Tiesa, viskas pasisuko kiek kitaip nei manė amerikiečiai. Sirija netapo pelke Rusijai, atvirkščiai, rusų įsikišimas pakeitė Sirijos pilietinio karo eigą, jiems pavyko išsaugoti Bashar al-Assadą ir jo prezidento postą. Didelių praradimų Rusija taip pat nepatyrė, o gavo – daug. Šiandien rusai yra svarbūs „žaidėjai“ Sirijoje, jų jau negalima ignoruoti.
Nebuvo jokio diplomatinio susitarimo, vietoje to Maskva tiesiog paveržė įtakos zoną iš Izraelio ir Libano, ir išlaikė lojalų partnerį Assadą prezidento poste. Obamos administracija nematė to, kas jau buvo akivaizdu Sirijoje. Rusija sustiprėjo ir mankština raumenis, o tai reiškia – eis toliau.
Ir tada pasaulį ištiko sureali 2021-22 metų žiema, kai JAV ir Europos valstybės laukė artėjančios Rusijos intervencijos, šį kartą pačioje Europos širdyje. Ir vėl visos analizės kalba apie tai, kad agresorių ištiks baisios pasekmės.
Štai Didžiosios Britanijos Europos reikalų ministras James Cleverly vasario pradžioje prognozavo, kad Ukraina bus „pelkė“ Rusijai. Racionalioje naudos ir žalos analizėje plataus masto karas Ukrainoje turėtų būti skausmingai brangus Kremliui ir atnešti daug aukų, su kuriomis nenorės taikytis likęs pasaulis.
JAV žvalgybos analitikai prognozuoja, kad gyvybės neteks apie 50 tūkst. žmonių. Norima tikėti, kad tokia kaina bus per didelis kąsnis Rusijos elitui, remiančiam Putiną. Elitas nukentės ir asmeniškai, o ir Rusijos visuomenė turėtų pajusti visų aplinkinių pyktį.
Tuo pačiu metu šis karas priartins, o nenutolins NATO karius prie Rusijos sienų. Ukrainiečiai, prognozuojama, taip pat priešinsis ir tai darys ilgai. Taigi, analizės rodo, kad Rusijai tai nebus lengvas pasivaikščiojimas, o atvirkščiai – spąstai ilgiems metams.
Nepaisant šių prognozių, Putino žalos-naudos paskaičiavimai yra visai kitokie ir jie leidžia daryti tokius veiksmus, nuo kurių plaukai šiaušiasi visai Europai.
Rusijos prezidentas rizikuoja ir, pasak stebėtojų, imasi net istorinės misijos suvienyti ar per prievartą draugėn subrukti visas aplinkines slavų šalis. Baltarusija ir Kazachstanas jau po jo padu, dabar atėjo Ukrainos eilė. Kas, jei Rusija laimės Ukrainoje? Kokia ateitis laukia Europos?
Jei Rusija ims kontroliuoti Ukrainą arba iš esmės ją destabilizuos, pavers „žlugusia valstybe“ Europos ir JAV laukia nauja era. JAV ir Europos lyderiai turės permastyti Europos saugumo situaciją tam, kad nebūtų įtraukti į dar didesnį karą su Rusija.
Visos pusės turės įvertinti branduolinio ginklo potencialą ir netiesioginių konfrontacijų galimybę. Šios dvi užduotys: atsakingai ginti taiką ir stabilumą Europoje bei vengti padėties eskalacijos su Rusija bus sunkiai suderinamos. JAV ir jos partnerės gali staiga suvokti, kad yra visiškai nepasiruošę naujos Europos saugumo tvarkos kūrimui, po to, kai Rusija įsitvirtins Ukrainoje.
Rusijai pergalė Ukrainoje, jei ji nutiks, gali turėti pačias įvairiausias formas. Kaip ir Sirijoje, pergalė nebūtinai turi būti tvarus darinys. Pergalė gali būti ir marionetinė vyriausybė Kijeve, ir šalies padalijimas. Rusai pergale laikytų ir šalies sunaikinimą, jei pavyktų Ukrainą paversti „žlugusia valstybe“. Visi šie veiksmai, jei jie pavyks, efektyviai atjungs Ukrainą nuo Vakarų.
Jei Rusijai karinėmis priemonėmis pavyks Ukrainoje pasiekti tai, ko nori, Vakarai, Europa jau niekada nebus tokie patys, kaip buvo. Niekas Europoje nebebus taip pat.
JAV svarba Europoje susvyruos, tikėjimas, kad Europos Sąjunga ir NATO gali užtikrinti taiką ir saugumą Europoje – nevaldomais susvyruos. Saugumo situacija Europoje taip pasikeis, kad reiks susikoncentruoti ties ES ir NATO narių gynyba.
Apie tuos, kurie bus už „klubo“ ribų niekas nebegalvos. Išimtys galbūt bus daromos tik Suomijai ir Švedijai. Tai, kad NATO ir ES užsidarys kitoms potencialioms narėms, nebus sąmoningas sprendimas, o greičiau – aplinkybės, susiklosčiusios itin nepalankiai. Rusijos spaudžiama ES ir NATO neturės jėgų ir noro plėstis, sieks likti savo dabartiniuose rėmuose.
Tikėtina, kad JAV ir Europa taip pat bus nuolatinio ekonominio karo su Rusija stadijoje. Vakarai sieks taikyti sankcijas, Rusija naudos energetinio šantažo ir ekonominės asimetrijos priemones, taip pat – kibernetines atakas. Kinija, tikėtina, stovės Rusijos pusėje.
Bet dėl savanaudiškų paskatų. Europos vidaus politika taip pat pasikeis, visur tvyros baimė ir netikrumas, nes Rusija sieks skaldyti ir valdyti, įnešti sumaišties ir išskirti draugus, užsitikrinti, kad byra pasitikėjimas NATO ir ES.
Rusija, tikėtina, siektų paveikti Vakarų visuomenių nuomonę, įtakoti svetimus rinkimus. Rusijos buvimas, jei Putinas Ukrainoje gaus, tai, ko siekia, „visur“ gali tapti nauja norma Europoje. Dalis to bus įsivaizduota, dalis – tikra. Ir tai iš dalies gali lemti Europos politinį nestabilumą.
Šaltojo karo analogijos nepadės suprasti to, kaip gali atrodyti surusinta Ukraina. Šaltojo karo sienos Europoje atsirado staiga, bet jos buvo aiškios ir užtvirtintos Helsinkyje 1975 metais. O štai Rusijos viršenybė prieš Ukrainą, savotiškas jos kolonizavimas atvers nestabilumo ir nesaugumo skylę nuo Estijos iki Turkijos.
Rusijos buvimas Ukrainoje šios kaimynų niekada nebus laikomas normaliu. Kol rusai ten bus, kaimyninės šalys negalės jaustis saugiai. Tai bus tarsi nuolatinė provokacija arba priminimas apie pavojų.
Šis pavojus reikš, kad karinis, o ne ekonominis saugumas ims viršų Europoje. Visi pirmiausia rūpinsis, kad būtų fiziškai apsisaugoję. Rusija turi didžiausią konvencinę armiją Europoje. Ir nedvejoja jos panaudoti.
ES negali pasirūpinti savo nariais, kiekvienas čia yra už save, o tai – priešingas NATO saugumo supratimas. O saugumo, ypatingai Rytinėms ES flango šalims, itin reikės. Rusijai bus atsakoma sankcijomis ir papildomomis saugumo instaliacijomis, visi pagaliau ims suprasti, kad tarptautinės taisyklės negalioja, jei viena pusė nutaria jų nesilaikyti.
Jei Rusijai itin pasiseks Ukrainoje, Europoje susvyruos Vokietijos reikšmė. Vokietija yra marginali karinė jėga, kuri po Antrojo pasaulinio karo turi „karo neigimo“ identitetą. Draugų ratas, kuriuo ji save apsupo, ypatingai Rytuose: Lenkija, Baltijos šalys atsidurs didelėje rizikos zonoje, čia kils situacijos destabilizavimo pavojus.
Didžioji Britanija ir Prancūzija perims Europos lyderių vaidmenis, nes turi stiprias kariuomenes ir karines tradicijas. Pagrindinis faktorius Europoje visgi liks JAV. NATO ir toliau kliausis JAV parama, o jos ypatingai reikės valstybėms esančioms Aljanso rytuose: Baltijos šalims, Lenkijai, Rumunijai.
Greičiausiai bus priimtas sprendimas visą laiką laikyti nemažai NATO karių rytinėse Aljanso valstybėse. Tikėtina ir tai, kad Suomija ir Švedija norės tapti NATO narėmis, joms atsakyti bus itin sunku.
Europa, nelaimės Ukrainoje atveju, nepripažins naujos-marionetinės vyriausybės Kijeve, jei Maskva tokią „pastatys“. Bet Europa susidurs su moraline dilema, tokia pačia, kaip ir Baltarusijoje. Sankcijos prieš naują valdžią reikš žmonių, gyvenančių Ukrainoje, skriaudimą. Manoma, kad Ukrainoje gali kilti pasipriešinimas, kai kurios NATO šalys-kaimynės jį rems, tai nepatiks Rusijai ir nuolatinė įtampa bus garantuota.
Ukrainoje situacija gali būti sudėtinga, milijonai pabėgėlių spruks į visas puses, o likę šalyje, tikėtina, kovos. Partizaninis karas, primenantis tą, kuris buvo Antrojo pasaulinio karo metu ir po jo – neatmestinas variantas.
Kariniai santykiai tarp Rusijos ir Vakarų pasaulio bus šalti, bet ekonominiai – karšti. Bus sankcijų, jos bus rimtesnės nei tos, kurias iki šiol matėme, lies bankus, technologijas, oligarchų turtus.
Kaip atsakas iš Rusijos pusės, matyt, bus energetinis šantažas, iškasenų mažinimas. Tarkime tokios kritinės iškasenos, kaip titaniumas, nepardavimas Vakarams. Rusija yra antra didžiausia titaniumo eksportuotoja pasaulyje. Ši priešprieša bus išbandymas abiems pusėms ir, tikėtina, Rusija mėgins rasti silpną vietą/šalį Europoje, kurią įtikintų numesti ES ir NATO apribojimus, nepaisyti draudimų ir prekiauti.
Rusija gali būti negailestinga, siekti papirkti, įtakoti ar kitaip veikti Vakarų pasaulio rinkimus, ieškoti prorusiškų lyderių, juos remti. Žvalgyba siautės.
Daugybė šių dalykų jau vyksta. Bet karas Ukrainoje, ir nelaukiama, bet įmanoma Rusijos pergalė ten, visa tai paaštrins. Rusija naudos vis daugiau metodų savo tikslams pasiekti, nejaus skrupulų.
Pabėgėlių iš Ukrainos antplūdis taip pat paryškins gana silpną ES pasirengimą priimti pabėgėlius, sukrypusią jos pabėgėlių priėmimo politiką. O tai į valdžią gali atvesti populistus.
Auksinis gralis bus pasiektas per 2024 JAV rinkimus, kai politinės, kibernetinės ir informacinės jėgos bus metamos tam, kad pasiektų trokštamą tikslą.
Europos ateitis dalinai priklausys nuo tų rinkimų baigties, nes Trumpo arba jo šalininko perrinkimas gali sužlugdyti transatlantinius ryšius ir nustumti į nežinomybę ES saugumo garantijas, ir NATO patikimumą.
Jei įvyks, Rusijos pergalė Ukrainoje ir de facto – Europoje gali reikšti, kad JAV turės keisti savo strategiją Europoje, Azijoje ir Vidurio Rytuose. Tik stipri JAV pozicija NATO padės išlaikyti vienybę, neleisti Rusijai suskaldyti ES valstybių politinės vienybės. Tai nebus lengva, nes be Rusijos JAV dar skaudės galvą dėl Kinijos.
Tikėtina, kad Rusijos invazija į Ukrainą paskatins NATO nares padidinti finansavimą gynybai. Europiečiai suskubs didinti Europos apginamumą, bus siekiama dar glaudesnių santykių su JAV, bet liks dar Rusijos-Kinijos dilema, kuri kankins JAV.
Maskvai, kuri bus nuolatiniame ekonominiame konflikte su Vakarais, Pekinas taps tikru išsigelbėjimu. Tai bus opozicija JAV hegemonijai. Blogiausio scenarijaus atveju Kinija atsisuks prieš Taivaną, jausdama, kad Rusijai pasisekė, mėgins ir savo laimę.
Tiesa, nėra šimtaprocentinių garantijų, kad situacijos eskalacija Ukrainoje uždegs meilės laužą tarp Kinijos ir Rusijos. Kinija turi ambicijų tapti pagrindine ekonomine jėga Europoje, o karas tam sutrukdys, nes jis atneša netikrumą.
Turkija taip pat turi savo interesų. Ir klausimų, kurie kyla po Rusijos invazijos į Ukrainą. Turkijos prezidentas kol kas mėgavosi Šaltojo karo laikų žaidimėliais, apžaisdamas galingesnius už save. Visgi Turkija palaiko gana artimus santykius su Ukraina.
Kaip NATO narė ji visai nesidžiaugia Juodosios jūros militarizavimu, nes Rusijos veiksmai grasina stabilumui ir saugumui arti turkų sienų. Tai gali pastūmėti turkus link JAV, kas reikš pleištą tarp Turkijos ir Rusijos.
Karti karo Ukrainoje realybė yra ta, kad JAV ir Rusija dar kartą Europoje susitinka kaip priešės. Visgi jos yra priešės, kurios negali tiesiogiai susikibti. Tai reikš fantastiškai sudėtingus laviravimus, triukus, geopolitinį karą, ekonominius karus.
JAV ir Rusijos konfrontacija, blogiausiu atveju, gali virsti proxi karais Vidurio Rytuose ar Afrikoje. Ten JAV gali pasukti po savo liūdno pasirodymo Afganistane.
Karui Ukrainoje jau vykstant, Vakarai negali nuvertinti Rusijos. Galima Rusijos pergalė Ukrainoje nėra iš fantastikos srities.
Blogiausia tai, kad Vakarai mažai gali padaryti, kad pakeistų istorijos eigą. O pakeisti to, kas nutiko ir suvis negali.
Tiesa, karai, kurie yra laimėti, niekada nebūna laimėti amžinai. Dažnai šalys pralaimi tada, kai laimi ne tuos karus.
Daugiau stebėkite TV3 Žiniose:
