičiaus vadovaujamą Vyriausybę.
„Aš tiesiog nesitikiu ir nesitikėjau daug iš šitos valdančiosios daugumos, aš tą sakiau nuo pat pradžių. Todėl reikalavimai šiai valdančiajai daugumai yra minimalūs. Ne mano galioje pakeisti valdančiąją daugumą, ją išrinko rinkėjai, aš turiu dirbti su tuo Seimo kontingentu, kokį patvirtino patys rinkėjai.
Ir iš to varianto, koks yra dabar Seime valdančiojoje daugumoje, kol kas tai yra mažiausia blogybė iš galimų ir todėl aš kritikuoju daug mažiau. Kaip ten sakoma – arba gerai, arba nieko“, – Info TV laidai „Diagnozė – valdžia“ sakė D. Grybauskaitė.
Ji pripažino, jog stebėdama dabartinės Vyriausybės darbą į daug ką numojo ranka, atskirų ministrų veiklą vadino „labai nesėkminga“, tačiau konkrečių ministrų neįvardijo.
Skambutis trukdo dirbti
2015 m. Lietuvą sukaustė iš policijos automobilio su „Kalašnikov“ automatu pasprukusio Igorio Molotkovo gaudynės. Ginkluoto bėglio gausios policijos pajėgos sostinėje ieškojo penkias valandas.
Netrukus tuometinis vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis įsivėlė į konfliktą su Seimo pirmininke Loreta Graužiniene. Ši bėglio paieškų vakarą paskambino ministrui pasiteirauti, kas vyksta, o jis pasipiktino, kad Seimo pirmininkė jį pažadino iš miego ir jos skambutis sutrukdė jam dirbti. Dėl tokio atsako ir prasto pareigūnų pasirodymo ieškant bėglio D. Grybauskaitė sukritikavo tuometinį ministrą S. Skvernelį:
„Turiu pasakyti su apgailestavimu, kad jau ne pirmą kartą ministras demonstruoja žemą politinį lygį, kai mėgina komentuoti arba neprisiima, ar nesupranta savo asmeninės atsakomybės. Ministras privalo laiku ir pilnai informuoti apie įvykius visus valstybės vadovus“.
Kitą dieną S. Skvernelis pareiškė atsistatydinantis.
Skandalas dėl medžioklės
Dar vienas skandalas kilo 2016 m., kai paaiškėjo, kad tuometinė žemės ūkio ministrė „darbietė“ Virginija Baltraitienė tą vasarą kartu su Latvijos žemės ūkio ministru ir jo delegacija, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovu Jonu Miliumi ir dar pora verslininkų dalyvavo medžioklėje bei vakarienėje.
Į šį įvykį D. Grybauskaitė reagavo griežtai – pareiškė, kad ministrės elgesys yra nepateisinamas.
„Žemas skaidrumo suvokimas yra šios Vyriausybės skiriamasis bruožas. Tolerancija piktnaudžiavimui, „zadanijų“ tradicijoms, nepotizmui ir asmeninių interesų protegavimui, reikalų tvarkymui nomenklatūrinėse medžioklėse – stabdo šalies pažangą ir menkina žmonių pasitikėjimą. Ministrės medžioklės istorija nepateisinama. Ją interpretuodama ministrė sukelia ir diplomatines įtampas su kaimynine šalimi“, – sakė D. Grybauskaitė.
Vis dėlto tuometinis premjeras A. Butkevičius ministrės nusprendė neatstatydinti, nes VTEK nustatė, kad ministrė įstatymo nepažeidė.
Antikonstitucinis veiksmas
Šiemet premjeras S. Skvernelis dar kartą užrūstino prezidentę viešai pareiškęs, kad dėl Vilniaus pašonėje dygstančios Astravo atominės elektrinės turi „planą-chuliganą“, kurį ir pateikė Baltarusijai. S. Skvernelis Lietuvos kaimynei pasiūlė statyti ne atominę, o dujų jėgainę ir joje naudoti per Klaipėdą tiekiamas dujas.
Prezidentė tokį premjero žingsnį sukritikavo, vadindama jį „antikonstituciniu veiksmu“.
„Konstitucija numato, kad sprendimus priima tik prezidentas, užsienio politika vykdoma kartu su Vyriausybe. Tai kadangi nebuvo derinta ši tema, o tai yra strateginis užsienio politikos tikslas, manau, kad tai antikonstitucinis veiksmas“, – žurnalistams sakė D. Grybauskaitė.
Tarptautinė gėda
Komentuodama premjero „planą-chuliganą“, D. Grybauskaitė supeikė ir jo pasisakymą apie latvius, esą šie yra ne Lietuvos broliai, o konkurentai.
„Latviai, estai, atrodo, visiškai būtų mūsų broliai, bet taip nėra. Jeigu kalbėti apie tą pačią Latviją, tai yra vienas iš mūsų didžiausių ekonomikos plotmėj konkurentų“, – sakė S. Skvernelis.
„Reikia didelių gebėjimų tokią didelę gėdą tarptautinę daryti iš premjero pusės“, – S. Skvernelio žodžius komentavo prezidentė.
Pirmąkart Lietuvos prezidente D. Grybauskaitė išrinkta 2009-aisiais, antrąkart – 2014-aisiais.
