Konservatoriai šeštadienį susirinko į partijos suvažiavimą, kuriame šventė savo trisdešimtmetį, nes Tėvynės sąjunga buvo įkurta 1993 metais, kaip Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio tradicijų tęsėja. Šįkart partija savo kolegas pasitiko šūkiu „Ginti ir auginti“, kuris šiek tiek primena Lietuvos policijos credo „Ginti. Saugoti. Padėti“.
Savo kalbą G. Landsbergis pradėjo sukakties paminėjimu, nepamiršdamas pabrėžti, kad pagrindinius valstybės žingsnius lydėjo Tėvynės sąjunga, kuri esą nesiblaškė, tvirtai stovėjo valstybės gynyboje „nuo nepriklausomybės atgavimo, stojimo į Europos Sąjungą ir NATO iki šauktinių kariuomenės sugrąžinimo ir energetinės nepriklausomybės“.
Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu konservatoriai valdžioje buvo 1996-2000 m., 2008-2012 m.. ir šioje kadencijoje 2020-2024 m. Nors dažnai dirbo opozicijoje, ši politinė jėga pasižymi gebėjimu vykdyti stiprų spaudimą tuo metu valdančiojoje esančioms partijoms, todėl politikos kuluaruose netgi vyruoja pajuokavimas, kad konservatoriai geriau dirba opozicijoje nei valdžioje.
Lietuva paneigė realizmą
„Pradėčiau nuo dažniausiai man užduodamo klausimo – kodėl jūs padedate Ukrainai? Iš kur kyla lietuvių troškimas padėti agresoriaus užpultai šaliai? Be pragmatiško atsakymo, kad Ukraina išties kovoja ne tik už savo laisvę, bet ir už kitus, esančius netoliese, kuriems agresorius gali grasinti, yra dar vienas atsakymas. Lietuva yra gimusi iš laisvės troškimo ir vėl atgimusi iš jo. Laisvė yra mūsų genetinio kodo dalis. Ir mes laisvę mylinčius žmones atpažįstame tarsi brolius ir seseris, nepaisant geografijos, kultūrinių ar kalbinių skirtumų“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Pasak politiko, lietuviai ėjo į gatves už Sakartvelą 2008 metais, už Ukrainą 2014 metais, už Baltarusiją 2020 metais. „Kiek pajėgiame, padedame Moldovai ir jos laisvę mylintiems žmonėms, kurie su Lietuva buvo nuo pirmos mūsų laisvės dienos“, – kalbėjo partijos vadovas. Moldovos parlamento atstovai buvo atvykę svečiais ir į partijos suvažiavimą šeštadienį.
„Lietuvos laisvė gimė iš tikėjimo, kad laisvė yra neužgniaužiama, nepalaužiama, su ja gimstama ir ji neatimama. Lietuvos laisvė gimė iš galios politikos paneigimo, kad tik tas, kuris turi tankų, yra teisus. Dar Otto fon Bismarcko suformuluotas realizmas, kad pasaulyje, tarsi džiunglėse, laimi stipriausias, paneigtų tokių valstybių kaip Lietuva galimybes egzistuoti. Mūsų laisvės kova paneigia tai, įrodo, kad širdies ir tikėjimo laisvės jėga yra stipresnė. Ir tas tikėjimas, ta atmintis, šiandien yra pagrindinis variklis padėti Ukrainai“, – sako G. Landsbergis.
Tačiau, kaip visuomet, konservatorių lyderis pabrėžė, kad kova už laisvę dar nėra laimėta. Šįkart jis kalbėjo apie kovą už laisvę Ukrainoje, šios šalies kovą su agresore Rusija, bet paprastai G. Landsbergis dažnai pabrėžia, kad laisvė nėra savaime suprantama ir Lietuvoje.
G. Landsbergis pabrėžė Vakarų partnerių neapsisprendimą, atidėliojimą tiekti ginkluotę, o tai leido Rusijos ginkluotosioms pajėgoms įsitvirtinti ir įsikasti apkasuose. Tai lemia, kad dabar kiekvienas atkovotas centimetras reikalauja didžiausių ukrainiečių aukų.
„Vakaruose įsitvirtino pasakymas – būsime su Ukraina tiek, kiek reikės. Tol, kol ukrainiečiai judės. O jei nebegalės judėti? Reikia suprasti, nebebūsime? O jei mes patys esame atsakingi už tai, kiek ir kaip ukrainiečiai gali judėti? Jeigu įranga būtų patiekta anksčiau, jeigu jos būtų pateikta daugiau, gal rezultatą šiandien matytume kitokį?“ – klausė politikas.
Rusija gali pralaimėti – žinome iš patirties
G. Landsbergis pakartojo tradicines mintis, kad V. Putinas kuria karo ir priespaudos realybę, kad Ukrainos pergalė – tai laisvės pergalė, o Ukrainos pralaimėjimas būtų mūsų ir Vakarų pralaimėjimas.
„Putino paskelbta pergalė reikštų naujo pasaulio pradžią. Įsivaizduokime, kokia realybė susikurtų Putinui laimėjus: nuolatinė grėsmė Ukrainai, blokuota Juodoji jūra, Moldova, Sakartvelas, Armėnija susidurtu su nauju spaudimu. Bet grėsmės nesibaigs tik mūsų regione. Nes pralaimėjus laisvei, nelaisvę plėsti norinčios šalys įvertins, kad tai jų šansas. Laisvė nesugebėjo apsiginti – geresnes progos gali ir nebūti. Visos laisvę mylinčios tautos turėtu remti Ukrainos laisvės kovą“, – svarstė konservatorių lyderis.
Dėl šios priežasties G. Landsbergis padarė akivaizdžią išvadą, kad Lietuvos balsas turi būti aiškus, garsus, o Ukraina turi laimėti ne tik karo lauke, bet ir diplomatijoje. Tai yra, Ukraina turi atsiimti ne tik užgrobtas teritorijas nuo 2014 metų, bet ir tapti NATO bei Europos Sąjungos nare, sulaukti teisingumo įtvirtinimo tarptautiniame tribunole, kompensacijų už sugriovimus.
„Gali taip atsitikti, kad balsai iš Bismarcko eros skambės vis garsiau: prieš Rusiją neįmanoma laimėti, nes ji turi nesibaigiančius resursus, nes tai tarsi koks gamtos ar džiunglių dėsnis. Negalima pasiduoti šioms nuotaikoms. Ukraina gali laimėti, Rusija gali pralaimėti. Ir mes tai žinome iš patirties“, – sakė G. Landsbergis.
Savo kalbą G. Landsbergis pabaigė trimis palinkėjimais: nepaliauti kovoti už laisvę, nepasiduoti populizmo virusui bei nepamiršti, kad laisvė, kuri iškovota Kovo 11-ąją, nėra garantuota visiems Lietuvoje. Paskutinis palinkėjimas buvo pats mįslingiausias, nes politikas paminėjo, kad žmonės vis dar skirstomi į grupes ir pogrupius.
„Nepamirškime, kad laisvė, kurią laimėjome Kovo 11-ąją, nėra garantuota ir visiems Lietuvoje. Dar skirstome žmones į grupes ir pogrupius, kuriems galioja kitos taisykles. Laisvę iškovojome visiems. Visiems ji turi ir galioti. Kol taip nėra, dalį Sovietų Sąjungos esame palikę gyvuoti“, – reziumavo politikas.
Trašų , tranzito , Lietuvos geležinkelip , Klaipedos uosto bėdos del jų politikos. Juk tokia pati trašų gamykla ( galimai to pačio savininko) dirba pilnu pajegumo Europoje , o visi kroviniai dabar keliauja per St Peterburgo uostą, kur dauguma laivų kraunasi iš JAV
.kadangi jie kol kas "neliečiami mūsų teisėsaugos- kviečiu per visus būsimus rinkimus tai prisiminti ir balsuoti už tuos kurie myli LT ir jei nekenkia
