Sostinės slaugos ligoninėje šiuo metu gydomi maždaug 240 sunkios būklės senukų. Iki šiol slaugos įstaigose tvarka būdavo tokia. Čia patekę žmonės keturis mėnesius galėdavo gydytis nemokamai, o po to pagal galimybę – jei gali susimokėti, gali čia gydytis ir toliau. Tačiau ir čia karantinas diktuoja savo sąlygas. Nuo šiol slaugos įstaigos mokamų paslaugų teikti nebegalės.
Tad jau kitą savaitę Vilkpėdės ligoninė išleis 80 sunkių pacientų, kurių, anot įstaigos vadovės, neretai pasiimti nenori net jų artimieji. Ir toks pat likimas laukia ne tik Vilkpėdės, bet daugybės kitų visoje Lietuvoje slaugomų senukų.
„Pacientai, kurie guli pas mus, dažniausiai jie yra nevaikštantys, dažniausiai jie yra gulintys. Jie dažnai nėra savarankiški, kartais juos reikia maitinti, prausti, sauskelnes keisti ir taip toliau“, – sako Vilkpėdės ligoninės direktorė Ina Čebotariova.
„Buvo tokių, kurie ketino savo jėgomis pasiėmę slaugyti, bet pamatė, kad už tuos pinigus, kuriuos sumoka – valstybės arba įstaigos nustatytą kainą – nepavyksta organizuoti tos paslaugos namie: visą parą slaugyti, maitinti ir demencinę pagalbą suteikti. Yra poreikis tą slaugą gauti institucinėse įstaigose“, – pasakoja Anykščių ligoninės laikinasis direktorius Dalis Vaiginas.
Įsakymą karantino metu nutraukti mokamas paslaugas slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėse priėmė ministras Aurelijus Veryga. Anot jo, tai padės sumažinti riziką, kad slaugos namuose neįsisuktų koronavirusas.
„Tai yra ypatingai aukšta rizika. Jeigu ten užsikrečia žmonės, yra labai daug šansų, kad jie ir žus ten, jeigu liga išplis. Tai ribojimai visi, kurie buvo priimti, ne dėl kažkokių finansų, bet tiesiog siekiant valdyti situaciją“, – teigia sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Daugiau nei 240 sunkiai sergančių senukų prižiūrintis Vilkpėdės ligonės personalas sako, kad tikrai norėtų pacientų turėti kuo mažiau.
„Kontakto čia visgi yra pakankamai daug. Ir viena slaugytoja, dirbanti su 20-30 pacientų, tai jūs įsivaizduokite, koks tai gali būti paplitimo mastas“, – kalbėjo I. Čebotariova.
Savo ruožtu ministras jį kritikuojančius ramina – niekas sunkių ligonių į gatvę nemes. Išimtiniais atvejais, kai paciento būklė yra vegetacinė ir kai pacientas itin prastos sveikatos, jie ir toliau galės likti slaugos ligoninėse. Tačiau, anot Anykščių rajono savivaldybės ligoninės laikinojo direktoriaus, pavyzdžiui, jo įstaigoje iš 47-ių tik vienas pacientas yra vegetacinės būklės.
„120 dienų sulauks 23 pacientai ir nežinia, kur jie keliaus, bet 6 – 7 iš tų pacientų artimieji yra nusiteikę toliau tęsti pas mus gydymą, nes jie nėra užrašyti į eilę gauti paslaugą globos namuose“, – sako D. Vaiginas.
„Jeigu žmogus neturi, kur būti, ir tai yra tiesiog fizinio buvimo klausimas, jo priežiūros klausimas, tai reiškia, kad yra nesutvarkyti klausimai savivaldybėse ir yra nepasirūpinta, kur tie žmonės galėtų būti ne gydymo įstaigoje, nes gydymo įstaiga – dar kartą galiu pasikartoti – tai yra aukštos rizikos įstaiga“, – pasakoja A. Veryga.
Tačiau ir senjorų globos namai – ne išeitis, mat jie perpildyti visoje šalyje.
„Mūsų namuose 220 vietų yra ilgalaikės globos. Ilgalaikei globai laukia vidutiniškai apie 80 žmonių visą laiką eilėje. SUJU Praktiškai metai laiko reikia laukti eilėje“, – teigia senjorų socialinės globos namų vadovas Vytautas Gricius.
Be to, sveikatos apsaugos ministro nutarimu senolių globos namai per karantiną nė negali negali priimti gyventojų.
„Tai dabar žiūrėkit, kas gaunasi, į globos namus priimti negalima, o iš slaugos ligoninės juos išvaro. Tai kur jie eina? Aš sunkiai įsivaizduoju“, – kalbėjo V. Gricius.
Tiesa, į ministro pusę stojantys medikai sako, kad tikrai ne visi iki šiol keturis mėnesius nemokamai slaugos ligoninėse gydęsi ligoniai pratęsdavo sutartis, mat mokama mėnesio slauga tokiose įstaigose atsieina apvalią sumą – daugiau nei 1000 eurų per mėnesį.
