„Nacionalinės priemonės nėra pakankamos. Mes turime užtikrinti mūsų dangaus apsaugą taikos metu ir užtikrinti perėjimą į visuotinę oro gynybą, jei nutiktų krizė. Tai turėtų būti NATO diskusijų prioritetas šį rudenį“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė D. Šakalienė.
„Pokalbis apie tai, kas galėtų būti papildomai daroma, reaguojant į oro gynybos klausimus, grėsmes, susijusias su dronais, tai, kas iš esmės vyksta palei visą (NATO išorinę – BNS) sieną“, – teigė ji.
Pasak ministrės, sąjungininkų tikslas turėtų būti aiškiai susidėlioti oro gynybos pajėgumus ir pratybose mokytis atremti naujas grėsmes, kylančias dėl incidentų, susijusių su dronais.
Kaip rašė BNS, D. Šakalienė rugsėjį Vilniuje su NATO vyriausiuoju sąjungininkų pajėgų Europoje vadu Alexusu Grynkewichiumi aptars oro gynybos nuo dronų stiprinimą.
Rugpjūčio pradžioje ji pranešė su šiuo Aljanso karininku sutarusi, kad blokas įsitrauks saugant Lietuvos oro erdvę.
Šių priemonių Lietuva ėmėsi po dviejų incidentų, kai liepą į šalies oro erdvę iš Baltarusijos įskrido du dronai „Gerbera“, vienas jų nešė 2 kilogramus sprogmenų.
Kariuomenės atstovai laikosi versijos, kad abu orlaiviai pateko į Lietuvą, kai Rusijai siunčiant juos į Ukrainą, šios elektroninės kovos priemonėmis dronų skridimo trajektorija buvo nukreipta.
Po dronų incidentų Lietuvos krašto apsaugos ir užsienio reikalų ministrai bendru laišku kreipėsi į NATO generalinį sekretorių Marką Rutte (Marką Riutę) ir paragino sąjungininkes dislokuoti šalyje antidroninės gynybos pajėgumus.
Savo ruožtu, Lietuva planuoja įsigyti papildomų oro gynybos stiprinimo priemonių už 500 mln. eurų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!