Šią kandidatūrą dar turės patvirtinti Europos Parlamentas.
Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė po Europos Sąjungos viršūnių susitikimo sakė, kad „Europos Parlamente bus įvairių reakcijų ir diskusijų“.
Ji teigė, kad Vokietijos politikė svarbiausiame ES poste būtų naudinga Lietuvai.
„Mes gerai pažįstame Vokietijos gynybos ministrę, ji yra palanki Lietuvai, ji labai padėjo, kad atsirastų Vokietijos vadovaujamas batalionas“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.
Europos Vadovų Taryba sutarė, kad jos naujuoju pirmininku taptų Belgijos premjeras liberalas Charles'is Michelis, o ES užsienio politikos vadovu – Ispanijos užsienio reikalų ministras socialistas Josepas Borrellis.Šią kandidatūrą dar turės patvirtinti Europos Parlamentas.
Europos centrinio banko pirmininke ES lyderiai siūlo skirti Tarptautinio valiutos fondo vadovę prancūzę Christine Lagarde.
Įtemptose derybose dėl svarbiausių ES postų Lietuvos prezidentė D. Grybauskaitė buvo svarstoma tarp kandidatų tapti Europos Komisijos vadove, BNS patvirtino šaltiniai Europos Vadovų Taryboje ir Europos Parlamente.
Pagal vieną iš pasiūlymų, pateiktų ES lyderiams Briuselyje antradienio naktį, D. Grybauskaitei tapus Europos Komisijos pirmininke, olandas socialdemokratas Fransas Timmermansas būtų buvęs paskirtas Europos Vadovų Tarybos pirmininku, o dešinysis vokietis Manfredas Weberis – Europos Parlamento pirmininku.
Nė vienas iš šių politikų galiausiai negavo svarbių pareigų. Paketas buvo atmestas, kai Vidurio Europos šalys ir Italija pasipriešino F. Timmermanso kandidatūrai, o Europos liaudies partija pareikalavo, kad jai tektų Komisijos pirmininko postas.
Tai buvo viena iš keliolikos kombinacijų, kurias nuo sekmadienio vykusiose derybose siūlė ES pareigūnai.
Apie šį svarstytą variantą Europos Parlamente dešiniųjų grupės susitikime antradienio vakarą papasakojo ir Europos liaudies partijos atstovas Manfredas Weberis, BNS sakė susitikime dalyvavęs politikas.
Karoblis: „Politikė neturi iliuzijų dėl Rusijos"
Europos Komisijos pirmininke nominuota Vokietijos gynybos ministrė gerai pažįsta Lietuvą ir neturi iliuzijų dėl Rusijos, sako Lietuvos krašto apsaugos ministras.
Anot Raimundo Karoblio, politikė rodė lyderystę Vokietijai apsisprendžiant atsiųsti karius į Lietuvą.
„Ji pakankamai gerai pažįsta per Lietuvą. Per dvejus su puse metų, kai dirbu, buvo du jos vizitai“, – BNS antradienio vakarą sakė R. Karoblis.
„Ji žino, kokia Lietuvos situacija, turėjome bendrų istorijų su propagandos atakomis. Manau, kad ji neturi jokių iliuzijų dėl Rusijos“, – pridūrė ministras.
Jo teigimu, U. von der Leyen taip pat darė viską, „kiek leido koalicijos ribos, kad Vokietijos lyderystė būtų Europoje ir gynybos srityje“, išsiskyrė nuoširdumu ir realistišku situacijos vertinimu dėl bendros Europos gynybos politikos.
Anot R. Karoblio, Vokietijos ministrė taip pat parodė gebėjimą ieškoti kompromisų tais klausimais, kai nuomonės išsiskirdavo.
Vokietija nuo 2017 metų vadovauja NATO batalionui Lietuvoje. Kariai į Baltijos šalis ir Lenkiją buvo atsiųsti siekiant atgrasyti Rusiją.
