Diplomatinių šaltinių teigimu, per konsultacijas Vokietija ir Prancūzija sutarė Europos Komisijos pirmininke siūlyti Vokietijos gynybos ministrę dešiniųjų atstovę Ursulą von der Leyen.
Anksčiau į postą siūlytas olandų socialdemokratas Fransas Timmermansas sulaukė kritikos tiek iš dešiniuosius vienijančios Europos liaudies partijos, tiek iš Vidurio Europos šalių bei Italijos.
„Panašu, kad artėjame prie sprendimo“, – BNS antradienio popietę sakė su derybomis susijęs diplomatas.
Viršūnių susitikimą organizavęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas antradienio pavakare per „Twitter“ parašė, kad „vis labiau artėjama“ prie susitarimo.
Pagal siūlomą planą, Europos Vadovų Tarybos pirmininku taptų Belgijos premjeras liberalas Charles'is Michelis, užsienio politikos vadovu – Ispanijos užsienio reikalų ministras socialistas Josepas Borrellis, o Europos Parlamento vadovu – bulgaras socialistas Sergejus Staniševas ir vokietis krikdemas Manfredas Weberis.
Pagal tą patį pasiūlymą buvusi Prancūzijos finansų ministrė Christine Lagarde paliktų savo dabartinį Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovės postą ir perimtų vadovavimą Europos Centriniam Bankui (ECB).
Tačiau net jeigu šiam planui pritartų ES šalių lyderiai, jį dar turėtų patvirtinti Europos Parlamentas. Keletas aukšto rango veikėjų iš F. Timmermanso centro kairiosios grupės jau išreiškė nepasitenkinimą siūlomu deriniu.
Plano kritikai nori išsaugoti pagrindinio kandidato (vok. spitzenkandidat) paskyrimo principą, numatantį, kad Europos Komisijos pirmininku tampa vienos iš partijų rinkimų sąrašo lyderis.
Daugiausia balsų Europos Parlamente gavusi Europos liaudies partija savo kandidatu buvo paskelbusi M. Weberį.
Iš pradžių planuota, kad nuo sekmadienio vykstantis viršūnių susitikimas bus atnaujintas antradienį vidurdienį Lietuvos laiku, bet oficiali pradžia buvo kelis kartus atidėta.
ES lyderiai prie derybų stalo grįžo apie 17 val., bet po poros valandų vėl buvo padaryta pertrauka. Pasak diplomatų, nauja sumaištis kilo, kai siūlomui planui kritiką ėmė reikšti Vokietijos socialdemokratai, priklausantys Vokietijos valdančiajai koalicijai.
Lietuvai derybose atstovaujanti prezidentė Dalia Grybauskaitė užkulisiuose taip pat buvo minėta tarp kandidatų tapti Europos Vadovų Tarybos arba Europos Komisijos pirmininke, tačiau jos šansus labai sumažino nepartiškumas.
Lenkijos vyriausybė paskelbė, kad prieš formalią derybų pradžią ji buvo susitikusi dvišaliam pokalbiui su Lenkijos premjeru Mateuszu Morawieckiu.
Pati D. Grybauskaitė nuo komentarų žiniasklaidai apie derybas susilaiko.
Anot diplomatų, šios derybos rodo, kad priimant sprendimus vis didesnį vaidmenį ima vaidinti europinės partijos, o Vokietijos kanclerės Angelos Merkel lyderystė mažėja.
Leyen visada buvo Lietuvos pusėje
Naująja Europos Komisijos pirmininke siūloma Vokietijos gynybos ministrė yra glaudžiai susijusi su Lietuva – ji suvaidino esminį vaidmenį vokiečių karių atsiuntimui į šalį.
Prieš dvejus metus U. von der Leyen Rukloje dalyvavo oficialioje ceremonijoje, kurioje buvo paskelbta Vokietijos vadovaujamo NATO bataliono veiklos pradžia.
Tuomet istorinėje kalboje ji pareiškė, kad Lietuva niekada nebeliks viena.
„Lietuvos laisvė ir nepriklausomybė niekada nebebus paaukota dėl nusikalstamos galios politikos interesų sferų“, – tuomet sakė U. von der Leyen.
Buvęs krašto apsaugos ministras, europarlamentaras Juozas Olekas sako prisimenantis ministrės skambutį, kai ji pranešė, kad Vokietija imasi lyderystės NATO batalione Lietuvoje.
„Ji visada buvo mūsų pusėje: ar tai dalyvavimas pratybose, ar oro policijos misijoje ir priimant sprendimus dėl Vokietijos lyderystės tarptautiniame NATO batalione Lietuvoje“, – BNS antradienį sakė J. Olekas.
„Sulaukdavome labai palankaus dėmesio, taigi manau, Lietuvos atžvilgiu, tai bus labai tinkama kandidatė“, – teigė jis.
Gynybos srityje dirbančiai U. von der Leyen, pasak J. Oleko, nėra svetimi ir socialiniai klausimai.
„Jos profesinėje veikloje yra nemažas medikės, gydytojos gyvenimiškas patyrimas, kuris gali būti labai naudingas sprendžiant socialines Europos problemas“, – teigė politikas.
Prieš Vokietijai atsiunčiant karius, Lietuva nusprendė įsigyti vokiškas „Boxer“ pėstininkų kovos mašinas, savaeiges haubicas, sunkvežimius, kariai daug metų naudoja vokiškus automatinius šautuvus G-36.
Paskutinį kartą U. von der Leyen Lietuvoje viešėjo šiemet vasarį. Tuomet ji pažadėjo, kad Vokietija investuos 110 mln. eurų į karinę infrastruktūrą Lietuvoje.
2017 metų kovą U. von der Leyen prezidentė Dalia Grybauskaitė apdovanojimo ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiuoju kryžiumi.
U. von der Leyen einant gynybos ministrės pareigas, ji buvo kritikuojama dėl kai kurių sandorių, dešiniojo ekstremizmo Bundesvere ir prastos ginkluotųjų pajėgų parengties.
Europos Sąjungos šalių lyderiai prie derybų stalo dėl svarbiausių institucijų vadovų postų sugrįžo antradienio popietę.
Diplomatinių šaltinių teigimu, U. von der Leyen turi Vokietijos ir Prancūzijos lyderių paramą, todėl gali būti patvirtinta naująja Komisijos vadove jau antradienio vakarą.
