Apie tai, ar tam tikrai užteks pinigų, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus ir ekonomistas Romas Lazutka.
Gerbiamas Martynai, ar galėtumėte papasakoti, kas laukia senjorų ir kokios prognozės?
M. Šiurkus: Matydami dabartinį ekonomikos augimą ir turėdami tam tikrus įstatymus, susijusius su pensijų indeksavimu, t. y. didinimu, matome, jog užsibrėžtą tikslą, kai vidutinė pensija pasiektų 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio į rankas, jau galėtumėm pasiekti. Galutinis pensijų augimas pasiektų 51 proc. vidutinio darbo užmokesčio į rankas jau 2026 m., pinigine išraiška tai būtų 755 eurai. Manome, kad tai realu padaryti, jeigu ir toliau ekonomika augs.
Ar yra tokių veiksnių, dėl kurių situacija gali pakrypti visai kita linkme?
M. Šiurkus: Be abejo, ir ekonominiai, ir geopolitiniai dalykai. Tačiau dabartinė Vyriausybė turi tam tikrą pagalvę – šiek tiek didinamas „Sodros“ rezervas. Tikimybė pasiekti tokį augimą yra ir jis bus pasiektas, nesvarbu, kokia Vyriausybė bus po rinkimų.
Gerbiamas Romai, ką jūs galvojate apie tokias prognozes, nes ekonomistai tokiais skaičiavimais abejoja, nebent valdžia rastų, iš ko papildomai finansuoti pensijas?
R. Lazutka: Ko gero abejoja ekonomistai, kurie nenori, kad pensininkai gyventų geriau, nes jie norėtų, kad jų verslai mokėtų mažiau mokesčių. Tas suprantama. O tas skaičius, kuris yra dabar paskelbtas yra nei kiek ne stebuklingas, todėl, kad, jeigu pensijos augs taip, kaip iki šiol, tas skaičius bet kokiu atveju bus pasiektas. <...>
O pinigų tikrai yra, jų yra daugiau, nei kad reikia tam tikslui pasiekti. Keletą metų skaičiuojamas Sodros biudžeto perteklius ir pensijos buvo didinamos. Vienintelis suvaržymas buvo valstybės biudžetas, kuris yra smarkiai deficitinis. Taigi, tuomet negali naudoti „Sodros“ lėšų, nepaisant to, kad jų pakanka, mat išlaidos pensijoms, esant bendram valdžios biudžeto deficitui, yra apribotos Mastrichto sutartimi – ne daugiau nei 5 proc. nuo Bendrojo vidaus produkto.
Aišku, visada kyla klausimas, kas kaltas? Kalti tie, kurie torpeduoja mokesčių reformas, todėl, kad to nedarant nepasipildo valstybės biudžetas ir atsiranda stabdis sparčiau didinti pensijas.
Gerbiamas Romai, ką manote apie tuos svarstymus, kad vidutinė pensija siektų apie 70 proc. vidutinio darbo užmokesčio? Ministrė kalba, kad tai gali įvykti 2030 m., ką jūs galvojate?
R. Lazutka: Tai tikrai realistiška, tiesiog mums reikia tvarkytis su valstybės biudžetu, su mokesčiais. Aišku, gali būti, kad ir „Sodros“ padėtis nevisada bus tokia gera, jeigu atlyginimų augimas sustotų arba smarkiai sulėtėtų. Tačiau mes, kaip visuomenė, pensijoms skiriame labai nedidelę Bendrojo vidaus produkto dalį. Jeigu skaičiuotume vien senatvės, tai būtų apie 6,5 proc., tuo tarpu ES vidurkis yra 11 proc.
Akivaizdu, kad tos picos, kuri iškepa, pensininkams atriekiame labai mažai, žymiai daugiau pasilieka darbingo amžiaus gyventojai. Matome ir kitus rodiklius, pavyzdžiui, pensinio amžiaus gyventojų vidutinės pajamos sudaro 63 proc. visų vidutinių pajamų, tuo tarpu ES vidurkis yra 90 proc. Tai, jeigu pensininkams taip krinta pajamos išėjus į pensiją, tai, kur jos lieka? Produktas jau yra sukurtas, pica iškepta. <...>
Galime drąsiai sakyti, kad dirbančioji karta valgo pensininkus. Sakoma, kad dirbantieji išlaiko pensininkus – anaiptol. Juk pensininkai sukūrė viską, ką dabar turime, o skola grąžinama per kukliai.
Visą pokalbį išgirskite straipsnio pradžioje.
.jpg)
stengiausi dirbti???
