Lietuvos sveikatos mokslų universiteto epidemiologo Giedriaus Vanago teigimu, nors dabar visus labiausiai domina, kiek yra sergančiųjų, mirusiųjų ar pasveikusių nuo koronaviruso, būtų pats metas pradėti rūpintis, kaip sveikatos priežiūros įstaigos turės veikti artimiausiu metu.
Jo manymu, koronaviruso krizė tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyje labiausiai atsilieps ne verslui ar kokioms kitoms sritims, bet sveikatos priežiūros sistemai.
„Ji tiek ekonomiškai, tiek išsekimo prasme bus labiausiai paveikta. Čia kalbama ne apie kelių mėnesių, o ilgalaikę, kelių metų perspektyvą. Taigi reikia pradėti galvoti, kad pagalbos reikės ne tik verslui, bet ir ligoninėms, medikui. Tas būtinai turėtų būti numatoma“, – pabrėžė epidemiologas.
Ilgalaikės reanimacijos pasekmės
Pašnekovo teigimu dabar tas pasveikimas suprantamas tik taip, kad žmogaus organizme nėra viruso, tačiau nekalbama apie kitas pasekmes, jei, pavyzdžiui, žmogus buvo intubuotas ar atliktos kitos procedūros.
„Nors po intubacijos žmogus bus išgelbėtas, gali atsirasti daug kitų įvairių sveikatos bėdų, kurios turės būti sprendžiamos vėliau.
Tai gali būti ir įvairių organų – plaučių, inkstų, kepenų nepakankamumas, įvairūs neurologiniai sutrikimai, širdies nepakankamumo ir dekompensacijos požymiai.
Išties esama labai daug problemų, susijusių su reanimacijos paslaugomis. Ir tos pasekmės turės būti gydomos, tai – tiek papildomi kaštai, tiek personalo darbo laikas, tiek ligoninių užimtumas ir kita“, – pabrėžė G. Vanagas.
Ūmių būklių gydymo vengimas
Kita epidemiologo įvardyta po karantino laukiama pacientų banga, kuri dabar yra prislopusi, – ūmių sveikatos bėdų turintys žmonės, patys vengiantys ar negalintys gauti pagalbos.
„Kol tęsiasi karantinas ir kovojama su COVID-19 užkratu, ūmių sveikatos problemų turintys žmonės, žinodami, kad ligoninė turbūt dabar yra pati nesaugiausia vieta, patys neskuba joje atsidurti“, – kalbėjo epidemiologas.
Anot jo, sveikatos priežiūros įstaigoje tokie asmenys mažiausiai dabar norėtų būti, nes čia tiek didžiausia rizika užsikrėsti, tiek nedžiugina ir pačių sveikatos priežiūros specialistų požiūris į kiekvieną pacientą kaip į galimą užkrato šaltinį.
„Taigi jei simptomai ne per daug sunkūs, pacientai patys pasirenka likti namuose. Tačiau tas laukimas ateityje prives prie galbūt sudėtingesnių sveikatos būklių ir tai vėl bus papildomi kaštai, sveikatos priežiūros paslaugų poreikiai, ir tos paslaugos ateityje būtų brangesnės“, – dėstė pašnekovas.
Apleistų lėtinių ligų kaina
Trečia G. Vanago įvardyta asmenų grupė, kuriai laiku nesuteiktos paslaugos taip pat atsieis tiek didesnę sveikatos kainą, tiek išlaidas sveikatos sistemai, – lėtiniai ligoniai.
„Lėtinėmis ligomis sergantys žmonės jau turi tam tikrą paskirtą gydymą, priežiūros, galbūt tyrimų, procedūrų planą. Tačiau jos dabar yra nukeltos, atidėtos ar konsultuojama daugiau nuotoliniu būdu. Ir gali būti pražiūrėtas momentas ,kada reikėtų keisti gydymo planą, skirti kitus vaistus, taigi šie ligoniai galimai vėliau bus sunkesni. Tai vėl viskas kainuoja“, – aiškino G. Vanagas.
Negana to, kaip paskutinė rizikos grupėje atsidurianti asmenų grupė įvardyti patys medikai.
„Didėjant darbo krūviui, sunkėjant ligoniams, auga ir fizinis, psichinis medikų išsekimas. O tai gali lemti klaidas, privesti prie kitų skaudžių išeičių, apie kurias jau išgirstame“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.