Kiek tokie nuogąstavimai realūs, klausiame ekonomistės Indrės Genytės-Pikčienės.
Girdime, kad mūsų verslininkų siunčiamų prekių eksportas į Kiniją mažėja. Kalba ir mėsininkai, kad galbūt jau ne tiek siųs, žmonės vis mažiau parsisiunčia iš Kinijos. Ar galima manyti, kad iš tiesų kažkokį rezultatą turėsime iš tokių baimių ar sustojimų?
Na, iš tikrųjų turime tokį vos ne chrestomatinį panikos elementą, kuomet neaišku nei galutinis mastas, nei pasekmės – tiek pačiai Kinijos ekonomikai, tiek pasaulio mastu.
Jau yra atliekama tam tikri preliminarūs vertinimai, kokią įtaką gali daryti koronavirusas pasaulio ūkiui. Kinijai tai tiesiogiai turėtų nukąsti 1,5 proc. nuo augimo pirmąjį ketvirtį, pasaulio ekonomikai 0,5 proc., eurozona išsisuktų su 0,1 proc., Vokietija šiek tiek daugiau – 0,2 proc.
Čia yra „Deutsche Bank“ paskaičiavimai, bet tai vis tiek yra apibendrinti įverčiai ir tikrasis mastas labai sunkiai vertinamas, nes be tiesioginio poveikio yra ir to vadinamojo „panikos poveikio“. Atitinkamai tai labai stipriai veikia tiek vartotojų, tiek įmonių elgseną. Ir, kaip žinia, jau mūsų eksportuotojai to yra paveikti, jeigu mano, kad ir vartojimas kris, tai atitinkamai pasiplanuos ir kuklesnes eksporto apimtis.
Ar galima manyti, kad tas koronavirusas darys kažkokią įtaką ir galimai krizei. Mes kalbėjome apie krizę, kad galbūt ateis, o gal ir ne. Ar didelė šalis Kinija gali daryti įtaką krizės atsiradimui?
Kad Kinijos įtaka išaugo per pastaruosius keletą dešimtmečių labai stipriai, tai yra akivaizdu. Iš tikrųjų pasaulio prekyboje Kinijos svarba yra pirmutinė – tiek pagal eksportą, tiek importą. Tai yra labai galinga tarpinio vartojimo prekių tiekėja pasaulio pridėtinės vertės grandinėms. Ir iš tikrųjų taipogi yra didžiausia žaliavų vartotoja pasaulyje, tad jos vaidmuo yra milžiniškas ir jis tikrai turi poveikį daugeliui atskirų produktų rinkų segmentui.
Vis tik sakyti, kad čia yra detonatorius, kuris lems dar vieną gilią krizę pasaulio ekonomikoje, būtų ir per drąsu, ir per anksti. Labai priklauso nuo susiklosčiusių kitų aplinkybių. Tiesa ta, kad šiuo metu pasaulio ekonomika ir taip yra pakankamai sulėtėjusi ir yra tų kitų rizikos židinių, bet teigti, kad tai bus kertinė priežastis, dar per anksti.
Kinijos situacija vertina visi didieji pasaulio ekonomikos centrai, pinigų politikos formuotojai, taipogi finansų rinkų ekspertai ir tų nuomonių yra labai įvairių.
Kokios yra pagrindinės, ką prognozuoja?
Aišku, reikia suprasti, kad ir spekuliacijai erdvės yra labai daug. Finansų rinkos per pastarąją parą stipriai sureagavo teigiamai didžiulio fondų valdytojo pareiškimą, kad tai yra laikina, po poros metų ši problema bus pamiršta.
Kita vertus, tie skaičiai, kasdien rodantys, koks yra viruso plitimo mastas ir tempas gąsdina, natūraliai visus laiko ant tokios pakankamai didelės įtampos. Šitas sentimentas nėra palankus, nes atitinkamai jau tiesiogiai matome transporto sektoriuje, naftos rinkoje. Visa tai formuoja bendrą lūkestį, kuris ekonomikai nėra palankus, nes nei turizmui, nei paslaugoms toks panikos elementas yra visiškai blogas ir stabdo.
Tai visgi ne pirmas toks atvejis. Prisiminkime Ebolos virusą, kuris buvo anksčiau. Ar mes galime sugretinti, daryti prielaidas? Kaip gali būti dabar?
Iš tikrųjų Ebola tuo metu atrodė baisu ir tas panikos mastas buvo tikrai labai didelis. Tas virusas pats savaime atrodo daug „piktesnis“ nei šis, bet jis buvo pakankamai greitai suvaldytas ir tikrai šiandienos perspektyvoje ta situacija nebuvo tokia kataklizminė ir ekonomikoje kažkokio labai didelio pėdsako nepaliko.
Tuo tarpu šis virusas (koronavirusas – aut. past.) – jo problema yra ta, kad židinys yra Kinijoje, tai yra viename iš pagrindinių pasaulio ekonomikos variklių. Tai yra viena tokia labai tą paniką ir įtaką didinanti priežastis.
Gera žinia ta, kad labai nemažos pajėgos yra mestos į kovą su šiuo virusu – tiek kalbant apie finansines pajėgas, ieškant priešnuodžių, vakcinacijos ar kitų būdų jį gydyti, tiek atitinkamai, matyt, ir suvaldyti plitimą, bet, aišku, šiandienai labai tas neapibrėžtumas ir nežinia, kaip bus toliau, ji veikia ir būtent per tuos ekonominius mygtukus.
Pokalbį su ekonomiste Indre Genyte-Pikčiene kviečiame žiūrėti vaizdo siužete.
