Ligoninių vadovai jau dabar bado pirštu į milžiniškai išaugusias sąskaitas už elektrą. Jie nuogąstauja, kad augančios komunalinių ir maitinimo paslaugų išlaidos – dar ne pabaiga. Įstaigų vadovai sako su siaubu laukiantys šildymo sezono ir teigia, kad nieko skubiai nesiimant kentės ir pacientai.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys gi pranešė, kad perskaičiavus paslaugų įkainius gydymo įstaigas pasieks daugiau pinigų. Nuo spalio gydymo įstaigoms papildomai skirs 5 mln. eurų, dar daliai jų skiriami 44 mln. eurų už buvusį krūvį koronaviruso pandemijos metu.
„Pagal šiuo metu turimą informaciją žiemai gydymo įstaigose yra pasiruošta. Buvo perskaičiuoti paslaugų įkainiai, to rezultatas – 2022 m. gydymo įstaigas pasiekė papildomi 17 mln. eurų. Pagal šių dienų skaičiavimus kitiems metams papildomai jau iš karto planuojame dar 20 mln. eurų.
Kadangi situacija keičiasi labai dinamiškai, lapkričio 1 d. vėl imsime duomenis, žiūrėsime, kokią turime situaciją, ją tikrinsime ir žiūrėsime, ar dar turime perskaičiuoti paslaugų įkainius. Tai, matyt, turėsime gyventi tokiu dinamišku ritmu“, – situaciją komentavo jis.
12 mln. eurų jau yra pasiekę
Jis nurodė, kad jau nuo sausio 1 dienos buvo numatyta po vieną milijoną eurų mėnesiui, tai reiškia kad gydymo įstaigas jau yra pasiekę 12 mln.
„Dabar per artimiausius mėnesius dar turėtų pasiekti papildomi 5 mln. eurų. 2022 metų paslaugų įkainių rezultatai pagal tai, kaip veikia gydymo įstaigos, du trečdaliai jų veikia tikrai teigiamai, su pliusu. Taigi daugiau turime bėdų su šviežiausiais mėnesiais, šiuo metu“, – aiškino ministras.
Be kita ko, daugiau nei 60 įstaigų spalį pasieks dar 44 mln. eurų už koronaviruso pandemijos metu patirtas papildomas išlaidas.
„Prie tų 37 mln. eurų, kurie papildomai skiriami dėl komunalinių mokesčių ir maitinimo, gydymo įstaigoms, kurios teikia stacionarines COVID-19 ligos gydymo paslaugas, pažiūrėjome, kokių buvo neatitikimų 2020 m., 2021 m. ir dar spalio mėnesį pasirašysiu įsakymą dėl papildomų 44 mln. eurų. Juos įstaigos galės skirti savo veiklai, kur matys svarbiausia šiandien“, – aiškino A. Dulkys.
Ministro teigimu, 2020 ir 2021 metais buvę įkainiai neatitiko realios situacijos, nes buvo nustatyti dar prieš pandemiją, nežinant realių sąnaudų.
Kiek išaugo komunalinės ir maitinimo paslaugos?
SAM vadovas priminė, kad ministerija atskirai nekompensuoja išlaidų už komunalines paslaugas, kurios, be kita ko, sudarančios tik mažą visų išlaidų dalį.
„Mes nemokame gydymo įstaigoms atskirai išlaidas už komunalines paslaugas ar maitinimą, visa sveikatos apsauga organizuota per paslaugos kainą, įkainį. Šiuo metu maždaug 75 proc. paslaugos kainos sudaro darbo užmokestis, draudimas, skyrimas tam yra aiškiai suskaičiuotas. Taip pat apie 10–12 proc. toje kainoje sudaro vaistai, kitos priemonės.
Kai kalbame apie komunalines paslaugas, tai yra 3 proc., maitinimo paslaugos – maždaug 1 proc. Tai kai kalbame apie tą 1 proc., tai jo viduje didėjimas yra apie 50 proc., kai kalbame apie 3 proc. komunalinių išlaidų, čia augimas yra 30 proc. Tai tie 12+5 mln. eurų skirti toms struktūroms dalims kompensuoti ir kitais metais dar papildomi 20 mln. eurų, kad paslaugų teikimas būtų nenutraukiamas“, – aiškino A. Dulkys.
Jo teigimu, dabar sudarytos visos sąlygos netaupyti nei medikų atlyginimų, paslaugų kokybės sąskaita.
Kartu ministras ragino nesiskųsti, kad neva dėl išaugusių kainų teks uždaryti ligonines.
„Suprantu, kad žiūrint į paskutinių mėnesių šildymo, energetikos kitas paslaugas, gali kilti noras sakyti, kad štai reikės uždaryti gydymo įstaigą. Ne, netiesa. Pasakiau ką tik, kokią paslaugų įkainių dalį sudaro komunalinės ir maitinimo paslaugos. Jei gydymo įstaiga turi ilgalaikes minusines problemas, reikia galbūt ieškoti kitų priežasčių“, – pastebėjo A. Dulkys.
Ragina atlikti namų darbus
SAM taip pat ragina ligonines, poliklinikas taupyti ir taip mažinti savo išlaidas už komunalines paslaugas. Pažymima, kad jei per metus pavyktų sutaupyti bent 1–2 proc. komunalinių išlaidų sąskaita, tai galėtų sudaryti ir apie kelis milijonus eurų.
„Kiekviena įstaiga galėtų apie procentą savo sąnaudų sutaupyti, jei efektyviai įvertins situaciją. (...) Recepto vieno visoms įstaigoms nėra“, – sakė sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė.
Vis tik pasiteiravus, kaip vertina galimybę mažinti temperatūrą ligoninėse ar kitaip taupyti išlaidas, ministras net nesiūlė apie tai galvoti.
„Kategoriškai sakome, apie tai tėra kalbos. Tokių dalykų nereikėtų daryti, mes žinome, kur yra tokių vietų, kur galime peržiūrėti išlaidų struktūrą“, – sakė A. Dulkys.
