Policijos departamento atstovai apytiksliai paskaičiavo, kad šios bėglės parvežimas į Lietuvą mokesčių mokėtojams kainavo apie 5 tūkst. eurų. Tiesa, pagal šalyje galiojančią tvarką, vėliau šias išlaidas siekiama padengti išieškant konkrečią pinigų sumą iš į šalį sugrąžinto asmens.
Tiesa, jei teismas išteisina asmenį, tada patirtos išlaidos dėl to asmens ekstradicijos taip ir lieka gulėti ant mokesčių mokėtojų pečių. O per metus dėl vykdomų ekstradicijų susidaro tikrai įspūdinga suma, kuri įprastai viršija 500 tūkst. eurų ribą.
N. Venckienės advokatė Sonata Žukauskienė patvirtino, kad išteisinimo atveju dėl pervežimo asmuo neprivalo sumokėti nė cento. Maža to, anot advokatės, tada jau priverstinai grąžintas žmogus turi teisę kreiptis dėl tokiais veiksmais jam padarytos žalos.
Įspūdinga suma
Lietuvos policijos kriminalinio biuro (LKPB) atstovai naujienų portalui tv3.lt patvirtino, kad per metus į Lietuvą vidutiniškai perimama 200-230 asmenų, kurie yra ieškomi Lietuvoje išduoto Europos arešto orderio ar ekstradicijos prašymo pagrindu.
Vidutiniškai asmens konvojavimas iš Europos Sąjungos valstybių kainuoja iki 2 500 eurų. Visos su asmens konvojavimu susijusios išlaidos yra apmokamos iš Policijos departamento biudžeto lėšų.
Tad jei paimtume mažesnį perimamų asmenų skaičių – 200, tada jų pervežimas į Lietuvą per metus kainuoja apytiksliai 0,5 mln. eurų. Būtina įvertinti, kad ši suma susidaro tik tada, jei asmenys yra sugrąžinami iš ES šalių. Kitais atvejais, kaip ir rodo N. Venckienės pavyzdys, ekstradicija kainuoja gerokai brangiau.
LKPB atstovai patvirtino, kad šios išlaidos yra pripažįstamos proceso išlaidomis: „Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ekstradicijos išlaidos yra pripažintinos proceso išlaidomis. Dėl šios priežasties Lietuvos teisėsaugos institucijos teikia civilinius ieškinius baudžiamosios bylose dėl patirtų ekstradicijos išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis ir jų priteisimo iš nuteistųjų.“
Išduoti prašoma ne visus
Pareigūnai patvirtino, kad išduoti Lietuvai prašoma tik tuos asmenis, kuriems, dėl kaip įtariama padarytų nusikaltimų, gresia vienerių metų arba griežtesnė laisvės atėmimo bausmė, išskyrus nesunkų nusikaltimą, kuriuo nepadaryta didelė turtinė žala.
LKPB atstovai įvardijo tokias dominuojančias nusikalstamas veikas: „Dalyvavimas nusikalstamame organizuotame susivienijime, neteisėta prekyba narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, neteisėta prekyba ginklais, šaudmenimis, plėšimas, vagystė, sukčiavimas, seksualinio pobūdžio nusikaltimai.“
Sudėtingiausiais ir didžiausios apimties prašymais yra laikomi tada, kai išdavimo prašoma dėl didelio skaičiaus itin sunkių nusikaltimų, įvykdytų asmenims dalyvaujant tarptautinių nusikalstamų organizuotų susivienijimų veikloje.
Anot kriminalistų, daugiausia asmenų yra konvojuojama iš Jungtinės Karalystės ir Vokietijos. Bet yra pasitaikę ir „egzotiškų“ atvejų, kai asmuo buvo grąžinamas iš Venesuelos, Australijos ar Vietnamo.
Iš Vietnamo buvo sugrąžintas už sukčiavimą vėliau nuteistas verslininkas Sergejus Rachinšteinas. Jo ekstradicija tuomet kainavo beveik 10 tūkst. eurų. Tiesa, S. Rachinšteiną nuteisus Lietuvoje, vėliau teisme iš jo buvo priteista suma, kuri buvo sumokėta už jo pervežimą.
Iš JAV į Lietuvą prieš daugiau kaip 10-metį buvo sugrąžintas ir buvęs koncerno „EBSW“ vadovas Gintaras Petrikas. Iš Lietuvos pabėgęs dar 1997 metais, o atgal sugrąžintas tik po dešimtmečio.
Toks pat likimas ištiko ir Kauno nusikalstamo pasaulio autoritetą Henriką Daktarą. Tiesa, jis į Lietuvą buvo sugrąžintas iš Bulgarijos, kur kurį laiką slapstėsi, bet galiausiai buvo sulaikytas ir perduotas mūsų šalies teisėsaugai.
Specialus pasiruošimas
LKPB atstovai atskleidė, kad asmenų konvojavimą vykdantys pareigūnai privalo atitikti eilę teisės aktuose numatytų reikalavimų.
Jie turi mokėti anglų arba kitą užsienio kalbą, būti išlaikę įskaitą pagal Konvojavimo taisyklių reikalavimus, būti susipažinę ir išmanyti asmenų perėmimą pagal Europos arešto orderį ir ekstradicijos prašymą reglamentuojančius teisės aktus, atitikti pareigūnams keliamus fizinio pasiruošimo reikalavimus.
Asmenų perėmimą iš užsienio valstybių organizuoja ir koordinuoja Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdyba.
Beje, ekstradicijas vykdo ir Lietuva, tiesa, jų yra ženkliai mažiau. LKPB duomenimis, per metus vidutiniškai iš Lietuvos Respublikos užsienio valstybių teisėsaugos institucijoms perduodama apie 100 asmenų.
