Pasak SAM, bendras paslaugų skaičius didinamas nuo 260 iki 356 per metus.
„Anksčiau komandos nariai galėdavo suteikti iki dviejų paslaugų per parą. Tarkime, ryte ir vakare, bet mes matome, kad yra žymiai didesnis poreikis“, – penktadienį BNS sakė SAM Slaugos ir ilgalaikės priežiūros skyriaus patarėjas Marius Čiurlionis.
Pasak jo, minimalus tokių paslaugų kiekis nėra nustatytas, nes tai priklauso nuo paciento poreikių. Nustatant paciento slaugos poreikius yra vertinamas jo savarankiškumas.
„Tas savarankiškumas apima daug dalykų – nuo apsitarnavimo buityje, gebėjimo pačiam atsistoti, eiti, apsiprausti, pavalgyti, taip pat žiūrima ir į kognityvinius sutrikimus, ar asmuo orientuojasi erdvėje“, – kalbėjo M. Čiurlionis.
Jis pridūrė, kad didelių slaugos poreikių turintiems žmonėms reikalingas paslaugų kompleksas – daugiausia slaugytojo, padėjėjo paslaugos.
„Pavyzdžiui, rytinis tualetas, asmens higiena, padėjimas apsirengti, pavalgyti. Jeigu žmogui yra tam tikrų medicininių poreikių, pavyzdžiui, žaizdos perrišimas ar kraujo tyrimai, tai irgi būtų atliekama paslauga“, – tvirtino jis.
Plės komandas ir paslaugų gavėjų ratą
Anot pranešimo, inicijuojamais teisės aktų pakeitimais taip pat siekiama plėsti ambulatorines slaugos paslaugas teikiančias komandas, didinti paslaugas gaunančiųjų ratą bei apsaugoti jas teikiančius specialistus.
„Pokyčiai artinant sveikatos priežiūros paslaugas prie paciento yra būtini ir labai reikalingi – ypač senstant visuomenei ir vis dažniau asmenims bei jų artimiesiems išreiškiant norą gauti paslaugas namuose. Šiems pokyčiams buvo ruoštasi daugiau nei metus – SAM atstovai lankėsi visose apskrityse ir diskutavo su visų savivaldų atstovais“, – pranešime cituojama sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė.
Kaip pranešė ministerija, nuo šių metų asmens sveikatos priežiūros paslaugas namuose teikiančios įstaigos gali pasirinktinai įdarbinti ergoterapeutus, o nuo 2024-ųjų liepos šie specialistai turės papildyti visas slaugos paslaugas namuose teikiančias komandas. Anot SAM, tai svarbu dėl tęstinės reabilitacijos ir nenutrūkstančios šių specialistų pagalbos pacientams namuose teikimo.
Taip pat ambulatorines slaugos paslaugas namuose (ASPN) pacientai galės gauti po aktyvaus gydymo chirurgijos paslaugų – iki šiol jos būdavo gaunamos tik po dienos chirurgijos paslaugų.
Įsigaliojus pakeitimams bus leista ASPN teikiančioms komandoms teikti pagalbą globos įstaigose, neturinčiose sveikatos priežiūros veiklos licencijos. Šis pakeitimas svarbus pacientams, gyvenantiems socialinės globos namuose.
Taip pat numatoma paslaugas asmenims su slaugos poreikiais teikti švietimo įstaigose, darbovietėse, dienos centruose.
„Tai leis asmenims išlikti savarankiškais ir aktyviai dalyvauti socialinėse ir visuomeninėse veiklose“, – teigia ministerija.
ASPN paslaugomis šiuo metu naudojasi apie 50 tūkst. asmenų visoje Lietuvoje.
