Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus viršininkė Erika Pernavė teigia, kad tokių nusikaltimų šiuo metu pasitaiko, tačiau jų nėra ypatingai daug. E. Pernavė pastebi, jog taip gali būti dėl to, kad nukentėję žmonės paprasčiausiai nesikreipia į policiją, nes jų prarastos sumos būna nedidelės.
„Konkrečios statistikos, kiek į policiją kreipiasi dėl tokio pobūdžio nusikaltimų, nėra, nes tokių sukčiavimo rūšių yra labai daug, todėl policijai yra per didelės sąnaudos analizuoti taip smulkiai pagal pobūdį. Bendra situacija yra stebima, analizuojama ir vertinama.
Tad tikrai pasitaiko, kreipiasi nemažai, bet tikrai neregistruojame ypatingai didelio kiekio tokių nusikaltimų. Galėčiau spėti, kad tokie nusikaltimai turi šiek tiek latentiškumo (latentinis nusikalstamumas – padarytų, bet nepatekusių į apskaitą, neužregistruotų ar neatskleistų nusikaltimų (nusikalstamų veikų) visumos raiškos procesai, – Visuotinė lietuvių enciklopedija). Nes jeigu žalos nedidelės, tai žmonės dažniausiai nesikreipia į policiją ir priima sau tą riziką“, – pastebi E. Pernavė.
Pasak kibernetinio saugumo eksperto Mariaus Pareščiaus, per karantiną sukčiai taip pat nesnaudė – prieš pusantro mėnesio buvo sukurta netikra internetinė parduotuvė, kuri „prekiavo“ medicininėmis prekėmis.
„Už jos slėpėsi 17-kos metų sukčius iš Kauno. Teko padėti policijos pareigūnams vykdyti prevencinius veiksmus ir uždrausti tokiai svetainei sukčiauti“, – prisimena M. Pareščius.
Ką daryti, jei įtari apsipirkęs netikroje internetinėje parduotuvėje?
Pareigūnė E. Pernavė pastebi, kad svarbiausias faktorius atsiskaičius už prekes netikroje elektroninėje parduotuvėje yra greitis.
„Mes turime tam tikras taktikas tyrimo ir pavyksta atsekti. Bet labai svarbus faktorius yra tas, kaip greitai mes gauname informaciją, kuri yra svarbi sėkmingam tyrimui. Greitis labai svarbu, nes gali nutikti taip, kad sukčiai pašalins internetinę parduotuvę.
Taip pat pinigus, kurie yra gaunami į nusikaltėlių sąskaitas, pavedimai įvyksta greitai, todėl sukčiai greitai juos išsigrynina arba tie pinigai yra pervedami į kitas sąskaitas, dėl to labai svarbus laikas“, – pastebi E. Pernavė.
Kaip nepasimauti ant sukčių kabliuko?
Pareigūnė E. Pernavė išskiria kelis faktorius, kuriuos įvertinus galima suprasti, ar elektroninė parduotuvė saugi, ar, visgi, gali būti sukurta sukčių.
„Vienas dalykas, tai siūlytume visada atkreipti dėmesį į internetinės parduotuvės kontaktinius duomenis. Nes paprastai tai turėtų būti juridinis asmuo. Juridinis asmuo turi savo rekvizitus, todėl jie turėtų būti aiškiai matomi. Pamačius įmonės kodą, įmonės pavadinimą, per „Google“ galima pasižiūrėti, kas tai yra per įmonė, ką ji veikia. Ir jeigu el. parduotuvė prekiauja mobiliaisiais telefonais, o įmonės kodas rodo, kad tai – autoservisas, tai reikėtų suklusti ties šituo.
Taip pat niekuomet nesiūlome gundytis didelėmis nuolaidomis. Dažnai žmones pritraukia didelių nuolaidų skelbimas. Pavyzdžiui, nurodo 90 procentų, ar 60 procentų nuolaidą, ir žmonės susigundo. Tai paprastai tokias netikras internetines parduotuves ir kuria prieš šventes įvairias, prieš juoduosius išpardavimo penktadienius ir sukčiai pasinaudoja tokiais momentais. Todėl tikrai rekomenduojame nesigundyti tomis nuolaidomis, nes dažnai jos slepia netikros parduotuvės buvimą.
Taip pat visada atkreipia dėmesį tekste, puslapio atvaizdavime, elementarios gramatinės klaidos. Vėlgi, tai gali būti požymis, kad tai – netikra internetinė parduotuvė. Ryšių reguliavimo tarnyba ir Nacionalinis kibernetinio saugumo centras teikia labai daug rekomendacijų dėl saugaus apsipirkimo ir netikrų elektroninių parduotuvių, todėl siūlyčiau pasinaudoti ta informacija elektroninėje erdvėje ir susipažinti su ja“, – pastebi E. Pernavė.
Kibernetinio saugumo ekspertas M. Pareščius taip pat įvardija kelis patarimus, padėsiančius atskirti netikrą internetinę parduotuvę nuo tikros.
„Viena taisyklė yra ta, kad visos tokios parduotuvės turi turėti saugų atsiskaitymo būdą. Kaip pavyzdys, turi būti galimybė atsiskaityti tokiais mokėjimo būdais kaip „Paysera“, „Paypal“, galimybė atsiskaityti bankiniu pavedimu įmonės ar privataus asmens sąskaita. Tai duoda vieną argumentą, kad pirkti tokioje parduotuvėje yra saugu.
Kitas dalykas, reikia pasižiūrėti, kada yra įkurta interneto svetainė. Tai galima padaryti puslapiuose whois.lt, jeigu puslapis yra Lietuvoje, ir whois.com, jei puslapis užsienyje. Juose reikia įvesti interneto svetainės pavadinimą, tuomet yra parodoma informacija apie svetainės savininką ir datas, kada yra įkurta interneto svetainė. Jei tai nėra neseniai įkurta svetainė, prieš mėnesį ar tris, gali būti tikras, kad ta svetainė yra seniai įkurta ir naudojama ne sukčių vieną dieną.
Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į pristatymo sąlygas. Turėtų būti labai aiškiai įvardinta, kaip pristatys, kas pristatys, nurodoma informacija apie pristatymo būdus ir tai, kaip tą būdą bus galima pasitikrinti. Kaip pavyzdys, dalis logistikos kompanijų duoda siuntos numerį, kurį įvedus į svetainės paiešką, gali sužinoti, kur yra tavo siuntinys. Jei tokios informacijos nėra, gali būti, kad niekas tau nieko ir neišsiųs“, – patarimais dalijasi M. Pareščius.
Sukčiai tobulėja, bet dar vis silpni
Kibernetinio saugumo ekspertas Marius Pareščius pastebi, kad internetiniai sukčiai su laiku vis tobulėja, tačiau džiugina tai, kad jie vis dar yra silpnoki. Tiesa, ekspertas pastebi, kad internetinės svetainės kartais yra sukuriamos išties profesionaliai.
„Sukčiai technologiškai tikrai tobulėja. Iš kitos pusės, aš, kaip saugumo specialistas, džiaugiuosi, kad mūsų sukčiai kol kas yra silpnoki. Su jais lengviau kovoti, juos lengviau identifikuoti ir išvengti tų problemų, kurias turi žmonės, kurie gyvena didesnėse valstybėse. Didesnėse valstybėse sukčių būna daugiau, jie yra aukštesnės kvalifikacijos ir pavagiamos sumos yra didesnės.
Kalbant apie internetinių svetainių kokybę, dažnai sukčių svetainė gali būti kaip tikros svetainės kopija. Vertinant kokybę ir pasiruošimą, pavieniais atvejais sukčių svetainė gali būti netgi gražesnė už tikrą“, – pastebi M. Pareščius.
Už sukčiavimą – griežtos bausmės
Netikras elektronines parduotuves kuriantiems asmenims yra taikoma atsakomybė pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnį, tačiau nusikaltimo kvalifikacijai vienas iš svarbiausių dalykų yra padaryta žala.
„Jei mes turėtume pirmąją dalį, tai būtų bausmė viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 2 metų.
Jeigu padaroma didelė žala, arba yra kiti svarbūs kvalifikuojantys požymiai, tokie, kaip dalyvavimas organizuotoje grupėje, jeigu būtų įrodomas tyrimo metu, tai tokiu atveju bausmė stipriai išauga ir gali būti taikomas laisvės atėmimas iki 8 metų“, – teigia E. Pernavė.
Valstybei reikia pasistengti, kad tokių sukčiavimo būdų būtų mažiau
Kibernetinio saugumo ekspertas M. Pareščius, kalbėdamas apie valstybės pasiruošimą atremti tokius sukčius, teigia, kad šioje vietoje pasigenda valstybinių institucijų aktyvaus įsijungimo.
„Pirmas dalykas, aš manau, kad nėra operatyviai vykdomi prevenciniai veiksmai. Valstybės institucijos nedaro bandomųjų užpirkimų iš tokių parduotuvių“, – pastebi M. Pareščius.
Kitas skaudulys, pasak eksperto, yra valstybinių institucijų neoperatyvumas.
„Valstybinės institucijos, gavusios žmonių skundą, nereaguoja operatyviai. Tokia institucija kaip Vartotojų teisių apsaugos tarnyba, ji turėtų tuo rūpintis, kai žmonės atsiunčia elektroniniu paštu, kai kreipiasi telefonu, jie turėtų operatyviai reaguoti. Šiai dienai valstybinės institucijos kol kas atsirašinėja ir tai yra problema“, – pastebi M. Pareščius.
