Slapukai, arba cookies, yra nedideli failai, atsiunčiami į naršymo įrenginį, kuomet lankomės interneto svetainėse. Be slapukų naudotis internetu būtų labai sunku, mat jie padeda nustatyti, kuris vartotojas valdo įrenginį.
„Kai naudotojas prisijungia [ir] patvirtina savo tapatybę, pavyzdžiui, įvesdamas elektroninio pašto adresą ir slaptažodį, serveris naudotojui pateikia slapuką – mažą failą, kurį atsiunčia į įrenginį. Kai kitą kartą tas pats vartotojas grįžta į svetainę, serveris atpažįsta slapuką ir žino, kad šis naudotojas jau buvo prisijungęs, todėl nereikia dar kartą jo prašyti tos pačios informacijos“, – „Žinių radijo“ laidoje sakė „NordVNP" kibernetinio saugumo ekspertė Sigita Jurkynaitė.
„Slapukų naudojimas mums palengvina naršymą interneto puslapiuose, nes nereikia kiekvieną kartą identifikuotis. Taip pat svetainės, atpažinusios vartotojus, gali identifikuoti, kokiomis prekėmis, kokia informacija mes domimės. Dėl to paieškose gauname panašius variantus ir būna atmetami tie, kurie mūsų poreikių neatitinka“, – paaiškino ji.
Kelių rūšių slapukai – ką rinktis?
Pirmą kartą apsilankius interneto svetainėje, ekrane iššoka lentelė su pasirinkimais „Priimti visus slapukus“ arba „Priimti tik būtinus slapukus“. Kuo jie skiriasi?
Būtinieji slapukai yra pirmosios šalies, t. y. lankomos svetainės sukuriami slapukai. Juose išsaugota informacija žinoma tik tai svetainei, kurioje lankomės.
„Šie slapukai dažniausiai prisimena mūsų prisijungimo duomenis, suasmenintą svetainės turinį, išsaugo nuostatas, kurias mes esame nusistatę. Todėl jie laikomi būtinais, kad galėtume naudoti svetaines, kad jos būtų funkcionalios“, – paaiškino S. Jurkynaitė.
Kita grupė yra tečiosios šalies slapukai, kurie renkami tada, kai interneto svetainė naudojasi išorės paslaugomis.
„Trečioji šalis renka įvairus duomenis apie jūsų naršymo veiklą: kokias nuorodas paspaudėte, kokius produktus žiūrėjote. Šią informaciją renka jau ne pati svetainė, duomenų kaupikliai, kurie priskiria jus į tam tikras demografines grupes, tokias kaip lytis, amžius, galbūt net seksualinė orientacija, kūno dydis ir panašiai.
Šie slapukai leidžia labai plačiai sekti jūsų veiklą internete, dažnai be jūsų aiškaus supratimo, kam tie duomenys yra renkami, ir be jūsų tvirto sutikimo, kad tai bus daroma. Dėl to reikėtų atkreipti dėmesį, ar tai bus būtinieji, ar trečiosios šalies slapukai“, – komentavo kibernetinio saugumo ekspertė.
Deja, taupydami laiką ir norėdami kuo greičiau panaikinti lenteles, dažniausiai patvirtiname visus slapukus, įskaitant ir trečiųjų šalių. S. Jurkynaitė pataria priimti tik būtinuosius slapukus, kad apie mus būtų renkama ne visa asmeninė, o tik svetainės naudojimui būtina informacija.
Galite prarasti ne tik duomenis, bet ir pinigus
Slapukai kartu su visais išsaugotais duomenimis gali būti pavogti – tai parodė tyrimas, kurio metu tamsiajame internete rasta daugiau kaip 54 milijardai interneto slapukų, dalis iš jų iš Lietuvos.
Slapukų vagystės gali sukelti rimtų nemalonumų interneto vartotojams. Pirmiausia, pavogus slapukus, kyla grėsmė mūsų socialinių tinklų, elektroninio pašto paskyroms. Į jas patekę nusikaltėliai gali sukelti reputacinę žalą, rašydami kitiems žmonėms, keldami nepageidaujamą turinį ir kt.
Pasekmės bus dar liūdnesnės, jei sukčiai prisijungia prie elektroninės prekybos, banko paskyrų. Tokiu atveju galima prarasti ne tik asmens duomenis, bet ir pinigus.
Ekspertė dalijasi patarimais, kaip apsisaugoti
Vis dėlto yra kelios taisyklės, galinčios padėti apsaugoti savo duomenis. Pirmiausia, – ką ir minėjo S. Jurkynaitė – lankantis interneto svetainėse priimti tik būtinuosius slapukus.
Taip pat reikėtų reguliariai ištrinti naršyklėje išsaugotus slapukus, kad vagystės atveju nusikaltėliai jų gautų kuo mažiau. Anot S. Jurkynaitės, išvalyti slapukus reikėtų kas 1–2 savaites. Tiesa, kiekvieną kartą ištrynus slapukus reikės iš naujo prisijungti prie paskyrų, tačiau ekspertė primena: „Nukenčia patogumas, bet laimi saugumas.“
Dar vienas patarimas – vengti nežinomų svetainių. Ypač tokių, kurių dizainas, funkcijos ar kiti ypatumai kelia įtarimų.
„Pavyzdžiui, jei kažką perkate internetu ir pamatote, kad tam tikri žodžiai svetainėje yra parašyti su klaidomis, tokiu atveju nereikėtų tęsti pirkimo“, – teigė S. Jurkynaitė.
Taip pat ekspertė ragina atidžiai įvertinti visus failus, kuriuos parsisiunčiame, ir nespausti neaiškių nuorodų, nes per jas įrenginyje gali atsirasti kenkėjiška programinė įranga.
Galiausiai, norint užtikrinti didžiausią apsaugą, reikėtų naudoti specialią programinę įrangą, kuri blokuoja kenkėjiškas programas.
„Svarbiausia visą laiką pagalvoti, neskubėti ir nespausti ant to varianto, kuris jums tiesiog tik pašalins kokią nors nepageidaujamą lentelę ir padarys jūsų apsilankymą internete greitesnį. Dažniausiai, jeigu kažką padarome greičiau, tai kenkia mūsų kibernetiniam saugumui“, – pažymėjo S. Jurkynaitė.
Visas pokalbis – „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“:
