„Finalizuojame sprendimus teisiniame lygmenyje, kurie yra susiję su greitesniu oro erdvės tam tikrų plotų, tam tikrų koridorių uždarymu, kad galima būtų saugiai neutralizuoti taikinius, nesukeliant didelės šalutinės žalos“, – žurnalistams trečiadienį sakė D. Šakalienė.
„Tai šitas procesas turėtų, kaip įmanoma, greičiau vykti“, – pridūrė ji.
BNS rašė, kad diskusijos dėl apsaugos nuo dronų Lietuvoje suintensyvėjo vasarą į šalį įskridus dviem rusiškiems bepiločiams „Gerbera“ iš Baltarusijos. Vienas jų gabeno 2 kilogramus sprogmenų.
Liepos pabaigoje D. Šakalienė teigė, kad rengiamas teisinis reguliavimas, kuris leis „žaibiškai ir efektyviai“ uždaryti tam tikrus oro erdvės koridorius ir juose atlikti naikinimą nekenkiant civiliniams objektams.
Karinių oro pajėgų vadas Antanas Matutis sakė, jog šis reguliavimas, prie kurio jau dirbama kelis mėnesius, susijęs su tam tikrų įgaliojimų keitimu ir suteikimu kariuomenės vadui, kad būtų galima lengviau reaguoti į oro grėsmes.
Tuo metu susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis teigė, kad neįmanoma oro erdvės uždaryti skubiai ir tikino dvejojantis, ar reikėtų numušinėti orlaivius prieš tai jų tiesiogiai neidentifikavus.
„Spręsime artimiausiu metu, ar reikės įstatymo pakeitimo, ar apsieisime be jo, bet jau algoritmai yra sudėlioti. Apie tai irgi šiuo metu kaip tik vyksta labai intensyvūs pokalbiai su kariuomene, kaip algoritmas geriausiai veiktų, kad staigiai galėtumėme uždaryti tuos erdvės kvadratus, kurie mums reikalingi“, – kalbėjo D. Šakalienė.
Kaip skelbė BNS, incidentų, kai į Lietuvą įskrido du rusiški dronai, krašto apsaugos ir užsienio reikalų ministrai bendru laišku kreipėsi į NATO generalinį sekretorių Marką Rutte ragindami sąjungininkes dislokuoti šalyje antidroninės gynybos pajėgumus.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!