Reprezentatyvaus gyventojų nuomonės tyrimo duomenimis, JAV vaidmeniu pasitiki ar labiau pasitiki 23,3 proc. respondentų, o nepasitiki ar labiau nepasitiki 52,3 proc. apklaustųjų.
Likusieji nuomonės šiuo klausimu neturėjo.
Neišpildo lūkesčių
Kaip BNS teigė Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas socialdemokratas Remigijus Motuzas, nepasitikėjimas kyla dėl sukurtų, bet neišpildomų lūkesčių.
„Lietuvos gyventojai norėtų, žinoma, spartesnių veiksmų, rezultatų, nes žadėta per šimtą dienų (užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą – BNS), paskui žadėta, kad derybos įvyks ir taip toliau. Kita vertus, mes matome ir dabar, naujausios derybos Stambule (...), visa tai duoda tokius rezultatus ir kelia nepasitikėjimą žmonių“, – kalbėjo parlamentaras.
Ukrainos rėmėjų šoką kovą sukėlė viešas JAV prezidento Donaldo Trumpo konfliktas Baltuosiuose rūmuose su ukrainiečių lyderiu Volodymyru Zelenskiu, Vašingtono sprendimas laikinai stabdyti karinę paramą Ukrainai.
Dalis jų kaltina D. Trumpą derybose nuolaidžiaujant Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorės Dovilės Jakniūnaitės teigimu, apklausos rezultatus lėmė naujosios JAV administracijos veiksmų visuma.
„Rezultatą, aš manyčiau, labai smarkiai paveikė bendrai pirmųjų šitų keturių su puse mėnesių JAV komunikacija ir įvairūs sprendimai arba užuominos į sprendimus, kiek buvo blaškomasi ir kiek buvo spaudžiama Ukraina dėl derybų, turbūt susideda ir bendrai spaudimas NATO, užuominos, kad JAV nepalaikys, negins, jeigu Europos valstybės neduos finansavimo, grasinimai Grenlandijai“, – BNS sakė politologė.
JAV prezidentas yra užsimojęs perimti Danijos autonominę teritoriją – Grenlandiją. Jis taip pat yra pagrasinęs, kad negins NATO narių, nepasiekiančių reikiamų išlaidų gynybai.
Praėjus kiek laiko po šių teiginių, Lietuva paskelbė apie ketinamą 2026–2030 metais padidinti gynybos finansavimą iki 5-6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Šalies vadovai teigia, kad toks sprendimas nėra susijęs su JAV administracijos atstovų kalbomis.
Besikeičiantis požiūris
R. Motuzas sakė nemanantis, jog apklaustųjų nepasitikėjimas Vašingtono vaidmeniu derybose gali būti susijęs su požiūriu į JAV Lietuvoje.
„Tie dalykai nėra susiję, žmonės tiesiog nesieja. Dalis žmonių mano, kad Lietuva yra NATO narė ir JAV karių buvimas yra kaip būtinas ar privalomas dalykas ir nesieja to su gera valia. JAV irgi tas nuotaikas analizuoja, Valstijoms taip pat svarbu, kaip kiekviena valstybė vertina požiūrį į ją, santykį į ją“, – svarstė Seimo narys.
Amerikiečių televizijai NBC balandį paskelbus, kad Pentagonas svarsto galimybę atitraukti apie 10 tūkst. karių iš Rytų Europos, Lietuvos viešojoje erdvėje pasirodė nuogąstavimai dėl šalyje tarnaujančių maždaug tūkstančio amerikiečių karių ateities.
Tada prezidentas Gitanas Nausėda paragino nekreipti dėmesio į žiniasklaidos pranešimus ir kliautis oficialia informacija. Apie signalų dėl pajėgų išvedimo nebuvimą tuomet kalbėjo ir užsienio bei krašto apsaugos ministrai.
D. Jakniūnaitė teigė daranti prielaidą, jog panašioje apklausoje klausiant, kiek pasitikima JAV kaip Lietuvos saugumo garantu, nepasitikėjimo lygis būtų šiek tiek mažesnis.
„Lietuviai daugelį metų apklausose Europos kontekste turi stipriausią proamerikietišką poziciją. Šiame kontekste šita apklausa irgi labai įdomi, nes tas požiūris akivaizdžiai krito, šiek tiek vyksta nuotaikų lūžis ir bendrai sąmonė, apie ką yra patikimi strateginiai partneriai“, – sakė VU TSPMI Tarptautinių santykių katedros vedėja.
Šią savaitę paskelbtas 2025-ųjų globalus demokratijos suvokimo indeksas, parodęs, kad per pastaruosius metus JAV įvaizdis tarp pasaulio gyventojų prastėjo.
Šalių, kuriuose Vašingtonas vertinamas labiau teigiamai nei neigiamai, sumažėjo nuo 76 iki 45 proc., o JAV geriau už Kiniją įvertinta tik keturiuose Europos valstybėse, tarp jų buvo ir Lietuva.
Skirtingos žinutės
Pasak D. Jakniūnaitės, problemų kelia ir tai, kad Lietuvos politikai vengia nuoširdžių atsakymų į klausimus apie pasitikėjimą JAV, nuolat kartoja, jog Vašingtonas tebėra patikimiausias partneris saugumo srityje.
„Man atrodo, tas prasilenkimas politinio viešojo diskurso, kuris tarsi transliuoja optimizmą, bet kita vertus, gyventojų nuostatos, labai įdomus išsiskyrimas ir tam tikras ženklas, kad šiaip jau politikai nešneka žmonėms“, – sakė politologė.
„Iš to, kad mes matome vieną dalyką, o mums sako kitą, gali atsirasti tam tikro skepticizmo ir apskritai pasitikėjimo (sumažėti – BNS) užsienio politikos sprendimais, pasirinkimais, jeigu toks prasilenkimas nuomonių toliau tęsis“, – pridūrė ji.
Aukščiausi Lietuvos politikai nėra linkę kritikuoti JAV administracijos veiksmų siekiant ugnies nutraukimo Ukrainoje ir pabrėžia siekiantys išsaugoti pozityvią darbotvarkę Vašingtono atžvilgiu.
R. Motuzas BNS sakė, kad jam trūksta viešos diskusijos apie užsienio politiką.
„Aš manau, kad mes, politinės partijos, turime viešai pareikšti požiūrį į JAV ir į tai, kas vyksta NATO, pasaulyje ir kitur. Aš manau, kad kalbėti apie tai turime“, – teigė socialdemokratas.
Tikslūs apklausos rezultatai:
„Vilmorus“ apklausoje respondentų klausė:
Ar pasitikite, ar nepasitikite JAV tarpininkavimu derybose dėl taikos Ukrainoje?
Atsakymai:
- Pasitikiu – 6,9 proc.
- Labiau pasitikiu – 16,4 proc.
- Labiau nepasitikiu – 22,4 proc.
- Nepasitikiu – 29,9 proc.
- Neturiu nuomonės – 24,4 proc.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ reprezentatyvią visuomenės apklausą atliko gegužės 2–12 dienomis, jos metu apklaustas tūkstantis šalies gyventojų. Maksimali apklausos paklaida siekia 3,1 procento.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
„Kai kvailumas tampa patriotizmu, būti protingu tampa pavojinga“.
Isaak Azimov
O D. Trumpas yra kitoks. Jo mąstymas ir veikimo principai visiškai kitame poliuje, nei mūsų „išsilavinusio elito“.
D. Trumpas žino, kad klestinti valstybė pinigus turi uždirbti, o ne tik spausdinti ar skolintis– kaip buvo iki šiol yra populiaru tiek JAV, tiek ES bloke ir kol kas yra labai populiaru Lietuvoje. Jis žino, kad Lietuvos šarikovų pamėgta formulė „atimti ir padalinti“ tėra tik visuomenę kiršinanti ir tuščias iliuzijas (neva po to gyvensim geriau) kurianti toksinė medžiaga.
Todėl jis, kaip tikras verslininkas, puolė savo šaliai pinigus uždirbinėti – štai savaitę „pasisukinėjęs“ po Persijos įlankos šalis savo valstybei pritraukė apie 3,5 – 4 trilijonus ekonominės naudos.
Ir tai mums nepatinka – mes vis dar gyvename pasirėmę į tas mąstymo klišes, pagal kurias reikia tik atimti, skolintis ir vaidinti gelbėtojus, perskirstant svetimus pinigus.
D. Trumpas dar yra tas, kuris gyvena realybėje. O ta realybė yra visiškai priešinga, nei ta iliuzinė, kuri, kaip tas ilgalaikis Covid, vis dar saugiai tupi mūsų mąstymo konstrukcijose.
Paprasčiausias pavyzdys – supratimas apie karą Ukrainoje. D. Trumpo supratimas apie to karo priežastis visiškai kitoks, nei tas, kurį mums implantavo „globalus elitas“, vykdydamas Rusijos silpninimo strategiją, kuri patyrė visišką fiasko ir baigėsi baltomis nosinaitėmis prie „norinčių koalicijos“ stalo traukinio vagone.
D. Trumpas sako:
„Aš turėjau sunkų pokalbį su Zelenskiu ir man nepatiko ką jis kalba. Jis neturi kozirių. Jis neturi kortų rankose. Aš atvirai jam tai sakau. Jis turi reikalą su galinga armija ir su tais, kurie yra drąsūs ir valdo puikų ginklą“.
(Video- mano Telegram).
Bet mūsų „realybė“, kurią mums „implantavo“ globalus elitas su savo masiniu smegenų naikinimo ginklu masinės žiniasklaidos pavidale, yra visiškai priešinga: mes vis dar netrukus laimėsime, mes dar pakovosime dėl Krymo, nes tas karas tai.....mūsų. Kodėl mūsų? Nūū, tai per televizorių sakė. Ir dar sakė, kad Putinas išsigando Zelenskio, todėl mes toliau tikėsime, kad esame patys stipriausi pasaulyje kartu su visa „norinčių“, tiksliau „servetėlių“ koalicija.
Todėl mes toliau nekęsime D. Trumpo, kuris nori atimti tai, ką mes turime brangiausio – tai mūsų tikėjimą, nesvarbu, kad ir pseudorealybėje besivoliojantį.
D. Trumpas yra kitoks. Jis įsitvirtina per savo viziją, kuri vadinasi tiesiog MAGA. Jam nereikia jokių visuomenės kiršinimo strategijų, taip vadinamų „skaldyk ir valdyk“, kurios kol kas ypatingai gerai veikė, padėdamos būti reikšmingiems tiek mūsų „išsilavinusiam“, tiek globaliam elitui. Todėl, atėjęs į valdžią, D. Trumpas pastūmė šonan visas „spalvotas“, „klimatines“, „tvarumo“ ideologijas, kaip seniai nusidėvėjusį sąmonės konstrukcijų varžtą. Nežinau, kaip ši D. Trumpo sukelta ideologinė griūtis paveiks Lietuvą, bet gal vis tik mūsų švietimo ministrai pagaliau sužinos, kiek šioje planetoje yra lyčių?
Taigi, jei trumpai – mąstymo klišių keitimo proceso Lietuvoje dar nesimato. Kaip ir to pavasario, kuris pagal kalendorių turėjo ateiti, bet vis dar neateina. Bet pavasaris ateis vis tiek, tačiau su klišėmis, panašu, teks tampytis ilgai.
Čia vėl prisiminiau vieną pokalbį su Ajurvedos gydytoja ir psichologe M. Targakova. Ji pasakojo: „ sergančiam onkologija žmogui aš sakydavau, kad su savo senuoju mąstymu tu jau gyvenimą nugyvenai, todėl, norint pasveikti, reikia sukurti jį visiškai naują, t.y. gimti naujai. Ir kaip jūs manote, kiek žmonių sutikdavo pakeisti savo įsitikinimus? Vienetai.... Visi kiti sutikdavo geriau mirti, nei, pavyzdžiui, atleisti tam ar anam.“
O dabar aš tiesiog nežinau: ar mes galų gale išeisime iš tos iliuzinės realybės, kurioje esame „teisingiausi ir protingiausi“, o iš tiesų, tik iš šalies implantuotų proto konstrukcijų nešiotojai, ar vis tik toliau riedėsime susinaikinimo keliu? Ir dar užlipę ant paspirtukų, kurie vadinasi „nekenčiu D. Trumpo, nes....jis kitoks“?
O Amerikai belieka palinkėti sėkmės, nepabijojus į šiukšlyną išmesti tai, kas jau seniai nudėvėta.""
