„Kilus karui dramatiška situacija Ukrainoje mobilizuoja mus susitelkti pilnai Lenkijos ir Lietuvos bendrais veiksmais reaguoti į šiuos įvykius. Lenkija ir Lietuva laikosi nuostatos, kad Ukrainai reikia padėti, reikia ją remti, dėti visas pastangas, kad Ukraina atsispirtų Rusijos agresijai“, – penktadienį Seime pradedant pavasario sesiją sakė E. Witek.
Lenkijos Seimo maršalka sako kalboje pažymėjo, kad Lenkija, kaip ir Lietuva, laikosi pozicijos, kad rusų karo nusikaltimai turi sulaukti atsako ir kaltieji turi būti nuteisti.
„Mes tos pačios nuomonės dėl Rusijos keliamų grėsmių, kalbame vienu balsu apie tai, kokiu būdu turime remti Ukrainą karinėje, humanitarinėje plotmėje“, – kalbėjo E. Witek.
Ji Lietuvą vadino strategine partnere, atkreipė dėmesį į pastaraisiais metais suintensyvėjusius šalių vadovų, ministrų susitikimus, taip pat ragino priimti Tautinių mažumų įstatymą. Jis parengtas, tačiau iki šiol nepriimtas Seime.
E. Witek penktadienį taip pat susitiko su premjere Ingrida Šimonyte, Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen.
„Lenkai ir lietuviai labai suprantame ir užjaučiame ukrainiečius jų dabartinėje sunkioje padėtyje ir laikomės tos pačios pozicijos, kad Ukrainai reikia teikti visą įmanomą paramą – tiek karinę, tiek ekonominę, tiek humanitarinę“, – po susitikimo su parlamento vadove surengtoje spaudos konferencijoje sakė E. Witek.
Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen sakė, kad Lenkija ir Lietuva panašiai mato Europos saugumo ateitį, kuri priklausys nuo to, „kaip ir kada Ukrainai pavyks laimėti“.
„Mūsų šalys ir toliau pasiryžusios Ukrainai teikti politinę, ekonominę, karinę ir humanitarinę paramą tiek, kiek reikės“, – pažymėjo Seimo pirmininkė.
