Pranešęs apie pasikeitimus dėl Galimybių paso jau artimiausiomis dienomis ministras teigė, kad rudens sesijai Seime yra rengiami teisės aktų pakeitimai ir dėl privalomo skiepijimo.
„Ruošimės diskusijai apie galimybę numatyti tam tikroms veikloms privalomą skiepijimą, tai būtų kalba apie medikų bendruomenę, socialinę globą ir panašiai. Tai čia būsime diskusijų etape“, – sakė jis.
Gali nebekompensuoti ir periodinio testavimo
A. Dulkys nurodė, kad ir vykdant periodinius tikrinimus dėl COVID-19 kaštus ateityje gali tekti dengti darbdaviui arba darbuotojui.
„Diskutuosime apie tai, kad ir ten, kur yra būtinasis sveikatos tikrinimas, kad ten taip pat bus keliamas klausimas, ar tą tikrai turėtų dengti valstybė“, – kalbėjo ministras.
Paklaustas, kaip ketinama tvarkytis su didėjančiais besitestuojančių asmenų srautais, A. Dulkys teigė, kad tai daugiau laikinas dalykas tik paleidus naują privalomai turinčių testuotis asmenų grupę.
„Mes žiūrėsime labai protingai, negalime visų išteklių skirti testavimui, kada ta pati bendruomenė yra atsakinga už skiepijimą ir kitų paslaugų teikimą. Tai tikrai bus daroma protingai, reikia, kad išpildytume tuos poreikius. Bet jei teks pastovėti eilėse, taip, gali reikėti.
Gavome jau signalų, kad kai kas bando gudrauti, žymisi save kaip simptominį ir bando tokiu būdu, tai kviečiu to nedaryti, nes gali tekti ir izoliuotis. Manau, kad čia susitvarkysime, bet pagrindinė žinutė būtų tai, kad mokesčių mokėtojų pinigai turėtų būti skiriami sveikatos paslaugoms teikti ir skiepijimui, o vien susikoncentruoti į testavimą“, – sakė jis.
Taip pat A. Dulkys teigė, kad bus pradėta svarstyti įtraukti dar daugiau veiklų, grupių žmonių, kurie privalėtų periodiškai tikrintis sveikatą.
„Kokių konkrečiai, dar šiandien negaliu atsakyti“, – pridūrė jis.
Darbdaviai bijo netekti darbuotojų
Pateikus argumentą, kad verslas skundžiasi, jog dėl vis griežtesnių priemonių neteks darbuotojų ir neturės jų kuo pakeisti, ministras priminė apie COVID-19 gydymui išleidžiamus pinigus.
„Jei sveikatos apsaugos sistema vėl būtų ant „lūžimo“ ribos, pažiūrėkime, kiek Lietuva, darbdaviai, ekonomika netenka dėl to, kad yra sergama. Pasižiūrėkime, į mokesčių mokėtojų pinigus, kurie yra išleidžiami gydymui nuo COVID-19 – sumos svyruoja nuo 2 iki 50 tūkst. eurų vienam žmogui. Tai, man atrodo, kiekvienam žmogui – ar verslininkui, ar mokesčių mokėtojui – tai yra labai aišku.
Pagalvokite, ką savo gyvenime galite padaryti su suma, kuri yra 2 tūkst., su suma, kuri yra 50 tūkst. Ir visoje šioje kakofonijoje diskusijų gerai skiepijimasis ar blogai, verčia, neverčia, tai čia atsakymai vienareikšmiški. Ir kada 8–9 iš 10 žmonių arba susirgę, arba patekę į ligoninę yra būtent neskiepyti, tai faktai, apie kuriuos diskusijų neverta daryti. Turime judėti į sprendimus. Ir, pasikartosiu, esame stadijoje „nepasiskiepijusių pandemija“, – aiškino A. Dulkys.
9 raudonos savivaldybės
Epidemiologinė situacija šalyje toliau rodo ketvirtosios koronaviruso bangos ženklus. Pagal naujų atvejų skaičius ir teigiamų tyrimų procentų dalį „raudonų“ ir „rausvų“ savivaldybių sąrašas toliau pildosi – jų šalyje jau 9. Trys didieji miestai taip pat patenka į šias zonas.
Per savaitgalį prie jau „raudonavusių“ Klaipėdos ir Šiaulių miestų savivaldybių prisijungė ir Kaunas, šiuo metu priklausantis C1 epidemiologinei zonai. Čia naujų atvejų 100 tūkst. žmonių per 14 paskutinių d. rodiklis siekia 109,1.
Pagal didžiausią naujų atvejų skaičių praėjusią savaitę „pirmavusią“ Klaipėdos savivaldybę aplenkė Palanga. Šiuo metu čia minėtasis rodiklis yra 201, Klaipėdoje – 183,8, Kretingos rajone – 155,4, Šilutės rajone – 140,3, Skuodo rajone – 127,7. Šiaulių miestas pagal šį rodiklį (107) nukrito į 7 vietą.
Kazlų Rūdos ir Pagėgių savivaldybės į „raudonųjų“ sąrašą pateko pagal teigiamų tyrimų procentų dalį – ji atitinkamai siekia 4,7 ir 4,1 proc.
Primenama, kad lietuviška spalvų sistema paremta naujų atvejų skaičiui 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų ir teigiamų testų dalimi per septynias dienas. Ji patvirtinta šių metų vasarį kaip karantino atlaisvinimo planas.
A arba žaliasis scenarijus galioja, kai 100 tūkst. gyventojų tenka mažiau nei 25 atvejai, o teigiamų testų dalis yra mažesnė nei 4 procentai. B arba geltonasis scenarijus suskirstytas į B1, kai yra 25–50 atvejų 100 tūkst. gyventojų, mažiau nei 4 proc. teigiamų testų, ir B2, kai 100 tūkst. gyventojų teka 50–100 atvejų.
96 nauji atvejai
Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 96 nauji koronaviruso atvejai, naujų mirčių dėl šios ligos nefiksuota, pirmadienį pranešė Statistikos departamentas.
14 dienų naujų atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų pakilo iki 65,9, o teigiamų diagnostinių testų dalis per parą išliko nepakitusi ir siekia 2,2 procento.
Šalyje atliktas 2191 molekulinis (PGR) ir 2062 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.
Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydoma 100 COVID-19 pacientų, 13 iš jų – reanimacijoje. Palyginti su ankstesne para, ligonių gydymo įstaigose padaugėjo.
Deguonis papildomai tiekiamas 80 žmonių, aštuoniems pacientams taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 281 tūkst. 63 žmonės, iš jų tebesergančių per parą padaugėjo iki 1721.
Nuo šios ligos iš viso mirė 4410 žmonių, tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejama 9014 mirčių.
